Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,

išnagrinėjęs R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. Vilnius, K. S. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2015 m. lapkričio 9 d., 11.30 val. – 12.30 val., Vilniaus r. sav., Riešės k., (duomenys neskelbtini), būdamas darbdaviu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams leido A. Š. (A. Š.) dirbti teisės aktų nustatytą tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, taip pažeisdamas LR Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1, 2 p.,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

Teismo posėdžio metu R. V. neprisipažino padaręs pažeidimą, nurodė, kad 2015-11-09, iškviestas serviso vadovo R. B., atvyko A. Š., jie tarėsi dėl tam tikrų darbų atlikimo. Vadovo neklausė, kur rado A. Š.. Įmonė atlieka kėbulo dažymo darbus. Specialistai atvyksta į servisą, daro tuos darbus, išrašo sąskaitas - faktūras, pagal kurias su jais atsiskaito. Šiuo atveju taip ir buvo. Atvyko asmuo, kuris sakė, kad verčiasi individualia veikla ir teikia tokias paslaugas. A. Š. buvo nuėjęs į cechą pažiūrėti ar galės atlikti tuos darbus. Išvyko iš darbo, nes šios pareigos antraeilės, o darbe liko vadovas. A. Š. turėjo atlikti dažymo lyginimo darbus. Dėl paaiškinime nurodytų darbų suklydo rašant. Įsivaizdavo, kad tą detalę reikia nudažyti ir sutvarkyti, o A. Š. atvyko atlikti darbą, o ne dirbti. A. Š. atvyko atlikti darbą, dėl ko jis nuėjo į cechą pasiūrėti ar galės atlikti tokius darbus. Manė, kad A. Š. dažys detalę, o ne ją lygins. A. Š. atvyko sutvarkyti kėbulo detalių. 2015-11-09 A. Š. su savo apranga ir įrankiais atvyko ryte, bet vėliau nei 08.00 val. A. Š. kreipėsi pas serviso vadovą, o R. B. jam pasakė, kad A. Š. yra reikalingas ir atliks darbus, t. y. sutvarkys detales. Suprato, kad A. Š. detales nudažys, o pasirodo jis detales lygino. Vadovas dar paaiškino, kad A. Š. atliks darbus, o po to atsiskaitys. Iš karto suprato, kad A. Š. dirbs pagal individualią veiklą. Neturėjo jo įdarbinti. Nerašė to savo paaiškinime. Nepatikrino A. Š., ar jis tikrai turi teisę dirbti pagal individualią veiklą, t. y. A. Š. nebuvo patikrintas ar jis gali padėti legaliai, nes patikėjo juo. Žmonės ateina, dirba, po to išrašo sąskaitas ir pagal jas atsiskaito su jais. Netikrina ar žmonės yra licencijuoti. Mano, kad tą dieną A. Š. nedirbo, o tik žiūrėjo. Gal bandė kažką daryti. Reikėjo patikrinti ar A. Š. galės kokybiškai atlikti tą, ką teikia. 11.30 val. atvykusi Darbo inspekcija rado A. Š.. Arajikas dirba dažytoju. Matė A. Š. prie serviso vadovo ir nesigilino, kas ką pažįsta. 2015-11-11 geranoriškai atvyko į Darbo inspekciją. Pas inspektorių nuvyko geranoriškai pasitarti, ar negalima išspręsti be teismo, kad nereikėtų bylinėtis, kad pavyzdžiui būtų paskirta tik bauda. Su A. Š. nėra sudarę paslaugų teikimo sutarties, nes jis atvyko pirmą kartą ir norėjo jį patikrinti. Asmuo atlieka darbus ir už juos pateikia sąskaitą, pagal kurią įmonė atsiskaito. Kiekvienu atveju sutarties nesudaro. A. Š. yra vaiko priežiūros atostogose ir dirbo epizodais ir kituose servisuose. Negalėjo iškarto sudaryti sutarties, nes reikėjo patikrinti kaip jis dirba. Neturi tam darbui atlikti reikalingų įrankių ir pastovių tokių užsakymų. Samdo žmones specifiniams darbams atlikti, samdo kitus verslo subjektus, įmones, individualia veikla besiverčiančius subjektus. Sakė, kad su A. Š. atsiskaitys pagal jo išrašytą sąskaitą – faktūrą. A. Š. buvo duotas taisyti automobilio sparnas, tada jie būtų sprendę klausimą dėl sutarties ir pinigų. Galvojo, kad žmogus atėjęs pabando, tada jie žiūri, gal ne taip buvo suprastas, todėl iš pradžių paaiškinimas neatitiko tikrovės. Tiems darbams neketino priimti darbuotojo, kadangi neturėjo sąlygų. Prašo bylą nutraukti.

Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu yra tėvystės atostogose ir negali normaliai dirbti. Ieškojo darbo dirbti keletą valandų per dieną ir susijusio su jo darbo kvalifikacija, t. y. detalių lyginimo darbo. 2015-11-09, apie 09.00 val. atvyko į UAB „Korpo“ autocentrą bandymui lyginti automobilių detales, t. y. kai yra duobutės ant mašinų, kurias galima išlyginti jų nedažant, o su specialiais magnetais. Į UAB „Korpo“ autocentrą atvyko bandymui. Pažįstamas vardu Arajikas dirba dažytoju šioje įmonėje ir pasiūlė atvažiuoti. Atvykus, pirmiausiai sutiko Arajiką, kuris nuvedė pas direktorių R. V.. Sakė direktoriui, kad atidarys individualią veiklą ir galės dirbti porą valandų per dieną. Leido suprasti direktoriui, kad dar neturi individualios veiklos pažymos. Direktorius parodė kažkokį viršininką, parodė mašinos sparne duobutę ir nurodė, kad turi ją išlyginti. Tai buvo kaip bandymas. Jei viską gerai padarytų, tai jie kviestų dirbti. Pradėjus lyginti detalę ir ją išlyginus, atvažiavo darbo inspekcija. Nuo 2015-11-16 turi pažymą dėl individualios veiklos. Atliko bedažyminį detalių lyginimą 2015-11-16, apie 14.30 val. ir už tai jam sumokėjo. Su UAB „Korpo“ autocentru nėra sudaręs darbo sutarties, t. y. buvo tik žodinis susitarimas.

L. R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba vadovu UAB „Korpo“ autocentre, kur užsiima kėbulo lyginimu. Tuo metu reikėjo žmogaus, kuris galėtų ,,apsiimti“ bedažyminiu detalių lyginimo darbu, o specialisto neturėjo. Kolega parekomendavo savo pažįstamą, kuris galėtų atlikti tokį darbą. Kolega, kuris dirba šiame autoservise, jį pasikvietė. 2015-11-09, apie 09.00 val. kolega atvedė A. Š. ir kartu nuėjo į centrą, kad parodytų, ką moka. Negali kategoriškai pasakyti, ar ryte direktorius R. V. bendravo su A. Š.. Vėliau atvykus Darbo inspekcijos inspektoriui, rado A. Š., kuris tuo metu jau turėjo atlikinėti savo darbą. Tą dieną jie jo nedarbinom, jis tik atėjo parodyti, ką ir kaip sugeba atlikti darbą. Be to, nebūtų jo darbinę, tai galėtų būti arba darbo vietos nuoma, arba vyktų pagal poreikį. A. Š. turėtų turėti individualios veiklos liudijimą, patentą. Tą dieną A. Š. jokių panašių dokumentų nepateikė ir apie juos tą dieną jie nešnekėjo. Dalyvavo A. Š. darbuose. Tuo metu nebuvo nieko aptarta. A. Š. tą dieną atėjo tik pabandyti. Dėl galimybės dirbti servise jis kalbėjo su direktoriumi.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. Š. ir serviso vadovas patikrinimo metu savo paaiškinimuose nebuvo užsiminę, kad nebuvo ketinimo sudaryti darbo sutarties ar būtų kitas ketinimas – priimti darbuotoją dirbti pagal individualios veiklos pažymą. Jei tokios aplinkybės būtų nustatytos, šiuo klausimu gal būtų priimtas atitinkamai kitas sprendimas. Jei vadovas savo paaiškinime nurodo, kad darbuotojas buvo priimtas tam, kad įsitikinti kaip moka dirbti, duoda nudažyti detalę. Aišku, kad buvo tartasi dėl darbo santykių. Išbandyti darbuotoją – DK 107 str. tik sudarant darbo sutartį. Darbuotojas nenurodė, kad bus sudaryta paslaugų sutartis pagal individualios veiklos pažymą. Šios aplinkybės parodo, kad bus ketinama sudaryti darbo sutartį. Tačiau ji nebuvo sudaryta. Nelegalus darbas yra sunkus pažeidimas, juo kėsinamasi į darbuotojo socialinio draudimo garantijas, neskaičiuojamas darbo stažas, slepiami mokesčiai nuo valstybės. Nesupranta, kaip R. V. norėjo išspręsti situaciją, ne dviprasmiškai suprato jo pasiūlymą išeiti iš kabineto. Jį buvo įspėjęs, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė už siekimą papirkti, po 2-3 kartų liovėsi ir suprato kad susitarti nepavyks. Teismo prašoma atsižvelgti į tai, kad vadovas pažeidimo nepripažįsta, lengvinančių aplinkybių nėra, kadangi nepadėjo atskleisti esminių aplinkybių, atvirkščiai – aplinkybės yra slepiamos, teikia įrodymus, kad yra sudaryta neva žodinė sutartis dėl paslaugų teikimo. Todėl prašo teismo skirti bausmę ne mažesnę sankcijose numatyto vidurkio.

