Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1140-961/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-29
Bylos Nr.
1-1140-961/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05749-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
A. A.
Advokatai
Erikas Kaliačius
Kategorijos
  • 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1140-961/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05749-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,dalyvaujant prokurorei Editai Kadūnienei,kaltinamajam A. A., jo gynėjui advokatui Erikui Kaliačiui,vertėjai Svetlanai Minakovai,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. 2020 m. vasario 8 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,10 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu A. A. savo kaltę pripažino ir parodė, kad buvo išgėręs degtinės, reikėjo 500 metrų pavažiuoti, šiek tiek ant posūkio nesusitvarkė su automobiliu ir atsitrenkė. Žinojo, kad negalima išvykti iš įvykio vietos, bet dėl to viso išgąsčio pavažiavo dar gal 100 metrų. Tą dieną, kurią sulaikė, tada ir gėrė. Automobilį remontavo draugo garaže, nesigavo kažkas, susinervino ir todėl išgėrė. Labai gailisi, kad taip padarė, kaltina save. Nežino, kodėl sėdo už vairo. Vienas važiavo automobilyje. Labai blogai vertina savo elgesį. Uošvę gerbia, jų santykiai geri, nesibara, nesipyksta, su ja bendrauja pakankamai dažnai, savaitgaliais atvažiuoja pas ją. Su ja dalinasi asmeninėmis problemomis, ji jam patarinėja dėl gyvenimo sprendimų, ji vyresnė ir turi patirties. Kai uošvė sužinojo apie įvykį, buvo labai nepatenkinta, apibarė jį. Alkoholį vartoja nedažnai. Po to įvykio nebenori vartoti alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. A. A. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. A. parodė, kad narkologo ir psichiatro įskaitoje neregistruotas, anksčiau neteistas, šiuo metu yra bedarbis. Turi teisę vairuoti transporto priemones, jam yra išduotas vairuotojo pažymėjimas, kur jis yra šiuo metu, nežino, galimai liko automobilyje. Automobilis „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas jo vardu ir priklauso jam. Parodė, kad 2020 m. vasario 8 d., apie 11.00 val. nuėjo pas savo draugą A., kurio pavardės nežino, į pastarajam priklausantį garažą adresu (duomenys neskelbtini), kur taisė savo automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytame garaže laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 13.30 val. vienas vartojo alkoholį, išgėrė 350 gramų degtinės, daugiau garaže nieko nebuvo, daugiau alkoholio tą dieną nevartojo. Vėliau savo automobilį norėjo nuvaryti prie šalimais esančių savo motinos namų adresu (duomenys neskelbtini). Apie 14.00 val. vairuodamas savo automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame važiavo vienas, išvažiavo iš minėto garažo. Kas vyko vėliau, jis tiksliai neprisimena, kadangi buvo neblaivus. Pamena tik tiek, kad jau stovėjo prie savo motinos namų, adresu (duomenys neskelbtini), šalia stovėjo jo automobilis. Prie jo buvo pareigūnai, kurių reikalavimu kelis kartus prapūtė į alkoholio kiekio matuoklį, jam buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas. Po ko buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Dėl savo poelgio, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nuoširdžiai gailisi, daugiau taip nesielgs (b. l. 38-39).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. J. parodė, kad jis dirba įmonėje UAB „K.“ vairuotoju apie penkerius metus. Šiuo metu įmonė UAB „T.“ samdo jų įmonės vairuotojus dirbti su jų transportu vairuotojais. 2020 m. vasario 8 d. nuo 12.00 val. jis pradėjo darbą su įmonės UAB „T.“ priklausančiu keleiviniu mikroautobusu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis paėmė keleivius, jų duomenų nežino, adresu Vilnius, Saulėtekio gatvė, ir nuvežė adresu (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs minėtu adresu jis savo mikroautobusą pastatė saugiai kelkraštyje, priešais tuo metu priekiu stovintį automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. J. sėdint už vairo kartu su keleiviais, S. J. pamatė automobilį VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo iš Grūdų gatvės. Minėtas automobilis pristabdė sankryžoje Grūdų g. – Vandens g. Netrukus minėto automobilio vairuotojas paspaudė akceleratoriaus pedalą, variklis pradėjo garsiai kriokti ir važiuodamas atsitrenkė į priešais mikroautobusą stovintį automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris iš inercijos atsitrenkė į jų mikroautobusą. Tuo metu Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nieko nebuvo. Po smūgio minėtas automobilis VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), staiga atbulomis apsisuko ir pasišalino link Vandens gatvės. Jis vairuotojo neįsidėmėjo, taip pat nematė, kiek asmenų buvo minėtame automobilyje. Išėjęs į lauką jis pastebėjo, kad įmonės UAB „T.“ Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra apgadinti. Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis bamperis. Kokia padaryta įmonei žala, įgaliotas asmuo patikslins vėliau su oficialiu pareiškimu. Galimai įmonės automobilis yra draustas Kasko draudimu. Įvykio metu nei jis, nei jo mikroautobuso keleiviai nenukentėjo (b. l. 27-28).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. (A. M.) parodė, kad 2020 m. vasario 8 d., apie 14.05 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu R. M. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad Vandens g. 9, Vilniuje, automobilis VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio trenkėsi į MB Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio VW Jetta pasišalino iš eismo įvykio. Atvykus į eismo įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko Citroen automobilio vairuotojo A. T. ir paaiškino, kad jai žmonės pasakė, kad jos automobilis eismo įvykio metu pariedėjęs atsitrenkė į MB Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį MB Sprinter S. J. paaiškino, kad, sustojęs kelkraštyje šalia (duomenys neskelbtini), matė, kaip į automobilį Citroen,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuo smūgio paridėjęs automobilis atsitrenkė į MB Sprinter automobilį, po to iš eismo įvykio vietos pasišalino. Vairuotojai nurodė, kad minėtas VW Jetta nuvažiavo ir sustojo ties (duomenys neskelbtini). Privažiavus prie automobilio VW Jetta ir apžiūrėjus variklį jautėsi šiluma, automobilio durelės buvo atrakintos. Apžiūrinėjant automobilio saloną, viduje rado piniginės dėklą su vairuotojo pažymėjimu, kuris priklausė A. A., gim. (duomenys neskelbtini). Greitai iš namo svirduliuodamas išėjo vyras, kuris prisistatė A. A. ir nurodė, kad automobilis VW Jetta priklauso jam. A. A. iš karto prisipažino, kad vairavo automobilį VW Jetta ir padarė eismo įvykį, dėl kurio labai gailisi. A. A. alkotesterio pagalba pirmu pūtimu nustatytas 2,33 prom. girtumas, antru pūtimu nustatytas 2.10 prom. girtumas (b. l. 30).

