Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-575/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-04-24
Bylos Nr.: 2A-575/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Construction Ace“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ervin“

Civilinė byla Nr. 2A-575/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01201-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 43.2.; 121.21.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Construction Ace“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ervin“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1768-160/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Construction Ace“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ervin“ dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Serneta“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami klausimai dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Construction Ace“, trečiojo asmens BUAB „Serneta“ reikalavimo teisės perėmėjas, pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Ervin“ nepagrįstai sutaupytus 330 320,86 Lt, 62 806,21 Lt palūkanų, 8,06 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas yra dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas. Nuomojamoje sklypo dalyje atsakovas 2003 m. pastatė degalinę, kuriai buvo būtina įrengti nuotekų tinklus lietaus nuotekoms pašalinti. Tuo tikslu atsakovas prisijungė savo lietaus kanalizaciją prie šulinio, sklypų plane pažymėto raudona spalva bei numeriu 61. Tikėtina, kad nuo šio šulinio atsakovas nutiesė vamzdžius arba prisijungė prie galimai buvusių gretimame sklype iki plane mėlyne spalva bei numeriu 50 pažymėto šulinio einančių tinklų. Nuotekų tinklai ties 50 numeriu pažymėtu šuliniu baigėsi, o ten lietaus nuotekos buvo leidžiamos į atsakovo iškastą duobę, kuri plane pažymėta užbrūkšniuotu plotu.

2004 m. lapkričio 5 d. trečiasis asmuo BUAB „Serneta“ ir UAB „Vlamarkas“, kitos dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas, nutarė šioje sklypo dalyje pastatyti prekybos centrą su administracinėmis patalpomis bei automobilių stovėjimo aikštele. Vykstant statybos darbams paaiškėjo, kad ties plane 50 numeriu pažymėtu šuliniu kaupiasi vanduo. Siekdamas išsiaiškinti vandens kaupimosi priežastis, trečiasis asmuo BUAB „Serneta“ 2007 m. organizavo atsakovo įrengtų lietaus nuotekų tinklų apžiūrą. Po šios apžiūros paaiškėjo, kad atkarpoje nuo 50 šulinio iki vietos, kurioje trečiasis asmuo prisijungė prie nuotekų tinklų vamzdžiai yra perforuoti, t. y. vamzdžiuose išmuštos skylutės, kad lietaus nuotekos subėgtų į gruntą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo įrengti lietaus nuotekų tinklai yra neeksploatuotini, neprijungti prie miesto kanalizacijos, dėl to prie prekybos centro kaupiasi vanduo, o pagal technines sąlygas statomą prekybos centrą buvo numatyta prijungti prie miesto kanalizacijos, trečiasis asmuo nusprendė nuotekų tinklus pakeisti naujais ir prijungti juos prie miesto kanalizacijos. Lietaus nuotekų tinklų nutiesimas iš viso kainavo 660 641,22 Lt. Ieškovas pažymėjo, kad pakloti naujus nuotekų tinklus buvo būtina, kadangi dėl senų tinklų avarinės būklės ir dėl to sklype (duomenys neskelbtini) besikaupiančio vandens prekybos pastato statyba ir eksploatavimas nebuvo įmanomas. Tuo atveju, jei trečiasis asmuo nebūtų nutiesęs naujų nuotekų tinklų, atsakovas pats būtų buvęs priverstas nusitiesti naujus nuotekų tinklus arba iš esmės rekonstruoti senus nuotekų tinklus. Nors atsakovui buvo pasiūlyta padengti dalį naujų lietaus nuotekų tinklų įrengimo išlaidų, tačiau pastarasis į tai nereagavo. Akivaizdu, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o jo sutaupymas lygus pusei naujų tinklų nutiesimo kainos.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Ervin“ su ieškiniu nesutiko, prašė skirti ieškovui baudą už aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą, pusę šios baudos skiriant atsakovui.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad visi degalinės ir lietaus nuotekų tinklų statybos darbai buvo atlikti pagal su atsakingomis institucijomis suderintas technines sąlygas. Trečiasis asmuo ir UAB „Vlamarkas“, pastatę prekybos centrą, pastarojo lietaus nuotekų vamzdyną savavališkai pajungė į atsakovo įrengtą nuotekų sistemą, kuri pagal savo pobūdį buvo pritaikyta tik atsakovo pastatytos degalinės ir su ja susijusių statinių poreikiams. Iki šių veiksmų atlikimo, atsakovo įrengta lietaus nuotekynės sistema bei valymo įrenginiai dirbo nepriekaištingai. Nepaisant to, kad atsakovas pareikalavo, jog trečiasis asmuo įsirengtų atskirą lietaus nuotekų sistemą, o atsakovo įrengtą sistemą paliktų nepažeistą, trečiasis asmuo vienašališkai pašalino visą atsakovo teisėtai įrengtą lauko lietaus vandens nuotekų tinklą ir įrengė naujus lietaus vandens nuotekų tinklus, pritaikytus prekybos centro poreikiams. Dėl šios priežasties, t. y. neteisėtų veiksmų atlikimo ir žalos padarymo, trečiasis asmuo nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl naudojimosi lietaus vandens kanalizacijos tinklu ir reikalavimo dėl jos įrengimo išlaidų kompensavimo neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 250 000 Lt nepagrįsto praturėjimo, 50 000 Lt palūkanų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 819 Lt bylinėjimosi išlaidų; atsakovo prašymą skirti ieškovui baudą atmetė.

Teismas nustatė, kad, atsakovui planuojant statyti degalinę, buvo pradėtas ginčo žemės sklypo detalusis planavimas, kurio pasėkoje jis buvo padalintas į du savarankiškus. Šio planavimo metu buvo priimti sprendiniai ir dėl inžinierinių tinklų: pagal 2002 m. spalio 18 d. išduotas technines sąlygas Nr. 02/241 siūlyta lietaus nuotekas nuvesti į lietaus nuotekynės d300 mm tinklus esančius (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad toks detaliojo plano sprendinys buvo patvirtintas, o atsakovas su juo supažindintas. Kitokios techninės sąlygos dėl lietaus nuotekynės įrengimo nebuvo išduotos. Pagal galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 11 dalį, techninės sąlygos išduotos detaliajam planavimui dėl vandens nuotekų nuvedimo į miesto tinklus tapo privalomos statytojams tiek statant degalinę, tiek statant prekybos centrą.

