Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovei Nijolei Dakanienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. N., J. V., B. A. N., išvadą teikianti institucija Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius, dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys E. N. ir B. A. N. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko dėl fizinės negalios, apie posėdžio datą, laiką ir vietą suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovė Nijolė Dakanienė paaiškino, jog E. N. gyvena kartu su sutuoktine B. A. N., serga senatvinėmis ligomis. Dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, nes serga pareiškime nurodytomis ligomis, negali atsistoti ir judėti, tačiau yra veiksnus. Jį ir jo sutuoktinę slaugo jų vienturtė dukra J. V.. Ji kasdien juos lanko, rūpinasi jų buitimi. Kadangi E. N. negali savarankiškai savimi pasirūpinti, nori, kad jam būtų nustatyta rūpyba, o jo rūpintoja taptų dukra J. V.. Ji sutinka tapti rūpintoja, seniūnijos charakterizuojama teigiamai, seniūno bausta nebuvo. Ji gyvena viena, registruota užimtumo tarnyboje, sveikatos būklė jai leidžia rūpintis tėvu. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, prašo teismo nustatyti E. N. rūpybą, jo rūpintoja ir turto administratore paskirti J. V. ir papildomai prašo patvirtinti 2019 m. liepos 15 d. Pavedimo sutartį, sudarytą tarp E. N. ir J. V..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti savo pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 509 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.279 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. N. nuo 2019 m. kovo 27 d. neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Iš UAB „Saulenė“ 2019 m. birželio 18 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad E. N. diagnozuotos šios ligos: 2 tipo cukrinis diabetas su daugybinėmis mikrokraujagyslinėmis ir kitomis patikslintomis nekraujagyslinėmis komplikacijomis, kitos patikslintos cerebrovaskulinės (smegenų kraujagyslių) ligos, hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio), jo savarankiškumo indeksas 20 balų. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. birželio 6 d. buities ir gyvenimo sąlygų tikrinimo akte nurodyta, kad E. N. nevaikšto, jo dukra J. V. rūpinasi, tvarko jo reikalus valstybinėse įstaigose, aprūpina maistu, vaistais, buitinėmis priemonėmis, prižiūri buitį ir namus.

Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog suinteresuotas asmuo E. N. be kito asmens pagalbos ir priežiūros dėl savo sveikatos būklės negali pasirūpinti savimi, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, nėra savarankiškas buityje – nevaikšto, negali pats pasigaminti maisto, pasirūpinti higiena, nuvykti pas gydytoją, laikytina, kad suinteresuotam asmeniui E. N. būtinas rūpybos nustatymas jo teisių įgyvendinimui ir pareigų vykdymui, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas jam nustatyti rūpybą ir skirti rūpintoją (CK 3.279 straipsnio 1 dalis).

Rūpintoju gali būti paskirtas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra rašytinis jo sutikimas. Skiriant asmenį rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma rūpyba bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CK 3.242, 3.279 straipsniai). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad suinteresuotu asmeniu E. N. rūpinasi jo dukra J. V.. Ji nėra teista, bausta administracine tvarka, tačiau baustumas nėra susijęs su rūpintojos pareigomis. Byloje pateiktas jos sutikimas būti paskirta E. N. rūpintoja, kitų asmenų, norinčių tapti jo rūpintoju nėra. J. V. gyvena viena, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, jos sveikata leidžia rūpintis savo tėvu. Ji yra bedarbė, registruota užimtumo tarnyboje, todėl turi galimybę nepertraukiamai rūpintis tėvu E. N.. E. N. sutinka, kad jo rūpintoja būtų jo dukra J. V..

Įvertinus rekomenduojamo paskirti rūpintoju asmens – J. V. – moralines ir asmenines savybes, galimybę įgyvendinti rūpintojos funkcijas, santykius su asmeniu, kuriam steigiama rūpyba (yra E. N. dukra), nesant kitų asmenų, kurie pageidautų rūpintis E. N., būsimosios rūpintojos pageidavimą ir būsimojo rūpintinio nuomonę, kuri neprieštarauja jo interesams, ir nenustačius pagrindų, kliudančių suinteresuotam asmeniui J. V. tapti suinteresuoto asmenes E. N. rūpintoja, J. V. skirtina suinteresuoto asmens E. N. rūpintoja (CK 3.279 straipsnis).

Pareiškėjas taip pat prašė paskirti J. V. E. N. turto administratore. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog E. N. gauna slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją ir senatvės pensiją.

Pagal CPK 493 straipsnio 1 dalies nuostatas turto administratorius yra skiriamas jei neveiksnus ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. CK 4 knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos yra taikomos asmeniui, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veiklą, išskyrus atvejus kai CK arba kiti įstatymai nustato kitokį turto administravimo būdą (CK 4.236 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju J. V. skirtina E. N. rūpintoja CK 3.279 straipsnio pagrindu. Šios teisės normos tikslas – užtikrinti nors ir veiksnaus, tačiau nesugebančio įgyvendinti savo teisių pilnamečio asmens interesus. Negalėti savarankiškai įgyvendinti savo teisių asmuo turi dėl sveikatos būklės. Rūpintojui atliekant savo pareigas taikomi bendrieji globėjų (rūpintojų) veiklos reikalavimai (CK 3.240–3.247 straipsniai), išskyrus CK 3.279 straipsnyje nustatytas išimtis ir nurodytus ypatumus. Pabrėžtina, kad šiuo pagrindu paskirtas rūpintojas atstovauja rūpintiniam atliekant tam tikrus veiksmus, tačiau sprendimą dėl šių veiksmų paprastai priima rūpintinis, kuris yra veiksnus ir gali suprasti savo veiksmų tikslus ir padarinius, tik dėl objektyvių priežasčių jų negali atlikti pats.