Policijos registruojamų įvykių duomenys, iš kurių matyti, kad 2020 m. vasario 8 d., 14.01 val. privatus asmuo pranešė, kad gatvėje, pravažiuodamas VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį, kuris nuriedėjo ir atsitrenkė į pranešėjo automobilį MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos. Šiuo metu pastebėjo, kad kaltininkas automobilį pastatė savo kieme, (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2020 m. vasario 8 d., 14.28 val. A. A. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; įvertinus bendrą A. A. būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali; A. A. buvo atliktas tikrinimas alkoholio matavimo prietaisu, pirmasis tikrinimas atliktas 14.33 val., nustatytas 2,33 promilės girtumas, antrasis tikrinimas atliktas 14.50 val., kurio metu nustatytas 2,10 promilės girtumas (b. l. 21).

Alkotesterio „Alcotest 6810 Nr. ARBL-0762“ kvitai ir patikros sertifikatas patvirtina, kad A. A. 2020 m. vasario 8 d. 14.33 val. nustatytas 2,33 promilės girtumas; 2020 m. vasario 8 d. 14.50 val. nustatytas 2,10 promilės girtumas; prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 22-24).

Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, duomenimis, automobilio VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra A. A., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateikto vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje akto (2020 m. vasario mėnesio leidinys) matyti, kad vidutinė automobilio VW Jetta kaina Lietuvoje be PVM – 2992 Eur, su PVM – 3620 Eur (b. l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra mažiausia 2,10 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog tvarkėsi automobilį draugo garaže, nepavykus sutaisyti automobilio, jis susinervino ir išgėrė 350 gramų degtinės, po ko nuvairavo automobilį iki šalimais esančių savo motinos namų. A. A. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina liudytojų S. J. ir A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos registruojamų įvykių duomenys, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio kvitai. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje buvo gautas kaltinamojo uošvės G. G. prašymas dėl A. A. perdavimo pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, jog A. A. yra vedęs jos dukrą A. ir turi sūnų bei gyvena santuokoje beveik dvidešimt metų. Jis yra geras šeimos tėvas, dirba ir išlaiko šeimą bei rūpinasi sūnumi. Laisvu nuo darbo metu padeda jai. Anksčiau A. A. nebuvo nusikaltęs, ir mano, kad šis įvykis yra didelė gyvenimo klaida, dėl kurios jis labai gailisi ir nori kuo greičiau atlyginti materialinę žalą nukentėjusiesiems nuo įvykio. Prašo teismo A. A. veiksmus vertinti kaip gyvenimo klaidą, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Ji yra įsitikinusi, kad tai bus jam gyvenimo pamoka, iš kurios jis padarys išvadas ir daugiau nenusižengs. Ji asmeniškai daug metų dirba įvairiose švietimo įstaigose, išaugino savo vaikus, niekada nebuvo bausta už jokius nusižengimus. Todėl mano, kad yra autoritetas A. A. ir gali už jį laiduoti.