Motyvuojamoji dalis

Nors R. V. neprisipažino, pažeidimas įrodytas: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nelegalaus darbo tyrimo aktu, užklausų rezultatais iš VSDFV sistemos, iš kurių matyti, kad A. Š. nuo 2012-11-13 dirba UAB ,,Remartas“, o nuo 2014-08-26 iki 2016-07-03 yra atostogose vaikui prižiūrėti bei kad UAB ,,Korpo“ darbuotojų sąraše tokio dirbančio asmens kaip A. Š. nėra; A. Š. rašytiniu paaiškinimu, kad 2015-11-09, 09.00 val., atėjęs pabandyti dirbti dažytojo pareigose su įmone darbo sutarties nesudarė, o konkretus darbo atlyginimas nebuvo aptartas. Dėl įdarbinimo bendravo su R. V.. Verslo liudijimo neturi. Yra vaiko priežiūros atostogose bei iki tol dirbo UAB ,,Remartas“; nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma, kurioje nurodyta, kad A. Š. nuo 2015-11-16 vykdo individualią veiklą: variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas; prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitu, kuriame nurodyta, kad 2015-11-16 A. Š. atliko bedažiminį detalės lyginimo paslaugą UAB ,,Korpo“. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Š., dar neturėdamas verslo liudijimo, individualios veiklos vykdymo pažymos, pakvietus pažįstamam UAB ,,Korpo“ darbuotojui – dažytojui, 2015-11-09, apie 09.00 val. atėjo į UAB ,,Korpo“ pabandyti dirbti dažytojo pareigose. Dėl įdarbinimo bendravo su įmonės direktoriumi R. V., kuris, norėdamas patikrinti ar asmuo sugebės atlikti darbą, jam liepė ceche nudažyti automobilio detalę, t. y. direktorius nurodė ,,kažkokį viršininką”, kuris jam parodė mašinos sparne duobutę ir liepė ją išlyginti. Kaip teismo posėdžio metu A. Š. nurodė, kad įmonės direktoriui leido suprasti, kad dar tuo metu neturi individualios veiklos pažymos, o po bandymo, pats suprato, kad viską gerai atlikus jį kviestų dirbti. A. Š. nurodė, kad pažymą dėl individualios veiklos turi tik nuo 2015-11-16. Be to, 2015-11-16, apie 14.30 val. UAB „Korpo“ atliko bedažyminį detalių lyginimą ir už tai jam sumokėjo. Teismo posėdžio metu R. V. paaiškino, kad 2015-11-09 netikrino ar A. Š. galėjo dirbti legaliai bei pagal individualią veiklą. Liudytojas R. B., kuris yra UAB ,,Korpo” serviso vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su A. Š. apie individualios veiklos pažymą nekalbėjo ir jam jokie dokumentai nebuvo pateikti. Dėl galimybės A. Š. dirbti servise kalbėjo su direktoriumi R. V..

Siekiant veiką kvalifikuoti (duomenys neskelbtini) straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010; Lietuvos A. T. nutartis byloje Nr. 2AT-19/2013). Kaip matyti iš paaiškinimų, rašytų protokolo surašymo metu A. Š. nurodė, kad 2015-11-09, 09.00 val., atėjo pabandyti dirbti dažytojo pareigose. Dėl įdarbinimo bendravo su R. V.. Tačiau su įmone darbo sutarties nesudarė, o konkretus darbo atlyginimas nebuvo aptartas. Verslo liudijimo neturi. R. V. paaiškino, kad 2015-11-09 dėl darbo kreipėsi A. Š. ir tikslu patikrinti darbuotojo kvalifikaciją, paprašė A. Š. ceche nudažyti automobilio detalę. Kaip matyti iš 2015-11-11 nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0403-0027, 2015-11-09 atliekant patikrinimą UAB ,,Korpo“ autocentras buvo nustatyta, kad įmonėje nelegaliai dirbo (atliko kėbulo dažymo darbus) A. Š., kuris paaiškino, kad atėjo pabandyti dirbti. Dėl darbo tarėsi su įmonės direktoriumi R. V.. R. V. paaiškino, kad norėdamas patikrinti ar A. Š. yra tinkamas darbui, liepė jam nudažyti automobilio detalę. A. Š. nurodė, kad rašytinės darbo sutarties su darbdaviu nėra sudaręs. Valstybinio socialinio draudimo duomenų bazėje apie asmens įdarbinimą UAB ,,Korpo“ autocentras duomenų nėra. Tyrimo akte tyrimo rezultatų 6 punkte nurodoma, kad rastų dirbančių asmenų ir/ar anksčiau nustatytų dirbusių asmenų nesudarius darbo sutarties arba nustatyta tvarka neįregistravus individualios veiklos skaičius yra 6, t. y. dirbančių pagal darbo sutartis – 6, su verslo liudijimais ar pažymomis individualiai veiklai – 0.

Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas už darbą gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, atsižvelgiant į darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. (duomenys neskelbtini)245/2015). Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai kad A. Š. yra pilnametis (be to dėl darbo tarėsi su įmonės direktoriumi), darytina išvada, kad A. Š. dirbo atlygintiną darbą.

(duomenys neskelbtini) str. 1 d. numato atsakomybę darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu laikomas darbas dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą (LR DK 98 str. 1 d. 1 p.). LR Darbo kodekso 98 str. nenustatytas terminas, per kiek laiko darbdavys, priėmęs asmenį į darbą, turi informuoti VSDFV teritorinį skyrių. Pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią formos (toliau - 1-SD pranešimas) pateikimo tvarką reglamentuoja „Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės“, patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243. Šių taisyklių 17.1. p. nustato, kad draudėjas 1-SD pranešimą privalo pateikti apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną. R. V. buvo nepranešęs apie A. Š. priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui 2015-11-09 patikrinimo metu ir nesudaręs su juo darbo sutarties. Todėl teisingai nustatyta, kad R. V. pažeidė DK 98 str. 1 d. 1, 2 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

R. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą R. V. atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į nelegaliai dirbusių darbuotojų skaičių, bei tai, kad dirbo tik vienas asmuo, R. V. asmenybę, kuris yra įmonės direktorius, administracine tvarka nebaustas, pažeidimą padarė neįvykdęs savo kaip darbdavio pareigų, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina minimali, sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.

nutarė:

R. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir skirti 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį A2.1.-2233-298/2015 bei pažeidimo identifikavimo numerį ROIK 15053093413.

Išaiškinti R. V., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.