Galiojant detaliojo plano sprendiniams, teismo nuomone, gretimų sklypų savininkai negalėjo susitarti ir pakeisti nuotekyno įrengimo taip, kad lietaus vanduo būtų nutekinamas ne į miesto tinklus, o į teritoriją prie gretimo sklypo. Kadangi atsakovo degalinė buvo pastatyta pirmiau nei prekybos centras, nuotekynę iki miesto tinklų privalėjo nutiesti degalinės statytojas. Teismas pabrėžė, kad atsakovas lietaus ir paviršinio vandens nuotekynės prie miesto tinklų neprijungė, o jo sklypo teritorijoje surenkamas vanduo buvo tekinamas į susigėrimo įrenginį - kiauryminį vamzdyną. Tokio nuotekyno įrengimas neatitiko detaliojo plano sprendinių, todėl prekybos centro statytojai turėjo teisę siekti, kad nuleidžiamas į gruntą vanduo nesklistų po statomo prekybos centro teritoriją ir savo lėšomis ištaisytų nuotekų tinklų trūkumus.

Teismas nurodė, kad trečiojo asmens veiksmai, kuriais buvo rekonstruotas atsakovo nuotekų tinklas prijungiant jį prie miesto tinklų, teisėti – detaliojo plano sprendiniai įpareigojo nuotekyną iš sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini), prijungti prie miesto tinklų. Atsakovui detaliojo plano sprendiniais nebuvo sudaryta galimybė nudrenuoti savo sklypo vandenis į teritoriją prie gretimo sklypo, tokiu būdu bloginant gretimo sklypo grunto patvarumą, todėl trečiasis asmuo turėjo teisę ištaisyti atsakovo įrengtą nuotekų tinklą. Kadangi nuotekų tinklo negalima išsireikalauti savo nuosavybėn kaip atskirą daiktą ir naudoti atskirai nuo atsakovo, trečiasis asmuo įrengdamas tinklą pašalino priežastis bloginančias jo sklypo padėtį, teismas pasisakė, kad ieškinio reikalavimai atitinka nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas.

Neprijungdamas lietaus ir paviršinio vandens nuotekų tinklo prie miesto tinklų, o paleisdamas vandenį drenuotis į gruntą prie gretimo sklypo, atsakovas neatliko visų nuotekų tinklo įrengimo darbų, tokiu būdu sutaupė gretimo sklypo statytojo sąskaita, o gretimo sklypo statytojas turėjo papildomų išlaidų, kurios laikytinos atsakovo nepagrįstu praturtėjimu. Teismas pabrėžė, jog aplinkybė, kad degalinė įrengta ir priimta naudoti, neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės ištaisyti padėtį taip, kaip tai buvo numatyta planuojant teritoriją, kadangi nuotekų nuleidimas į gruntą prie kito sklypo ribos aiškiai pažeidžia kito sklypo naudotojų teises. Paskaičiuodamas nepagrįsto praturtėjimo dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad detaliojo plano sprendiniai buvo privalomi tiek degalinės, tiek prekybos centro statytojams ir jų atsakomybė dėl lietaus nuotekų prijungimo į miesto tinklus vienoda. Teismas nurodė, kad rekonstruojant dalį atsakovo įrengto nuotekyno reikėjo daugiau išlaidų (reikėjo ne tik statyti, tačiau ir ardyti dalį senojo tinklo), tačiau prekybos centro žemės sklypo teritorija yra žymiai didesnė nei atsakovo, todėl išlaikant proporciją laikytina, kad nepagrįsto praturtėjimo vertė yra 250000 Lt. Apie naujų tinklų tiesimą atsakovui buvo pranešta 2008 m. rugpjūčio 6 d., atsakovas apie atsisakymą dalyvauti nuotekų prijungime prie miesto tinklų pranešė 2008 m. rugpjūčio 8 d., todėl teismo manymu nuo šios datos iki ieškinio priėmimo nagrinėti teisme dienos (2012 m. birželio 11 d.), ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Dėl prašomų priteisti procesinių palūkanų dydžio teismas pasisakė, kad nepagrįsto praturtėjimo negalima priskirti prie komercinių sandorių, todėl palūkanų dydis yra lygus 6 procentams (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Construction Ace“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Teismas nemotyvavo, kaip žemės sklypų plotų skirtumai lėmė proporcingą išlaidų naujų lietaus nuotekų tinklų paklojimui paskirstymą. Ieškovas mano, kad ši aplinkybė yra pagrindas sprendimą skundžiamoje dalyje panaikinti.

2. Ieškovas teigia, kad žemės sklypai, nepriklausomai nuo jų plotų, turėjo generuoti tokį patį lietaus vandens kiekį. Tą patvirtina šalių pateiktose paraiškose techninėms sąlygoms gauti nurodyti lietaus vandens kiekiai. Atsakovui tenkanti naujų lietaus nuotekų tinklų įrengimo išlaidų dalis yra netgi didesnė už trečiojo asmens dalį ir tą įrodo atestuoto statybos specialisto V. K. 2013 m. kovo 28 d. išvada, t. y. atsakovui tenkanti naujų lietaus nuotekų įrengimo išlaidų dalis yra lygi 72,6 procento. Sumažinęs prašomą priteisti nepagrįsto praturtėjimo sumą, teismas atitinkamai nepagrįstai sumažino ir priteistinų palūkanų sumą.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Ervin“ prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai atmesti, priteisti iš ieškovo ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas taip pat prašo teismo nuožiūra skirti trečiajam asmeniui (pradiniam ieškovui) ir ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį, pusę šios baudos sumos skiriant atsakovui. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Atsiliepimas

1. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog jo įrengta lietaus nuotekų sistema yra neteisėtas statinys, kuris pažeidė trečiojo asmens interesus, nepagrįsta. Atsakovo įrengtos lietaus nuotekų sistemos teisėtumą patvirtina statybos priežiūros institucijos priimtas aktas dėl sistemos pripažinimo tinkama naudoti. Taigi teismas neturėjo teisės prieiti šiam teisės aktui prieštaraujančios išvados.

Žemės sklypo detalusis planas, kurio sprendinių tariamai neatitiko atsakovo įrengta lietaus nuotekų sistema, buvo patvirtintas vėliau (2003 m. lapkričio 12 d.) nei užbaigta degalinės statyba (2003 m. rugsėjo 26 d.). Todėl remiantis juo negali būti tikrinamas atsakovo degalinės statybos teisėtumas. Atsakovas pažymi, kad UAB „Grinda“ 2002 m. spalio 18 d. išduotos techninės sąlygos Nr. 02/241 buvo rekomendacinio pobūdžio ir taikomos tik detaliajam planui rengti, todėl jų turinys niekaip jo neįpareigojo. Degalinės statybos metu galioję teisės aktai nedraudė leisti lietaus nuotekoms susigerti į gruntą (statybos techninio reglamento STR2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 14.26. punktas). Faktą, jog degalinės lietaus nuotekų tinklo statybos darbai buvo atlikti tinkamai, patvirtino ir UAB „Grinda“.

2. Atsakovas pažymi, kad jis buvo vienintelis jo pastatytos nuotekų sistemos savininkas, todėl trečiasis asmuo neturėjo teisės su ja be atsakovo sutikimo atlikti jokių savavališkų veiksmų. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovo įrengti lietaus nuotekų tinklai buvo avarinės būklės ir kenkiantys trečiojo asmens sklypo patvarumui. Vienintelis neva šią aplinkybę tvirtinantis dokumentas yra UAB „Termesta“ vienašališkai parengtas apžiūros aktą, kurio nepagrįstumą pripažino ekspertas S. M.. Lietaus nuotekų sistemos tinkamumą patvirtina 2003 m. rugsėjo 26 d. tinkamumo naudoti aktas, 2005 m. balandžio 7 d. darbų atlikimo sutartis su UAB „Vidurys“, pagal kurią pastarasis teikė atsakovo įrengtos nuotekų sistemos priežiūros paslaugas. Atsakovas pastebi, kad jei ir buvo jo įrengtos lietaus vandens nuotekų sistemos trūkumų, jie galėjo atsirasti tik dėl to, kad trečiasis asmuo į ją pajungė pastatytą prekybos centrą. Jeigu iš tiesų atsakovo lietaus nuotekų tinklai veikė netinkamai ar buvo neteisėti, trečiasis asmuo neturėjo teisės jų rekonstruoti savavališkai.

3. Trečiasis asmuo, anot atsakovo, be jo sutikimo ir žinios sunaikinęs degalinės lietaus vandens nuotekų sistemą, pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą bei padarė jam turtinę žalą. Dėl to trečiajam asmeniui atsirado civilinė atsakomybė, kurią jis įvykdė pastatydamas naują lietaus vandens nuotekų sistemą.

Atsiliepimas

4. Atsakovas teigia, kad jis negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu, nes trečiojo asmens veiksmai buvo neteisėti ir jis prisiėmė visą dėl jo veiksmų galinčių kilti nuostolių atsiradimo riziką. Tą patvirtina ir aplinkybė, kad trečiasis asmuo turėjo realią galimybę įsirengti naują ir savarankišką lietaus vandens nuotekų sistemą. Trečiasis asmuo turėjo dar prieš projektuojant ir statant prekybos centrą numatyti, kad atsakovo įrengta lietaus vandens nuotekų sistema neatitiks tokio objekto poreikių. Dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo, atsakovas pažymi, kad trečiojo asmens įrengti lietaus nuotekų tinklai netinkamai funkcionuoja ir netenkina atsakovo poreikių, nes lietaus vanduo renkasi degalinės aikštelėje. Šios sistemos netinkamą funkcionavimą, atsakovo nuomone, sąlygoja aplinkybė, kad trečiasis asmuo surenka lietaus nuotekas nuo beveik dvigubai didesnio ploto nei jo valdomo žemės sklypo plotas, t. y. realus lietaus nuotekų kiekis turi būti dvigubai didesnis nei ieškovo pateiktoje lietaus nuotekų tinklo techninio projekto dokumentacijoje.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas nustatė nepagrįstą tariamai nepagrįsto praturtėjimo apimtį, nes rėmėsi klaidinga ieškovo pateikta specialisto išvada. Joje pateiktų paskaičiavimų klaidingumą patvirtina aplinkybės dėl atsakovo ir ieškovo sklypų generuojamo lietaus vandens kiekio, kuris paskaičiuotas neatsižvelgiant į tai, kad ieškovo sklypo plotas 7,64 karto didesnis. Be to, iš šios išvados neaišku, kodėl buvo parinkta 200 l/s pajėgumo siurblinė, nors bendras lietaus nuotekų kiekis yra 152 l/s. Visi specialisto paskaičiavimai atlikti remiantis tik trečiojo asmens pateiktomis sąskaitomis-faktūromis ir lietaus nuotekų tinklo techniniu projektu, t. y. nevertinant statybos eigą patvirtinančių dokumentų bei neturint reikalingo techninio projekto ir kitos dokumentacijos, kuri apimtų ir mažesnės apimties lietaus nuotekų tinklą.

Atsakovas pažymi, kad PVM sąskaitų–faktūrų turinys negali patvirtinti trečiojo asmens faktiškai patirtų išlaidų, o jų apmokėjimą įrodančių dokumentų nebuvo pateikta. Svarbu ir tai, kad PVM sąskaitose-faktūrose įtraukti darbai, medžiagos, kurie nesusiję su trečiojo asmens lietaus nuotekų tinklų statyba (pvz., vamzdžių, neatitinkančių techninių reikalavimų, pirkimas ir montavimas, tvorų tvėrimas ir pan.). Be to, atliekant lietaus nuotekų tinklo rekonstrukciją tikėtinai buvo panaudotos atsakovo lietaus nuotekų tinklo dalys. Nors atsakovas kėlė trečiojo asmens atliktų lietaus nuotekų tinklų statybos faktinių išlaidų dydžio bei tinkamumo klausimus, tačiau ieškovas statybos vykdymo dokumentacijos nepateikė.

6. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir tą patvirtina visetas aplinkybių, pavyzdžiui teismas nevertino atsakovo pateiktos eksperto išvados, vadovavosi klaidinga ieškovo pateikta specialisto išvada ir kt.

7. Atsakovo įsitikinimu, trečiojo asmens ir ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis įrodo aplinkybės, kuriomis buvo atliktas lietaus nuotekų sistemos įrengimas, ieškinio pareiškimas praėjus beveik 4 metams sistemos įrengimo. Ieškovas ir trečiasis asmuo neturi jokių reikalavimo teisių į atsakovą, tačiau siekia pasipelnyti jo sąskaita. Šį faktą įrodo ir aplinkybės, susijusios su tuo, kaip keitėsi trečiojo asmens nurodoma lietaus nuotekų tinklo statybos kaina.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, priteisti iš ieškovo ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas savo poziciją grindžia apeliacinio skundo argumentais.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovas pažymi, kad detaliojo plano sprendinys dėl lietaus vandens nuotekyno buvo patvirtintas dar 2002 m. spalio 18 d., todėl atsakovui buvo privalomas – jis turėjo nuvesti lietaus vandenis iki miesto kanalizacijos. Būtent atsakovas buvo detaliojo plano organizatoriumi, todėl visi detaliojo plano sprendiniai, inicijuoti dar prieš degalinės statybos pabaigą, atsakovui buvo ir yra privalomi. Taigi neišpildęs detaliojo plano reikalavimų, atsakovas senuosius lietaus nuotekų tinklus naudojo neteisėtai.