Teisiamojo posėdžio metu G. G. nurodė, jog palaiko prašymą. Su A. jie yra pažįstami jau per 20 metų, jis gyvena su jos dukra, kuri jau turėjo vaiką, taigi jis užaugino ir jos anūkę. Jis buvo geras tėvas, labai geras vyras, nieko negali blogo apie jį pasakyti. Ji gyvena Nemenčinėje, jie dažnai atvažiuoja pas ją į svečius, A. visuomet būna už vairo. Būna kartais, kad važiuoja kartu į pikniką ar kokią šventę švęsti, bet jis visuomet už vairo, niekuomet negeria. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato, nes jos atlyginimas yra minimalus, visą gyvenimą turėjo minimalų atlyginimą, yra vieniša, būtų sunku sumokėti užstatą. Labai geri jų santykiai, jis visada jos klausia patarimų, išklauso jos nuomonę, atsižvelgia į ją. Jie apie įvykį kalbėjosi, jis galisi, yra geras žentas ir vyras.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. A. padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per pastaruosius penkerius metus 1 kartą baustas administracine tvarka, už tai, kad vairavo automobilį, kuriam nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra, jam paskirtą baudą yra sumokėjęs (b. l. 41). Viso proceso metu jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir A. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, G. G. yra pateikusi prašymą perduoti A. A. jos atsakomybei pagal laidavimą. G. G. neteista, administracine tvarka per pastaruosius trejus metus nebausta. Ji nurodė, kad jos ir A. A. santykiai yra labai geri, A. A. dažnai atvažiuoja pas ją į svečius, visada jos klausia patarimų, išklauso jos nuomonę, atsižvelgia į ją. Teismo įsitikinimu, G. G. charakterizuojantys duomenys, jos ir A. A. ryšys bei tarp jų susiklosčiusių santykių pobūdis leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį A. A. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog G. G. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, A. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo amžių, laiduotojos pajamas, nustatytinas minimalus BK 40 straipsnyje numatytas laidavimo terminas, be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, A. A. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. A. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertintina tai, kad nors ir A. A. pirmą kartą teisiamas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, visas jam paskirtas baudas už administracinius nusižengimus yra sumokėjęs, vis tik nagrinėjamu atveju neblaivus vairavo mieste, apie 14.00 val., kuomet eismas yra intensyvus, taip keldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, sukėlė eismo įvykį, jam nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija iškvėptame ore net 2,10 promilės. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas neturi pagrindo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Tai, kad kaltinamasis dirba autoremontininku ir jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nėra aplinkybė, sudaranti pagrindą neskirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės. Apie tai kaltinamasis turėjo pagalvoti prieš sėsdamasis neblaivus už vairo. Be to, nors sukeltas eismo įvykis nebuvo didelis, vis tik jo veiksmais padaryta žala viršijo 15 bazinių dydžių, be to nustatytas neblaivumo laipsnis neleidžia nagrinėjamos situacijos laikyti nereikšminga. Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam įstatymo numatytam terminui. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. vasario 9 d.

Taip pat A. A. taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas numatytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų patrinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Kasacinis teismas akcentavo, kad įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-50-788/2018).

Teisiamojo posėdžio metu buvo argumentuojama, kad automobilis kaltinamojo yra naudojamas kaip darbo įrankis, taip pat automobiliu naudojasi sūnus, kuris teikia pavėžėjo paslaugas, ir konfiskavus transporto priemonę pasunkėtų šeimos materialinė padėtis. Vis tik teismas pažymi, kad suaugusio sūnaus interesai šiuo atveju negali lemti sprendimo; dėl automobilio kaip paties kaltinamojo darbo priemonės pažymėtina, kad A. A. darbo pobūdis – automobilių remontas savo esme nėra susijęs vien su transporto priemonės vairavimu (juolab, kai uždrausta teisė vairuoti transporto priemones), todėl ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo manyti, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kaltinamasis A. A. nusikalstamos veikos padarymo metu, būdamas neblaivus, kai neblaivumas viršijo dvi promiles, vairavo sau nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, jo veiksmais padaryta žala viršijo 15 bazinių dydžių; jis nedirba, jam nėra skiriama kitokia piniginio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė, pagrindo manyti, kad automobilio konfiskavimas neproporcingai pasunkins kaltinamojo ar jo šeimos turtinę padėtį, nėra; todėl ši transporto priemonė kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos priemonė konfiskuotina.

2020 m. vasario 10 d. prokurorės nutarimu A. A. nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. gegužės 10 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini). Šis terminas Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi pratęstas iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. Šis apribojimas taikytinas iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. A. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 46-49) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. A. (A. A.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį G. G. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Laikiną A. A. nuosavybės teisės apribojimą į transporto priemonę VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

A. A. išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

G. G. išaiškinti, kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė