- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-27
- Bylos Nr.
- 2-937/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- UAB „Constructus“
- Atsakovas
- UAB „Constructus“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Žaliasis tiltas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Constructus“ generalinio direktoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą civilinėje byloje Nr. B2-2825-578/2009 pagal ieškovo UAB „Constructus“ generalinio direktoriaus Gintaro Malčiausko ieškinį atsakovui UAB „Constructus“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretysis asmuo UAB „Žaliasis tiltas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą ir įmonės administratoriumi paskirti UAB „Valeksa“. Nurodė, kad įmonėje susiklostė sudėtinga situacija, kadangi UAB „Žaliasis tiltas“ nesumoka skolos. Tikimasi, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas padės įmonei įvykdyti įsipareigojimus. Jeigu ieškinys UAB „Žaliasis tiltas“ bus patenkintas, įmonė atgaus didelę dalį skolų. Šiuo metu vykdomi garantiniai įsipareigojimai, naujų sutarčių nėra sudaryta. Įmonėje dirba 5 ar 7 darbuotojai, nemažai darbuotojų buvo atleista iš darbo.
Tretysis asmuo prašė atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Constructus“. Nurodė, kad pateikti dokumentai neįrodo, jog įmonė gali tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Įmonėje dirba tik 5 darbuotojai, o jiems vadovauja direktorius, neturintis jokios patirties.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą ir nurodė, kad pagal byloje esantį UAB „Constructus“ darbuotojų sąrašą 2009 m. vasario 17 d., įmonėje dirbo 11 darbuotojų. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad įmonėje yra likę tik 5-7 darbuotojai. UAB „Constructus“ vykdomą ūkinę-komercinę veiklą ieškovas grindžia PVM sąskaitomis-faktūromis ir atliktų darbų aktais, iš kurių matyti, kad sąskaitos apmokėjimui išrašomos UAB „Constructus“ ir tik dvi sąskaitos išrašytos Constructus SIA ir UAB „Lindex“. Jokių duomenų apie UAB „Constructus“ gaunamas pajamas nepateikta, todėl negalima daryti išvados, kad įmonė vykdo veiklą, iš kurios gauna pajamas. Ieškovas pripažino, kad šiuo metu įmonė vykdo tik garantinius įsipareigojimus, naujų sutarčių nėra sudariusi. Teismo teigimu, ūkinės-komercinės veiklos nutraukimas yra kliūtis įmonei pradėti restruktūrizavimo procesą. Ūkinė-komercinė veikla reiškia tęstinio pobūdžio savo rizika plėtojamą verslo subjekto veiklą, kuria siekiama gauti pelną, t.y. perkant-parduodant, teikiant paslaugas kitiems asmenims ar kitokiu būdu siekiant atlygio. Tam kad veikla būtų laikoma ūkine-komercine, ji turi atitikti tris požymius: pasižymėti tęstinumu (nuolatinė), savarankiškumu ir atlygintinumu. Tačiau byloje esantys dokumentai neįrodo, kad turėdama finansinių sunkumų, įmonė toliau vykdo ūkinę-komercinę veiklą. Pagal įmonės 2007 m. balansą, pateiktą Juridinių asmenų registrui, įmonės turtas ir gautinos sumos sudarė 18657826 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 18868215 Lt. Pagal 2008 m. balansą įmonės turtas ir gautinos sumos sudarė 17254975 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 12677640 Lt. Pagal balansą 2009 m. vasario 15 d. įmonės turtas ir gautinos sumos sudaro 15272958 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 16864938 Lt. Iš šių duomenų matyti, kad UAB „Constructus“ nuolat turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, todėl įmonės finansiniai sunkumai negali būti vertinami kaip laikini ir ji nėra pajėgi greitai likviduoti skolas, todėl nėra būtinosios materialiosios sąlygos restruktūrizuoti tokią įmonę. Be to teismas nurodė, jog iš byloje esančių restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad įmonė ketina atsisakyti projektavimo veiklos, teikti prioritetą pramoniniams-gamybiniams statybos projektams bei statybos techninės priežiūros paslaugų teikimui, parduoti UAB „Ajola“ akcijas bei kito ilgalaikio turto už 5149114Lt, susigrąžinti pradelstas skolas. Tačiau šios priemonės nėra ĮRĮ numatytos ūkinės veiklos rūšies pakeitimo, gamybos modernizavimo, darbo organizavimo tobulinimo techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti. Tai yra kiekvienos įmonės įprastinės veiklos priemonės. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyti įmonės planuojami įgyvendinti projektai – elektrinės bloko, propileno gryninimo bloko statyba, nėra pagrįsti nei sutartimis, nei susitarimais, todėl tokie planai vertintini kritiškai. Ketinimas parduoti UAB „Ajolas“ akcijas už penkis milijonus litų taip pat nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Įmonės restruktūrizavimo plano metmenų, kurie neatitinka jiems keliamų reikalavimų nurodyti specifines įmonės mokumo atkūrimo priemones, pateikimas taip pat yra pagrindas atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais motyvais:
1. Teismas nepagrįstai darbuotojų skaičiaus bendrovėje sumažinimą laikė aplinkybe, patvirtinančia, jog bendrovė yra nutraukusi savo ūkinę-komercinę veiklą. Tai, jog atsakovas dalį darbuotojų optimalizuodamas savo veiklą atleido, dar nereiškia, kad bendrovė nutraukia savo ūkinę-komercinę veiklą.