Veikdami CK 3.279 straipsnio pagrindu, rūpintojas ir veiksnus fizinis asmuo sudaro pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, ir ja remdamasis rūpintojas tvarko veiksnaus fizinio asmens turtinius reikalus, įgyvendina jo turtines teises. Taigi rūpintojo ir veiksnaus fizinio asmens tarpusavio santykiams turi būti taikoma įstatyme nurodyta sutartis, kurios pagrindu rūpintojas valdo, naudoja ir disponuoja veiksnaus asmens turtu, o ne veiksnaus asmens turto administravimas. Nes, kaip pažymėta anksčiau, rūpintinis negali tam tikrų veiksmų atlikti pats dėl objektyvių, sveikatos sutrikimų nulemtų priežasčių, bet paprastai supranta tų veiksmų tikslus ir padarinius ir juos dažniausiai apibrėžia sutartyje su rūpintoju. Sutarties sąlygos neturi pažeisti šalių, ypač silpnesnės šalies, veiksnaus fizinio asmens, kuriam nustatyta rūpyba, interesų, o rūpintojas nurodytas pareigas turi atlikti sąžiningai bei veikti tik veiksnaus fizinio asmens interesais. Rūpintojo ir rūpintinio santykiams CK 3.244 straipsnyje įtvirtinti ribojimai taikomi tiek, kiek neprieštarauja jų sudarytai sutarčiai (CK 3.279 straipsnio 5 dalis), nes CK 3.244 straipsnyje nustatyti ribojimai visų pirma skirti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turto ir pajamų naudojimo apsaugai užtikrinti, nustatant papildomas garantijas, tokias kaip teismo leidimas disponuoti atitinkamo dydžio pinigų suma ar nekilnojamuoju turtu, tačiau tai nereiškia, kad šios papildomos garantijos visais atvejais turi būti taikomos ir rūpintojui, tvarkančiam veiksnaus asmens turtinius reikalus CK 3.279 straipsnio pagrindu.

Nagrinėjamu atveju J. V. ir E. N. 2019 m. liepos 15 d. yra sudarę pavedimo sutartį, kuri teismo tvirtintina. Šalys sutarė, jog įgaliotinis įsipareigoja įgaliotojo pavedimu atlikti ir veiksmus, susijusius su įgaliotojo viso turto administravimu. Todėl šiuo atveju rūpintinis atstovaujamas rūpintojo įgaliojimo pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įgaliojimas išduodamas tiek tada, kai tarp atstovaujamojo ir atstovo yra sudaryta atskira rašytinė pavedimo sutartis (CK 6.756 straipsnis), tiek tada, kai tokios sutarties nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo prašymas paskirti J. V. E. N. turto administratore netenkintinas, nes rūpintoja rūpintinio turtą valdo, naudoja ir disponuoja pavedimo ar turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutarties pagrindu.

Paskirtai rūpintojai J. V. išaiškintinos jos, kaip rūpintojos teisės ir pareigos: rūpintojas yra savo rūpintinio atstovas pagal įstatymą; rūpintojas rūpintinio turtinius reikalus tvarko, įgyvendina jo turtines teises pagal tarp rūpintojo ir rūpintinio sudarytą pavedimo arba turto patikėjimo sutartį; padeda įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo rūpintinio teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu rūpintojas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti rūpintinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos/suvaržytos daiktinės teisės; rūpintojas privalo informuoti rūpybos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių; jeigu rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo rūpintojo pareigų; jeigu šiais rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala, rūpintojas privalo ją atlyginti (CK 3.240 straipsnio 1 dalis, 3.243 straipsnio 5 dalis, 3.279 straipsnio 3 dalis).

Išaiškintina E. N., jog rūpyba panaikinama teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens pareiškimą (CK 3.279 straipsnio 4 dalis).

Teismo nutartis dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 493, 496, 509 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti E. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), rūpybą.

Paskirti suinteresuoto asmens E. N. rūpintoja J. V., gimusią (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Patvirtinti E. N. ir J. V. 2019 m. liepos 15 d. sudarytą pavedimo sutartį.

Išaiškinti E. N., jog rūpyba panaikinama teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens pareiškimą.

Rūpintojai J. V. išaiškinti jos teises ir pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.240–3.247 straipsniuose:

rūpintojas yra savo rūpintinio atstovas pagal įstatymą;

rūpintojas rūpintinio turtinius reikalus tvarko, įgyvendina jo turtines teises pagal tarp rūpintojo ir rūpintinio sudarytą pavedimo arba turto patikėjimo sutartį;

padeda įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo rūpintinio teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo;

visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu rūpintojas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti rūpintinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos/suvaržytos daiktinės teisės;

rūpintojas privalo informuoti rūpybos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą;

rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių;

jeigu rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo rūpintojo pareigų. Jeigu šiais rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala, rūpintojas privalo ją atlyginti.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Teismo nutartį vykdyti skubiai.

Dėl šios teismo nutarties per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.