2. Į bylą pateikti paslėptų darbų patikrinimo aktai nepagrindžia senųjų nuotekų tinklų teisėtumo ir tinkamumo. Faktą, jog senieji nuotekų tinklai privalėjo užtikrinti lietaus nuvedimą iki miesto kanalizacijos, patvirtina UAB „Grinda“ 2005 m. rugpjūčio 24 d. išduotos techninės sąlygos. Atsakovas nutyli faktą, jog UAB „Grinda“ neišdavė jam pažymos apie lietaus nuotakyno tinkamumą eksploatuoti. Įrodymų, kad UAB „Grinda“ būtų davusi atsakovui sutikimą laikinam lietaus nuotekų nuleidimui į gruntą, kaip nurodė liudytojas A. Ž. (tuometinis atsakovo vadovas), atsakovas nepateikė. Aplinkybę, kad atsakovo įrengti lietaus nuotekų tinklai buvo netinkami eksploatuoti, t. y. neužtikrino lietaus nuotekų nutekėjimo iki miesto kanalizacijos, lėmė vandens kaupimą trečiojo asmens valdomame žemės sklype, patvirtina 2007 m. balandžio 29 d. lietaus nuotekų apžiūros aktas, liudytojų V. D., A. M., R. Š. ir A. Ž. parodymai.

Šalies argumentai

3. Ieškovas teigia, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog būtent jis įrengė senuosius lietaus nuotekų tinklus ar turėjo dėl to išlaidų. Šių tinklų rekonstrukciją trečiasis asmuo atliko visiškai teisėtai, nes jie pažeidė jo teises ir interesus: sklype kaupėsi vanduo. Jeigu atsakovas dėl tokių veiksmų būtų patyręs nuostolių, jis būtų pareiškęs atitinkamą reikalavimą. Įrodymų, kad įrengti lietaus nuotekų tinklai veiktų nekokybiškai, atsakovas nepateikė.

4. Trečiojo asmens turėtų išlaidų lietaus nuotekų tinklo įrengimui dydį patvirtinta UAB „Traidenis“, UAB „Termesta“ ir UAB „Dimmer“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, specialisto V. K. išvada. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad atsakovas sąmoningai teismui neteikė paskaičiavimų, kiek kainuotų įsirengti lietaus nuotekų tinklus, atitinkančius jam išduotas technines sąlygas Nr. 02/241, nes tai galimai patvirtintų ieškinio pagrįstumą.

5. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų sąmoningai siekiama vilkinti bylą, todėl nėra jokio pagrindo baudos jiems skyrimui. Ieškinio dalinis tenkinimas įrodo nesant piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Šioje byloje sprendžiamas ieškinio, kuriuo prašoma apelianto atžvilgiu taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto normas ir priteisti iš jo neteisėtai sutaupytas sumas, pagrįstumo klausimas. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas ne tik analizuojant, ar teismas teisingai taikė materialiosios teisės normas, taip pat ar tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančias proceso teisės normas, bet ir pakartotinai apeliacinio proceso ribose nustatinėja bylai reikšmingus faktus (CPK 320 straipsnis).

Dėl nepagrįstumo praturtėjimo instituto taikymo sąlygų

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (lot. actio de in rem verso) savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; 2011 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB transporto firma ,,Transmitto“ v. UAB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-372/2011). Taigi suinteresuoto asmens civilinės teisės gali būti ginamos remiantis nepagrįsto praturtėjimo institutu tik tais atvejais, kai reikalavimas grąžinti turtą ar priteisti nuostolius negali būti tenkinamas kitu teisiniu pagrindu. Teisėjų kolegija išskiria, kad reikalavimo dėl nepagrįsto praturtėjimo tikslas yra ne priteisti kreditoriui iš skolininko turėtą turto praradimą – tai būtų nuostolio atlyginimo teisinis santykis, bet kreditoriui iš skolininko priteisti pastarojo turėtą turtinę naudą, į kurią teisę turi kreditorius. Taigi nepagrįsto praturtėjimo institutas pagrįstas daikto/turto savininko interesų prioritetu. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniai santykiai susiklosto ne tik tada, kai asmuo nesant teisinio pagrindo gauna turtą ar daiktą, bet ir tais atvejais, kai yra neteisėtai naudojamasi kito teise ir iš to gaunama nauda (pvz., nesant savininko sutikimo jo turtu besinaudojantis asmuo turi kompensuoti daikto panaudojimo vertę, t. y. grąžinti daikto savininkui nepagrįstai sutaupytus kaštus, kurie įprastai ekvivalentiški paminėtai daikto panaudojimo vertei). Išdėstyta implikuoja, kad nepagrįstas praturtėjimas turėtų būti konstatuojamas tais atvejais, kai, pirma, skolininkas yra gavęs turtinę naudą, antra, ši turtinė nauda gauta kreditoriaus sąskaita, ir trečia, egzistuoja pirmiau cituotos kasacinio teismo praktikoje suformuluotos sąlygos.

Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai ieškovas pareiškė atsakovui reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo, kuris grindžiamas tuo, kad atsakovas nepagrįstai sutaupė ieškovo sąskaita neprisidėdamas prie jam priklausančios degalinės lietaus nuotekų tinklų prijungimo prie miesto kanalizacijos. Nurodyta suponuoja, kad nepagrįsto praturtėjimo santykis yra atsiradęs dėl galimo atsakovo neteisėto naudojimosi ieškovo, tiksliau trečiojo asmens, sukurta lietaus nuotekų šalinimo infrastruktūra, t. y. svetimo turto panaudojimo vertės apskaičiavimu ir priteisimu. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas yra nepagrįstai sutaupęs. Šių teismo išvadų pagrįstumą ir teisingumą iš esmės kvestionuoja atsakovas.

Teisėjų kolegija, prieš aptariant apeliacinių skundų argumentus, išskiria, kad civiliniai santykiai grindžiami maksima, jog įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, nepiktnaudžiauti savo civilinėmis teisėmis (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi nustačius, kad asmuo savo teises įgyvendino tokiu būdu ir priemonėmis, kurios neatitinka bendrų bona fides elgesio reikalavimų, geros ir atviros veiklos praktikos, jos neturėtų būti ginamos. Atsisakymą taikyti tokio asmens prašomą teisių gynimo būdą, reikštų atsisakymą ginti teises asmens, kuris jomis piktnaudžiavo. Pirmiau nurodyta, kad svetimos teisės neteisėtas panaudojimas, sąlygoja atsiradimą prievolės atlyginti teisių valdytojui panaudojimų vertę. Tačiau teisių valdytojas negali tikėtis savo interesų ir teisių gynybos teismine tvarka, jeigu jų pažeidimas kilo dėl to, kad pats teisių valdytojas neteisėtu būdu įsikišo į svetimą teisę, kas vėliau sąlygojo jo paties teisių pažeidimą.

Dėl atsakovo įrengtų lietaus nuotekų teisėtumo

Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas IĮ Ž. transporto firmos „Ervin“ (teisių perėmėjas – atsakovas) ir UAB „Varžtas“ prašymu 2002 m. rugsėjo 30 d. patvirtino žemės sklypo, esančio Liepkalnio g. – Minsko pl. sankirtoje, sąlygas bendriesiems, detaliesiems ir specialiojo planavimo dokumentams rengti (t. 1, b. l. 135-137). Tuo pagrindu 2002 m. spalio 3 d. buvo parengta ir išduota išvada dėl numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo, kurioje inter alia nurodyta, kad planavimo tikslas: sklypo ribų tikslinimas (padalinimas, naudojimo būdo keitimas, statybos reglamento nustatymas) (t. 1, b. l. 138). Pagal IĮ Ž. transporto firmos „Ervin“ prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2002 m. spalio 15 d. išdavė paraišką Lietaus vandens, statybinio drenažo nuvedimui (prijungimui) Vilniaus mieste techninėms sąlygoms gauti, joje nurodydamas, kad sąlygos lietaus vandens, statybinio drenažo nuvedimui (prijungimui) yra rekomendacinio pobūdžio ir taikomos tik detaliajam planui rengti (t. 1, b. l. 139).

Vilniaus miesto savivaldybės įmonė UAB „Grinda“ 2002 m. spalio 18 d. patvirtino Technines sąlygas Nr. 02/241 Lietaus vandens, statybinio drenažo nuvedimui (prijungimui) Vilniaus mieste, kurias 2003 m. vasario 21 d. patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas (t. 1, b. l. 140). Šiose sąlygose nurodyta, kad lietaus nuotekas siūloma nuvesti į lietaus nuotekynės d300mm tinklus, esančius (duomenys neskelbtini). Su sąlygomis sutiko tiek UAB „Varžtas“, tiek atsakovas. 2003 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento posėdžio protokolu patvirtinta, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano projektavimo techninės sąlygos buvo išpildytos ir suderintos (t. 1, b. l. 141-142).

Atsakovas subnuomos pagrindu valdęs dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ūkio būdu vykdė degalinės su automobilių stovėjimo aikštele statybą, kurią užbaigė 2003 m. rugsėjo 23 d. Degalinė pripažinta tinkama naudoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2003 m. rugsėjo 26 d. išduotu aktu (t. 1, b. l. 149-152). Atsakovas degalinės lietaus nuotekų sistemos neprijungė prie miesto nuotekų tinklų, tačiau sumontavo tokią lietaus nuotekų nuotekynę, kuri išvalytą lietaus vandenį nuleisdavo į gruntą per šulinį ir kiaurinį vamzdyną (t. 1, b. l. 153-164; t. 3, b. l. 35). Lietaus kanalizacijos tinkamą įrengimą įrodo ne tik nurodytas 2003 m. rugsėjo 26 d. degalinės pripažinimo tinkama naudotis aktas, bet ir 2003 m. rugsėjo 12 d., 2003 m. rugsėjo 26 d. Paslėptų darbų patikrinimo aktai, kuriais UAB „Grinda“ patvirtino, kad atsakovas lietaus kanalizaciją įrengė nenukrypdamas nuo projekto reikalavimų (t. 2, b. l. 23-24).

Statybos įstatymo (redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d. (Žin., 2001, Nr. 101-3597) 24 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pastatytas statinys gali būti pripažįstamas tinkamu naudoti atlikus statinio <..> projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio <..> projektavimo sąlygas, atlikus inžinerinių tinklų <..> bandymus <..>; statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus. Taigi Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2003 m. rugsėjo 26 d. išduotu aktu buvo inter alia pripažinta, kad atsakovo įrengti degalinės lietaus nuotekų tinklai atitinka privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus. Aplinkybė, jog atsakovui UAB „Grinda“ neišdavė pažymos apie lietaus nuotekų tinklų techninį stovį, yra nereikšminga, nes tokia pažyma atsakovo įrengtai lietaus nuotekų kanalizacijai, kuri nebuvo jungiama prie miesto tinklų, neturėjo būti išduodama.

Detalusis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas patvirtintas 2003 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 0117-41-142 (t. 1, b. l. 163-164), t. y. po to, kai atsakovo pastatyta degalinė bei inžineriniai tinklai pripažinti tinkamais naudoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija nuo 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 42-1916) 20 straipsnio 11 dalį nuo detaliojo plano įsigaliojimo dienos suplanuotoje teritorijoje nustatyta tvarka netenka galios visi anksčiau priimti sprendimai dėl žemės naudojimo, užstatymo sąlygų, veiklos plėtojimo pobūdžio ir ribojimų; sprendimai, priimti po detaliojo plano įsigaliojimo dienos ir prieštaraujantys detaliajam planui, negalioja. Vis dėlto degalinės statybą atsakovas pradėjo ir baigė anksčiau negu buvo patvirtintas detalusis planas, taigi 2003 m. lapkričio 12 d. patvirtinto detaliojo plano sprendiniai atsakovo atliktų statybos darbų teisėtumui reikšmės neturėjo ir jo neįpareigojo. Bet kuriuo atveju, ginčo lietaus nuotekų tinklai buvo pripažinti tinkamais naudoti, kartu atitinkančiais privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovas neturėjo teisės jų eksploatuoti. Aplinkybė, kad po degalinės statybos užbaigimo kitų ginčo žemės sklype pastatytų statinių lietaus nuotekų tinklai pagal parengtus projektus turėjo būti prijungti prie miesto nuotekų tinklų, jokia forma neįpareigojo atsakovo atlikti jau įrengtų ir pripažintų tinkamais naudoti tinklų rekonstrukcijos.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo įrengti degalinės lietaus nuotekų tinklai buvo teisėti, atitiko jiems nustatytus techninius ir konstrukcinius sprendinius, taip pat jų įrengimo metu egzistavusį teisinį reglamentavimą, o pirmosios instancijos teismo išvados šioje ginčo dalyje pripažintinos nepagrįstomis.

Dėl trečiojo asmens BUAB „Serneta“ vykdytų statybos darbų ir atsakovo naudotų lietaus nuotekų tinklų veikimo

Nustatyta, kad 2004 m. lapkričio 5 d. UAB „Vlamarkas“ ir trečiasis asmuo BUAB „Serneta“ sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria jos šalys įsipareigojo bendrai veikdamos, kooperuodamos savo turtą, darbą ir žinias pastatyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), prekybos centrą su administracinėmis patalpomis ir automobilių stovėjimo aikštele (t. 1, b. l. 36-39). Prekybos centro nuotekų, įskaitant lietaus, tinklą pagal techninį projektą buvo numatyta prijungti prie miesto nuotekų tinklų (t. 2, b. l. 57-83). Valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-9736-01 buvo padalintas į du sklypus, t. y. (duomenys neskelbtini), kuris išnuomotas UAB „Vlamarkas“, ir (duomenys neskelbtini), kuris išnuomotas atsakovui (t. 1, b. l. 19-21).

2008 m. liepos 29 d. ir 2008 m. rugpjūčio 6 d. raštais trečiasis asmuo pasiūlė atsakovui prisijungti prie trečiojo asmens planuojamos vykdyti lauko lietaus nuotekynės kanalizacijos rekonstrukcijos, teigdamas, kad, atlikus atsakovo naudojamų inžinerinių tinklų lietaus nuotekoms šalinti patikrinimą, buvo nustatyta, jog tolesnis jų eksploatavimas nėra galimas (t. 1, b. l. 61-64). Dėl kokių būtent priežasčių atsakovo įrengti lietaus nuotekų tinklai yra neeksploatuotini trečiasis asmuo nenurodė. Atsakydamas į paminėtus trečiojo asmens raštus atsakovas paaiškino, kad trečiasis asmuo neturi jokios teisės jo atjungti nuo esamos lietaus nuotekų kanalizacijos, kurios pajėgumų neužtenka, nes prie jos buvo prijungtas trečiojo asmens ir UAB „Vlamarkas“ pastatytas prekybos centras (t. 1, b. l. 167). Tokia atsakovo ir trečiojo asmens tarpusavio susirašinėjimo medžiaga rodo, kad atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai išsakė poziciją neketinantis jungtis prie trečiojo asmens planuojamos įrengti lietaus nuotekų kanalizacijos. Nepaisant to, trečiasis asmuo savavališkai pakeitė atsakovo įrengtus lietaus nuotekų tinklus naujais tinklais, kuriuos prijungė prie miesto nuotekų tinklų. Pirmosios instancijos teismas nurodytus veiksmus pripažino teisėtais dėl dviejų priežasčių: pirma, atsakovo įrengti lietaus nuotekų tinklai neatitiko 2003 m. lapkričio 12 d. patvirtinto detaliojo plano sprendinių, antra, jie trukdė trečiajam asmeniui ir UAB „Vlamarkas“ įrengti ir eksploatuoti suprojektuotą automobilių stovėjimo aikštelę, kadangi blogino žemės sklypo grunto patvarumą. Dėl pirmo argumento pasisakyta pirmiau, tuo tarpu antrasis argumentas yra nemotyvuotas bei prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Vienintelis įrodymas, kuris neva turėtų patvirtinti atsakovo įrengtą lietaus nuotekų tinklą buvus avarinės būklės, yra 2007 m. balandžio 29 d. pateiktas UAB „Termesta“ ir UAB „Dimmer“ direktorių pavaduotojų A. M. ir V. D. pasirašytas Lietaus nuotekų tinklų apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad vanduo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kaupiasi dėl avarinės lietaus nuotekų tinklų būklės, kuri pasireiškia tuo, jog visos nuotekos suteka į gruntą ir tinklai nėra prijungti prie miesto kanalizacijos (t. 1, b. l. 35). Panašias aplinkybes parodė liudytojais apklausti R. Š., teikęs trečiajam asmeniui projektų rengimo ir inžinierinių tinklų klojimo statybos techninės priežiūros paslaugas (t. 2, b. l. 181-182), bei Lietaus nuotekų tinklų apžiūros aktą surašę A. M. (t. 2, b. l. 180) ir V. D. (t. 2, b. l. 181-182). Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytų asmenų parodymai ar faktų fiksavimas yra abejotinos įrodomosios reikšmės, ir nelaikytini pakankamais nustatyti, jog atsakovo įrengti lietaus nuotekų tinklai iš tiesų buvo avarinės būklės ar blogino žemės sklypo, kuriame trečiasis asmuo statė prekybos centrą, būklę. Šie asmenys turėjo tiesioginių verslo ryšių su trečiuoju asmeniu, dalyvavo išardant atsakovo įrengtą lietaus nuotekų tinklą, todėl yra objektyvus pagrindas abejoti jų nešališkumu bei suponuoja jų fiksuotas ir parodytas aplinkybes esant nepatikimomis dėl trečiojo asmens galimybių daryti įtaką jų turiniui. Įrodymų, kad atsakovo įrengtų lietaus nuotekų tinklų apžiūrai būtų buvę kvieti atsakovo atstovai, nepateikta. Taip pat nėra jokių įrodymų, kurie betarpiškai patvirtintų, kad atsakovo įrengti lietaus nuotekų tinklai būtų bloginę gretimo sklypo grunto patvarumą ar būtų galėję trukdyti tinkamai eksploatuoti trečiojo asmens pastatytą prekybos centrą ir automobilių aikštelę (pvz., tyrimo, kurį būtų atlikę specialiųjų žinių turintys asmenys). Atkreiptinas dėmesys, jog apie lietaus nuotekų tinklų eksploatavimo negalimumą – nenurodant tikrųjų priežasčių, nepateikiant tą patvirtinančių įrodymų, trečiasis asmuo atsakovą informavo praėjus daugiau nei vieneriems metams (2008 m. liepos 29 d.) po Lietaus nuotekų tinklų apžiūros akto surašymo (2007 m. balandžio 29 d.). Toks trečiojo asmens elgesys neatitinka bonus pater familias etalono reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovo įrengti lietaus nuotekų tinklai jų netinkamo funkcionavimo aspektu iš tiesų būtų trukdę trečiajam asmeniui vykdyti prekybos centro statybą, pastarasis veikdamas atvirai ir sąžiningai būtų dėl to atsakovui operatyviai pareiškęs motyvuotas ir faktine medžiaga pagrįstas pretenzijas.

Iš ieškovo procesinių dokumentų aišku, kad atsakovo įrengto lietaus nuotekų tinklo avarinė būklė, o kartu ir netinkamas funkcionavimas, grindžiami tokio pobūdžio tinklui būdingomis techninėmis charakteristikomis, t. y. daikto trūkumai įrodinėjami per jo įprastas savybes. Pirmiau nurodyta, kad atsakovo įrengta lietaus nuotekynė funkcionavo taip, jog išvalytas lietaus vanduo buvo nuleidžiamas į gruntą per šulinį ir kiaurinį vamzdyną. Tokio techninio sprendimo tinkamumą įrodo ne tik nuotekynės tinklo pripažinimas tinkama naudoti, bet ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ nustatyti leistini sprendiniai lietaus nuotekoms šalinti (STR 2.07.01:2003 14.26., 428. punktai). Vadinasi, pirmosios instancijos teismo išvada esą atsakovo įrengta lietaus nuotekų nuotekynė dėl savo būklės blogino sklypo, kuriame trečiasis asmuo ir UAB „Vlamarkas“ statė prekybos centrą, padėtį padaryta netinkamai taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai). Faktą, kad atsakovo įrengti lietaus nuotekų tinklai tikėtinai tinkamai (tuo aspektu, kad neblogino greta esančio sklypo būklės) funkcionavo įrodo ir eksperto S. M. pagal atsakovo užsakymą parengtas Ekspertinio tyrimo aktas Nr. 13-03 (t. 3, b. l. 29-64). Taigi byloje neįrodyta, kad atsakovo įrengti lietaus nuotekų tinklai trukdė trečiajam asmeniui vykdyti prekybos centro, prie jo esančios automobilių stovėjimo aikštelės statybą ar blogino gretimo žemės sklypo būklę.

Dėl trečiojo asmens veiksmų išardant atsakovo įrengtą lietaus nuotekų sistemą ir atsakovo nepagrįsto praturtėjimo

Byloje neginčytinai nustatyta, kad trečiasis asmuo atsakovo įrengtą lietaus nuotekų tinklą išardė, o atsakovo degalinės tinklus prijungė prie naujai sumontuotų nuotekų tinklų, kurie buvo prijungti prie miesto nuotekų tinklų, be atsakovo žinios ir sutikimo. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiasis asmuo veikė savo rizika ir tik savo interesais, tačiau jo veiksmus pripažino atitinkančiais nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas. Tai reiškia, kad teismas nutarė ginti trečiojo asmens pažeidžiant atsakovo nuosavybę įgytą teisę. Toks sprendimas per se įteisina situaciją, kai asmeniui iš neteisėtai bei neadekvačiai realizuotos tariamos jo teisių savigynos atsiranda teigiamos pasekmės, t. y. teisė reikalauti iš atsakovo pastarojo sutaupytus naujų lietaus nuotekų tinklų įrengimo kaštus. Principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex injuria jus non oritur), yra teisės fons et origo, kuris draudžia kito teises pažeidžiančiam asmeniui turėti iš to naudos. Dėl to, kaip pasisakyta pirmiau, asmenys, įgyvendinami savo teises, neturi jomis piktnaudžiauti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenys neteikia pagrindo išvadai esą atsakovo įrengta lietaus nuotekų tinklas pažeidė trečiojo asmens teises – trukdė statyti prekybos centrą, blogino žemės sklypo būklę. Net ir priešingu atveju, t. y. laikant, kad lietaus nuotekų tinklas buvo avarinės būklės, trečiasis asmuo neturėjo teisės savavališkai šio tinklo išardyti, o vėliau prie įrengto tinklo prijungti atsakovo valdomos degalinės be jo sutikimo. Civilinių teisių savigyna leidžiama tik CK numatytais atvejais (CK 1.139 straipsnio 1 dalis). Taigi trečiasis asmuo siekdamas išardyti atsakovo įrengtą lietaus nuotekų tinklą turėjo ginti šį savo interesą teismine tvarka ir reikalauti, kad atsakovas išardyti šį tinklą arba jį sutvarkytų (pvz., reikšdamas negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis). Pasirinkęs kitokį veikimo būdą trečiasis asmuo pažeidė atsakovo nuosavybės teises, o kartu neteko teisės reikalauti, kad atsakovas kompensuotų dalį lietaus nuotekų tinklo įrengimo išlaidų (CK 1.137 straipsnio 5 dalis).

Iš byloje trečiojo asmens (pradinio ieškovo) pateiktų dokumentų aišku, kad nauji lietaus nuotekų tinklai turėjo būti baigti įrengti 2007 m. spalio mėn. (t. 1, b. l. 42-60), tuo tarpu prekybos centras pripažintas tinkamu naudoti 2008 m. liepos 10 d. (t. 1, b. l. 27) – tuo metu turėjo būti užbaigta ir lietaus nuotekų šalinimo kanalizacija. Taigi atsakovo lietaus nuotekų tinklai netrukdė trečiajam asmeniui vykdyti statybų, o patys tinklai turėjo būti išardyti po 2008 m. rugpjūčio 6 d., t. y. kai trečiasis asmuo antrą kartą informavo atsakovą apie planus rekonstruoti sklype įrengtą lietaus nuotekynę. Tuo atveju, jeigu atsakovo įrengti lietaus nuotekų tinklai iš tiesų būtų kėlę grėsmę trečiojo asmens pastatyto prekybos centro būklei ir tolimesnei eksploatacijai dėl sklype besikaupusio vandens (tą patvirtinančių įrodymų nėra), neabejotina, kad šią aplinkybę trečiasis asmuo būtų paminėjęs 2008 m. liepos 29 d. ir 2008 m. rugpjūčio 6 d. raštuose. Įrodymų, kad trečiasis asmuo po 2008 m. rugpjūčio 6 d. būtų turėjęs išlaidų lietaus nuotekų tinklų įrengimui ar rekonstrukcijai, byloje nėra, todėl tikėtina, kad atsakovo lietaus nuotekų tinklai buvo demontuoti, o degalinė prijungta prie miesto nuotekų tinklų per trečiojo asmens įrengtą kanalizaciją dar iki 2008 m. rugpjūčio 6 d. Nurodyta implikuoja, kad trečiasis asmuo aptartus veiksmus atliko neturėdamas ne tik tam teisės, bet ir apie tai neįspėdamas atsakovo. Toks trečiojo asmens elgesys yra akivaizdus piktnaudžiavimo savo teisėmis pavyzdys. Atsakovas dėl trečiojo asmens atliktų veiksmų iš esmės jokios naudos negavo, kadangi jo įrengti vietiniai lietaus nuotekų tinklai buvo teisėti, funkcionavo tinkamai, todėl jo padėtis dėl tinklų išardymo ir prijungimo prie miesto nuotekų tinklų nepasikeitė. Remdamasi tuo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovą nepagrįstai praturtėjus naudojantis trečiojo asmens įrengtais nuotekų tinklais, prie kurių jis buvo prijungtas savavališkais trečiojo asmens veiksmais. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad, prijungdamas atsakovo degalinės lietaus tinklus prie naujai sumontuotų nuotekų tinklų, ieškovas de facto atkūrė iki atsakovo nuosavybės teisių pažeidimo buvusią padėtį.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.237, 6.242 straipsniai), netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl apskųstas teismo sprendimas keičiamas – panaikinant sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, ir šioje dalyje priimant naują sprendimą – ieškinį atmetant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Pripažinus, kad atsakovas negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu, apeliacinių skundų argumentai dėl trečiojo asmens turėtų lietaus nuotekų kanalizacijos išlaidų dydžio teisinės reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinėja.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

Atsakovas prašo skirti baudą trečiajam asmeniui ir ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ši teisė yra neribota, tačiau ja turi būti naudojamasi sąžiningai bei tikslingai, t. y. tik siekiant apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę. Elgesys, kai į teismą kreipiamasi kitu tikslu (pvz., norint sukelti kitai šaliai/šalims nepatogumus, bet ne realiai apginti savo ar kito suinteresuoto asmens teises), laikomas neteisėtu ir traktuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais.

Teisėjų kolegija nenustatė trečiojo asmens veiksmuose pareiškiant ieškinį, ieškovo – įstojant į bylą ieškovu vietoje trečiojo asmens, nesąžiningumo ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą požymių. Vien tik aplinkybė, kad ieškinys pripažintas nepagrįstu, nereiškia, jog jis pareikštas kitu tikslu nei siekiant apginti savo interesus. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą paneigia ieškinio tenkinimas iš dalies bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. ši aplinkybė implikuoja, jog tarp šalių kilęs ginčas nebuvo inicijuotas aiškiai nepagrįstu ieškiniu.

Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą buvo būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad šalims nebuvo užkirstas kelias teikti papildomus rašytinius paaiškinimus ar įrodymus, susijusius su ginčo esme, joms buvo suteikta galimybė ginčo klausimais iš esmės pasisakyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Atsakovas 2014 m. kovo 28 d. pateikė papildomus įrodymus – straipsnių, publikuotų spaudoje, apie S. R. rinkinį. Šie įrodymai neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla ir joje sprendžiamo ginčo dalyku, taigi jie neatitinka sąsajumo reikalavimo (CPK 180 straipsnis). Dėl to juos atsisakoma priimti ir jie grąžinami atsakovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinus apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš naujo paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 27 642,34 Lt advokato teisinės pagalbos (t. 2, b. l. 156-173; t. 3, b. l. 69-79) ir 6 000 Lt ekspertinės tyrimo ataskaitos parengimo išlaidų (t. 3, b. l. 80-81) bei 100 Lt žyminio mokesčio už atskirąjį skundą išlaidų (t. 4, b. l. 87); apeliacinės instancijos teisme atsakovas turėjo 5 250 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 19 760,39 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. 5, b. l. 59-71).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Įstatyme neįtvirtintas baigtinis bylinėjimosi išlaidų sąrašas, tačiau išlaidų kvalifikacija grindžiama taisykle, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjamu, priskiriamos visos išlaidos, kurios susijusios su bylos nagrinėjimu, buvo būtinos ir yra pagrįstos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Eksperto S. M. parengtu Ekspertinio tyrimo aktu Nr. 13-03 atsakovas rėmėsi kaip vienu iš įrodymų atsikirsdamas į ieškovo pareikštas pretenzijas, taigi išlaidos šio akto parengimui neabejotinai susijusios su bylos nagrinėjimu. Įvertinusi tai, kad byloje buvo sprendžiami klausimai, susiję su statybos darbų atlikimu, inžinerinių statinių technine būkle, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyto ekspertinio akto parengimo išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl jas atsakovui turi kompensuoti ieškovas. Iš ieškovo atsakovui taip pat priteisiamas už atskirąjį ir apeliacinį skundus sumokėtas žyminis mokestis – 5 350 Lt.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Byloje nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme advokatas atsakovas parengė atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b. l. 123-134), atsiliepimą į atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 25-34), rašytinius paaiškinimus (t. 3, b. l. 1-7), atskirąjį skundą (t. 4, b. l. 57-64) ir atstovavo teismo posėdžiuose – 6 h 20 min (t. 2, b. l. 16-18, 179-183, 195-198; t. 3, b. l. 82-83, 209-215, 217-219). Tuo tarpu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme advokatas atsakovui parengė apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 8-28) ir atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 33-40).

Remiantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ir Rekomendacijos) 8.2., 8.10.-8.11., 8.15.-8.16. ir 8.18. punktais maksimalus užmokesčio už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme dydis būtų 5 020 Lt, o apeliacinės instancijos teisme – 3 500 Lt. Atsižvelgusi į bylos aplinkybes, joje spręstų klausimų sudėtingumą ir atsakovui advokato suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais teisėjų kolegija pripažįsta esant pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, ir iš ieškovo atsakovui priteisti pusę visų turėtų aptartų išlaidų, t. y. 13 821,17 Lt advokato teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų ir 9 880,20 Lt advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Apibendrinant nurodytą, iš ieškovo atsakovui priteisiama 13 821,17 Lt atstovavimo išlaidų ir 6 100 Lt (6 000 Lt už ekspertinio akto parengimą ir 100 Lt žyminio mokesčio už atskirąjį skundą) bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme, ir 9 880,20 Lt atstovavimo bei 5 250 Lt žyminio mokesčio išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnio 2 dalis).

Valstybei iš ieškovo priteisiamas 5 931 Lt žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą:

sprendimo dalį, kuria ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Construction Ace“ ieškinys tenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Construction Ace“ (juridinio asmens kodas 302752225) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ervin“ (juridinio asmens kodas 120275396) 13 821,17 Lt atstovavimo išlaidų ir 6 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Construction Ace“ valstybei 5 931 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Construction Ace“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ervin“ 9 880,20 Lt atstovavimo išlaidų ir 5 250 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ervin“ 2014 m. kovo 28 d. pateiktus įrodymus.

Teisėjai Alė BukavinienėRasa GudžiūnienėGintaras Pečiulis