2. Aplinkybė, kad bendrovė šiuo metu vykdo tik garantinius įsipareigojimus, o naujų sutarčių nėra sudariusi, nereiškia, jog ateityje neplanuojama tokių sutarčių sudaryti. Potencialūs užsakovai delsia ir vengia sudaryti sutartis, nes atsakovui dar nėra iškelta restruktūrizavimo byla ir nėra aišku ar bendrovei bus suteikta galimybė toliau vystyti veiklą.
3. Teismas nevertino, kad tiek 2008 metais, tiek iki 2009 m. vasario 15 d. bendrovė gavo daugiau kaip 2 milijonus bendrojo pelno. Bendrovei uždirbant bendrąjį pelną gali užtekti optimalizuoti sąnaudas ir atidėti skolų mokėjimus.
4. Teismui pateiktuose atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad bendrovė ketina vykdyti savo darbo organizavimo tobulinimą, siekdama didinti teikiamų paslaugų efektyvumą, mažinti teikiamų paslaugų kaštus bei optimalizuoti administravimo išlaidas. Metmenyse taip pat numatyta atsisakyti kai kurių veiklos sričių (projektavimo) ir veiklą koncentruoti į pramoninių-gamybinių statybos projektų vykdymą bei techninės priežiūros paslaugų tiekimą. Teismas nepagrįstai šias priemones vertino kaip įmonės įprastinės veiklos priemones ir atitinkamai restruktūrizavimo plano metmenis konstatavo neatitinkant numatytų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo UAB „Žaliasis tiltas“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą tretysis asmuo grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog įmonės finansiniai sunkumai yra laikini, o ne nuolatinio pobūdžio ir, kad įmonė yra pajėgi greitai likviduoti skolas. Be to, bylos medžiaga rodo, kad bendrovės finansiniai sunkumai negali būti vertinami kaip laikini.
2. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog įmonės komercinė veikla nėra nutrūkusi, jog įmonė vykdo veiklą, realiai gauna pajamas bei moka einamuosius mokėjimus.
3. Įvertinus Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytas priemones, matyti, jog įmonė planuojamas gauti pajamas sieja su savaiminiu situacijos nekilnojamojo turto rinkoje pagerėjimu ir anksčiau vykdytos įmonės veiklos statybų srityje tęsimu, bet ne su įmonės veiklos rūšies pakeitimo, modernizavimo, konkrečiomis darbo organizavimo tobulinimo priemonėmis.
4. restruktūrizavimo plano metmenyse kaip viena iš priemonių bendrovės mokumui atstatyti, nurodytas ketinimas susigrąžinti 20 mln. skolas, dėl kurių bendrovė yra pareiškusi ieškinius teismuose. Tačiau atsakovui teismuose taip pat pareikšta reikalavimų sumokėti skolas dar didesnei sumai, t.y. daugiau nei 22 mln. Lt.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Constructus“.
Restruktūrizavimas įmonėje atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės skolas, jų apmokėjimo tvarką tam, kad būtų atkurta normali įmonės ūkinė veikla. ĮRĮ nustato sąlygas, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas; 2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos; 3) įmonei neiškelta bankroto byla ar nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka (ĮRĮ 3 str.). ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyti atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Kiekvienas iš šių pagrindų numato skirtingo pobūdžio aplinkybes: vienos siejamos su iškelta bankroto byla, kitos su įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimu iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo, trečios su konkrečiose ĮRĮ normose nurodytų dokumentų nepateikimu. Per šio įstatymo paskirtį ir tikslą atsiskleidžia įmonės restruktūrizavimo esmė - galimybė greitai likviduoti skolas ir atkurti įmonės mokumą, todėl sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei klausimą, reikia nagrinėti įmonės finansinius duomenis.
Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad nėra bent vienos įmonės restruktūrizavimo procesui pradėti būtinos sąlygos, numatytos ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalyje, 3 ar 4 straipsniuose arba egzistuoja bent vienas ĮRĮ 7 straipsnio antrojoje dalyje nurodytas pagrindas, teismas turi atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą, nes įmonės sunkumai yra ne laikino, o nuolatinio pobūdžio, įmonė yra nutraukusi ūkinę-komercinę veiklą ir įmonės restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka jiems keliamų reikalavimų.
Taigi, restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei, kuri turi laikinų finansinių sunkumų ir yra nenutraukusi ūkinės komercinės veiklos (ĮRĮ 1 str. 1 d., 2 str. 1 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Constructus“ anksčiau dirbo 11 darbuotojų, o dabar 5, apeliantas nėra sudaręs jokių naujų sutarčių ir šiuo metu vykdo tik garantinius įsipareigojimus, todėl galima daryti išadą, jog įmonė pajamų negauna. Įmonei negaunant pajamų negalima įmonės veiklos traktuoti kaip ūkinės-komercinės, nes vienas iš tokios veiklos požymių yra atlygintinumas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įmonės ūkinė-komercinė veikla yra nutrūkusi.
Byloje esantys UAB „Constructus“ 2007 m., 2008 m. ir 2009 m. vasario 15 d. balansai patvirtina, jog bendrovė visu šiuo laikotarpiu turėjo ir šiuo metu turi daug pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, todėl įmonės finansiniai sunkumai negali būti vertinami kaip laikini. Įmonei turint netrumpalaikių finansinių sunkumų nėra vienos iš būtinų materialiųjų sąlygų restruktūrizuoti įmonę.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮRĮ nenustato konkrečių reikalavimų įmonės restruktūrizavimo plano metmenų parengimui, jų turiniui ir formai, išskyrus būtinumą nurodyti planuojamą įmonės restruktūrizavimo laikotarpį (ĮRĮ 23 str. 1 d.). Metmenyse atspindimi tik bendriausi pagrindiniai planuojamo restruktūrizavimo proceso bruožai. Metmenų pagrindu turėtų būti daroma pagrįsta prielaida, kad restruktūrizuojama įmonė sugebės pašalinti laikinus finansinius sunkumus.
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai įmonės restruktūrizavimo plane numatytas priemones vertino kaip įmonės įprastinės veiklos priemones, o restruktūrizavimo plano metmenis laikė neatitinkančiais numatytų reikalavimų.
Iš restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad įmonė ketina atsisakyti dalies veiklos, o pagrindinės priemonės kuriomis siekiama atkurti įmonės mokumą yra akcijų pardavimas ir įmonės skolų susigrąžinimas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šios priemonės nėra ĮRĮ numatytos ūkinės veiklos rūšies pakeitimo, gamybos modernizavimo, darbo organizavimo tobulinimo, įmonės turto ar jo dalies pardavimo, kitų įmonių turto priėmimo jas jungiant ar skaidant, techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės ( ĮRĮ 2 straipsnio 2 dalis), skirtos įmonės mokumui atkurti, o tai kiekvienos įmonės įprastinės veiklos priemonės.
UAB „Constructus“ restruktūrizavimo plano metmenyse numatyta, jog įmonė planuoja statyti naujus objektus, tokius kaip elektrinės bloko, propileno gryninimo bloko statyba, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų, t.y. sutarčių ir pan.
Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija mano, jog apeliantas pateikė įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, kurie neatitinka jiems keliamų reikalavimų, o tai yra pagrindas atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pridėtus UAB Constructus“ restruktūrizavimo metmenis, svarstydamas restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti klausimus, tinkamai taikė ĮRĮ normos, todėl pagrįstai atsisakė kelti restruktūrizavimo bylą. Atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.