Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Dianai Stimbirytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P. , nukentėjusiajam asmeniui R. C. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. P. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-12-27 Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato pareigūnas surašė R. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodydamas, kad jis 2009-12-27, 06 val. 15 min. Kauno rajone, kelyje Kaunas-Jurbarkas, vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus vairavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, atsiradus kliūčiai nesustojo ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę, ko pasekoje apgadinti 3 automobiliai, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 134, 133, 9 punktų reikalavimus.

Remiantis šiuo protokolu Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2010-01-06 nutarimu Nr. E725512 R. P. paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., padarymą.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d., kurioje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Tam, kad pažeidimas galėtų būti kvalifikuojamas pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti padarytus pažeidimus, kurie patektų į normoje nurodytą dispoziciją, pažeidimą padariusį asmenį, priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę.

Remiantis byloje pateiktu administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 5), nustatyta, kad R.P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad vairuodamas automobilį Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus vairavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, atsiradus kliūčiai nesustojo ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę, ko pasekoje apgadinti 3 automobiliai. Pažeidė Kelių eismo taisyklių 134, 133, 9 punktų reikalavimus.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2008-07-16 redakcija su vėlesniais pakeitimais), 9 p. nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 133 p. nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 134 p. nustato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Byloje pateiktas Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VTS patrulių būrio vyresniojo patrulio A. J. tarnybinis pranešimas ( b.l. 21), kuriame nurodyta, kad R.P., vairuodamas automobilį Opel Corsa, v.n. (duomenys neskelbtini) slidžiame kelyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė savo transporto priemonės ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Įvykio metu apgadinti trys automobiliai. Liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad gavus pranešimą nuvykęs į eismo įvykį kelyje nuo Kauno link Jurbarko pamatė, kad Opel Corsa automobilis buvo atsitrenkęs į kitą automobilį, kuris nuo smūgio atsitrenkė į dar vieną automobilį. Visas kelias buvo slidus. Pareiškėjas nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio sąlygas. Vairuotojas privalo važiuoti, pasirinkdamas saugų greitį. Teismo posėdyje pareiškėjas R.P. paaiškino, kad važiavo keliu Kaunas-Jurbarkas leistinu 60-65 km/h greičiu. Priekyje matė šviesos srautą, tačiau negalėjo įvertinti, kad automobilis važiuoja ne savo juosta. Jokių avarinių ženklų nebuvo pastatyta. Kai pamatė patį automobilį, sumažino greitį, pradėjo stabdyti, bet atstumas buvo labai nedidelis, kelias slidus, trenkėsi į BMW, o jis – į WV. Automobilio BMW vairuotojas R. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo nuo Kauno link Jurbarko, pastebėjo nuo kelio nuslydusį automobilį ir sutiko pagelbėti. Šis automobilis važiavo link Jurbarko, bet jį apsuko. Jis apsisuko ir ištraukė automobilį. Buvo įjungęs automobilio avarines šviesas ir artimas šviesas (kas atitinka jo 2009-12-27 paaiškinimą ( b.l. 9)). Išlipęs iš savo automobilio buvo jo gale ir dėjo šniūrą, spėjo pasitraukti, kai atsitrenkė automobilis. Automobilio WV Passat vairuotojas Ž. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo keliu Kaunas-Jurbarkas, kelio danga buvo slydi ir nuslydo. Ištraukė BMW automobilis. Buvo įjungti automobilių avariniai žibintai. Jie (past. automobilių vairuotojai) buvo išlipę iš automobilių ir atkabinėjo buksyrą, kai atvažiavęs automobilis trenkėsi į BMW, o šis-į jo automobilį. Liudytojas G. L. parodė, kad su pareiškėju automobiliu Opel Korsa važiavo žvejoti. Važiavo apie 60 km/h greičiu. Kelio danga buvo slydi. Priešais pastebėjo šviesas, kad priekyje kliūtis-pastebėjo likus iki jos apie 20 metrų. Avarinių ženklų nebuvo. Byloje pateikta eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio ( b.l. 22). Pažeidėjo argumentas, jog automobiliai važiavo ne savo juosta ir nebuvo pastatytų avarinių ženklų, neturi reikšmės sprendžiant, ar pažeidėjas vykdė KET reikalavimą, atsižvelgus į eismo ir meteorologines sąlygas, vietovės reljefą, važiuoti tokiu greičiu, kad neatsitrenktų į priekyje atsiradusią kliūtį. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykio priežastimi buvo tai, kad pareiškėjas neatsižvelgė į kelio sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio dėl slidžios kelio dangos. Kiekvienas eismo dalyvis atsako už savo veiksmus ir turi būti patrauktas atsakomybėn, jeigu jo veiksmuose yra pažeidimo sudėtis.

Todėl remiantis byloje esančia įrodymų visuma, konstatuotina, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas.

Už ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą vairuotojams gali būti skiriama bauda nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonę, - bauda nuo 1000 iki 2000 litų.

ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. Remiantis ATPK 30² str., skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Byloje lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl pažeidėjui pagrįstai paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti administracinė nuobauda – 150 litų bauda.

Skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimą reglamentuoja ABTĮ aštuonioliktasis skirsnis. Specialiojoje normoje, kuri reglamentuoja išlaidų atlyginimą –ATPK 279 str., nenumatytas išlaidų apmokėjimas, susijęs su dokumentų ruošimu, atstovavimu ar bylos vedimo išlaidomis, taip pat nenumatytas išlaidų priteisimas iš administravimo subjektų, priėmusių nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose (Administracinių teismų praktika Nr. 2, 2002-01-03 konsultacija Nr. 1-K, psl. 323). Be to, pareiškėjo skundas netenkintinas. Todėl pareiškėjo prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. teisėja

n utaria:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2010 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. E725512, kuriuo R. P. paskirta administracinė nuobauda – 150 litų bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą, palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.