- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-01
- Bylos Nr.
- N-444-734-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. nutarimo Ž. G. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. rugpjūčio 21 d. surašė Ž. G., IĮ (duomenys neskelbtini) savininkui, administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis leido nelegaliai dirbti kavinėje „Provincija“ A. K. virtuvės pagalbininke nuo 2007 m. gegužės 25 d. iki 2007 m. liepos 27 d., taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 95 straipsnio, 97 straipsnio, 99 straipsnio, 271 straipsnio 1 dalies ir 201 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei padarydamas veiką, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Kauno rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2007 m. spalio 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Ž. G. atžvilgiu nutraukė konstatavęs, jog pastarojo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas pažymėjo, jog siekiant asmens veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį būtina konstatuoti esant nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvųjį požymį – dirbamą darbą, t. y. kad atitinkamas asmuo realiai pradėjo dirbti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidimą neigė iš esmės teigdamas, jog su A. K. dėl darbo tarėsi, tačiau ji nei vienos dienos jo bare nedirbo, ką patvirtino ir teisme apklausta liudytoja V. L.. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad A. K. dirbo bare „Provincija“ virtuvės darbininkės darbą.
II.
Nesutikdamas su Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) teismas nepagrįstai nurodo, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad A. K. dirbo bare „Provincija“ bei be pagrindo kritiškai įvertino pastarosios parodymus, nors ji tiek Institucijai, tiek teismui patvirtino, jog laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 25 d. iki 2007 m. liepos 27 d. dirbo virtuvės pagalbine darbuotoja bei nurodė visus nelegalaus darbo požymius – darbo vietą, pareigas, sutartą su Ž. G. darbo užmokesčio dydį; 2) byloje liko neįvertinta asmens medicininė knygelė, kurioje darbdavio parašu ir antspaudu patvirtina, kad A. K. kavinėje pradėjo dirbti 2007 m. gegužės 25 d.; 3) teismas nesuteikė laiko A. K. prisiminti asmenų vardus ir pavardes, kurie galėtų paliudyti, jog ji dirbo Ž. G. kavinėje.
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, Ž. G. prašo jį atmesti ir nurodo, jog Institucija turėjo pakankamai laiko ir galimybių surinkti bei pateikti teismui jo kaltę pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė, o byloje yra tik administracinio teisės pažeidimo protokolas, A. K. paaiškinimas ir asmens sveikatos pasas, kurie nėra pakankami pažeidimo faktui patvirtinti. Mano, jog A. K. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi asmuo, o skundą Institucijai dėl neva nelegalaus darbo pateikė vedina žemų paskatų, t. y. iš keršto, nes jis atsisakęs ją priimti į darbą kol pastaroji įgis sanitarinę knygelę. Pažymi, jog nei apeliantas, nei A. K. teisme nenurodė kitų galimų liudytojų, todėl dabar apeliacinės instancijos teismui teikiami prašymai apklausti liudytojais T. K., A. V. ir Z. J. yra nesavalaikiai ir procesiškai neįgyvendinami, nes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė neištyręs visų bylos aplinkybių, todėl padarytos išvados dėl pažeidimo įvykio ir sudėties Ž. G. veiksmuose nebuvimo negali būti laikomos pagrįstomis.
ATPK 41³straipsnio 1 dalis, pagal kurią byloje suformuluotas administracinis kaltinimas, numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia nelegalus darbas. Formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino tokios kategorijos bylų teisės taikymo rekomendacijas ir atskleidė minėtos blanketinės teisės normos sudėties požymius atsižvelgiant į DK 93, 98 – 99 straipsnius (žr. Administracinių teismų praktika Nr.7). Taigi, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, jog: 1) dirbamas darbas; 2) darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi darbo sutarties požymius; 3) nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių; 4) yra specialus subjektas; 5) yra nustatyta subjekto kaltė.
Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog byloje nesurinkti visi reikiami įrodymai, t. y. neapklausti kaltinimo teiginius galėję patvirtinti ar paneigti asmenys (jie buvo įvardinti A. K. paaiškinime Institucijai, o šiuo metu detalizuoti apeliaciniame skunde ir jo papildyme – b. l. 26, 30), o byloje esant kardinaliai priešingoms versijoms dėl nagrinėjamo pažeidimo, jų parodymai galėjo būti reikšmingi sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės buvimo ar nebuvimo. Teisėjų kolegija pastebi, jog Institucija pirmosios instancijos teismui pateikė nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, t. y. A. K. skunde Institucijai dėl jos nelegalaus darbo nurodyti asmenų vardai, su kuriais ji neva kartu dirbusi, Institucijai tokių darbuotojų vardai ir pavardės buvo žinomos (b. l. 5), tačiau iš jų paaiškinimai nepaimti, o apsiribota tik asmens medicininės knygelės buvimu, kas, kaip teisingai nurodo Ž. G., nesant daugiau vienareikšmiškai kaltinimą palaikančių įrodymų, nėra pakankama medžiaga pažeidimo faktui konstatuoti. Tačiau akcentuotina tai, jog šiuo atveju medžiagos neišsamumas galėjo būti pašalintas per teismo (teisėjo) pareigą pačiam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), kas šiuo atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta. Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Nors vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, tačiau teismas visais atvejais turi pagrįsti savo vidinio įsitikinimo susiformavimą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir tinkamai motyvuoti savo procesiniame sprendime. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra nurodęs, kad ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (žr. biuletenį Administracinių teismų praktika Nr.9, 27 psl.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas Ž. G. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė iš esmės nustatęs, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad A. K. būtų realiai pradėjusi dirbti, tačiau tokios išvados tinkamai neargumentavo. Taip ir lieka neaišku, kodėl teismas rėmėsi Ž. G. ir jo atsivestos į teismo posėdį V. L. (darbuotoja, su kuria Ž. G. siejo ilgalaikiai darbiniai santykiai) teiginiais, o A. K. parodymais nesivadovavo, byloje liko neįvertinta A. K. medicininė knygelė, nepasisakyta dėl bylos įrodymų įrodomosios reikšmės. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog priimtas nutarimas nėra ir tinkamai motyvuotas.
Iš išdėstyto darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, o byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. nutarimą panaikinti, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.