Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-05-21 · Administracinė byla Nr. TA-756-28-14

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-21
Bylos Nr.
TA-756-28-14
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00069-2011-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių apskrities policijos komisariato, Šiaulių
Administracinė bylaNr. TA756-28/2014Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00069-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 58, 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių apskrities policijos komisariato, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimu (VIII t., b. 1. 98–109) iš dalies patenkino pareiškėjo G. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė G. K. iš Lietuvos valstybės 1 500 Lt neturtinei žalai, kilusiai per 2008 m. lapkričio 14 d. – 2013 m. sausio 17 d. laikotarpį, atlyginti; kitą skundo dalį atmetė.

Pareiškėjas G. K., nesutikdamas su minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, 2013 m. gruodžio 16 d. (pagal spaudą ant voko, VIII t., b. 1. 131–132, 133) padavė teismui apeliacinį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014 m. sausio 30 d. nutartimi (VIII t., b. 1. 142-143) atsisakė priimti G. K. apeliacinį skundą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido ir jo atnaujinti neprašė.

II.

Pareiškėjas G. K. 2014 m. vasario 13 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškėjas grindžia tuo, kad apeliacinio skundo dėl minėtos nutarties nepateikė jo atstovas – advokatas, nors pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad advokatas, kuris jo poziciją žinojo, pateiks apeliacinį skundą. Pats pareiškėjas nedalyvavo skelbiant Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą, o sprendimo nuorašą gavo tik 2013 m. gruodžio 6 d., todėl apeliacinio skundo padavimo terminas sutrumpėjo. Apeliacinio skundo surašymui reikėjo teismo posėdžio garso įrašo, kurio pareiškėjas laiku taip pat negavo. Be to, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d. jis buvo laikomas Utenos ekspertiniame skyriuje, o nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2013 m. gruodžio 11 d. jam buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai, kas taip pat turėjo įtakos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimui. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo didelės apimties, sudėtinga, be advokato pagalbos apeliacinio skundo pareiškėjas surašyti negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Prašymas netenkintinas. Apeliacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Pažymėtina, kad administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento. Todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (LVAT 2012 m. birželio 13 d. nutartis adm. byloje Nr. TA552-52/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis adm. byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartis adm. byloje Nr. TA552-52/2012).

Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2013 m. lapkričio 27 d. (VIII t., b. l. 98–109), todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2013 m. gruodžio 11 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė 2014 m. gruodžio 16 d. (spaudas ant voko, VIII t., b. l. 133), taigi jis praleido įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo paskelbime nedalyvavo, o pats sprendimas jam buvo įteiktas tik 2014 m. gruodžio 6 d., taip pat tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2013 m. gruodžio 11 d. jam buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai, kurie trukdė laiku pateikti apeliacinį skundą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo 2013 m. lapkričio 5 d., 6 d., 7–27 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla pagal jo skundą, taigi žinojo, jog teismo sprendimas bus skelbiamas 2013 m. lapkričio 27 d. 16.30 val. (VIII t., b. l. 96–97). Nors bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pasirašytinai buvo supažindintas 2014 m. gruodžio 6 d. (VIII t., b. l. 116), teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. lapkričio 28 d., t. y. nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytos tvarkos, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjo G. K. atstovui – advokatui I. T. (VIII t., b. l. 110), kuris, be kita ko, taip pat dalyvavo 2013 m. lapkričio 5 d., 6 d., 7–27 d. teismo posėdyje bei apie tai, kad teismo sprendimas bus skelbiamas 2013 m. lapkričio 27 d., žinojo.

Vadovaujantis ABTĮ 50 straipsnio 4 dalimi, tais atvejais, kai administracinės bylos proceso šalis veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais dokumentais. Jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo atlikti šioje dalyje nurodytus veiksmus dėl tų procesinių dokumentų, kurie iš teismo buvo išsiųsti atstovui iki to momento, kai teisme buvo gautas pranešimas apie atstovavimo santykių pabaigą. Jeigu pasibaigus atstovavimo santykiams atstovas dėl objektyvių priežasčių negali įteikti procesinių dokumentų atstovaujamajam, apie tai jis privalo nedelsdamas pranešti teismui ir grąžinti jam gautus procesinius dokumentus. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjo atstovas, advokatas I. T. negalėjo įteikti minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo pareiškėjui, nėra. Šiuo aspektu jokių argumentų nenurodo ir pareiškėjas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, toks ilgas pareiškėjo laukimas ir nesidomėjimas jo atžvilgiu priimtu sprendimu, apdairaus ir rūpestingo asmens požiūriu, yra nepateisinamas. Taigi, šiuo atveju apskundimo termino praleidimą lėmė paties pareiškėjo nerūpestingumas.

Be to, apeliacinės instancijos teismo iniciatyva į bylą išreikalauti duomenys apie pareiškėjui laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2013 m. gruodžio 11 d. diagnozuotus psichikos sutrikimus (Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2014 m. kovo 17 d. pažyma Nr. 76/10-249 patvirtina, jog minėtu laikotarpiu G. K. buvo diagnozuotas Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas F.60.3), teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo to, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjui diagnozuotas psichikos sutrikimas buvo tokio pobūdžio ir sunkumo, jog dėl to jis negalėjo suvokti savo veiksmų ir laiku pateikti teismui apeliacinį skundą. Minėtoje Sveikatos priežiūros tarnybos 2014 m. kovo 17 d. pažymoje Nr. 76/10-249 nurodyta, jog medikamentinis gydymas pareiškėjui nebuvo paskirtas.

Kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai, jog apeliacinio skundo padavimo termino praleidimui įtakos turėjo tai, jog byla buvo didelės apimties ir sudėtinga, o apeliacinio skundo surašymui jam reikėjo teismo posėdžio garso įrašo. Kaip matyti iš 2013 m. lapkričio 5 d., 6 d., 7–27 d. teismo posėdžio protokolo (VIII t., b. l. 96–97) bylos nagrinėjimo metu susipažinti su byla bei prie jos pridėta medžiaga pareiškėjas G. K. į teismą buvo pristatytas net kelis kartus: 2013 m. rugpjūčio 26 d., 27 d., 28 d., 29 d., taip pat 2013 m. spalio 8 d., 9 d., 10 d., 2013 m. lapkričio 4 d. Be to, kaip minėta, pareiškėjas, taip pat jo atstovas (advokatas) šiame teismo posėdyje dalyvavo.

Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo paduoti praleido dėl nesvarbių priežasčių, todėl prašymas atnaujinti terminą netenkintinas, o apeliacinį skundą atsisakytina priimti ir skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. K. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo padavimo terminą netenkinti. Atsisakyti priimti pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė