Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams A. K. ir Z. K. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau– ir Panevėžio RATC) kreipėsi į teismą prašymu priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir Z. K. (Z. K.) 616,35 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau– ir vietinės rinkliava), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. (toliau– ir ginčo laikotarpis). Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovai ginčo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. spalio 4 d. buvo deklaruota 6 asmenų gyvenamoji vieta, nuo 2020 m. spalio 5 d. iki 2021 m. sausio 11 d. – deklaruota 7 asmenų gyvenamoji vieta, nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2021 m. kovo 1 d. – deklaruota 8 asmenų gyvenamoji vieta, nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. kovo 28 d. – deklaruota 9 asmenų gyvenamoji vieta, nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2022 m. kovo 31 d. – deklaruota 8 asmenų gyvenamoji vieta, nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 4 d. – deklaruota 7 asmenų gyvenamoji vieta, nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. birželio 30 d. – deklaruota 8 asmenų gyvenamoji vieta, savininkai. Todėl atsakovams kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri nustatyta norminių aktų pagrindu. Atsakovai per ginčo laikotarpį vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl ji išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovai iki teismo posėdžio atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas įtvirtina savivaldybių teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą; vietinę rinkliavą bei rinkliavos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba savo sprendimu. Vietinė rinkliava Rokiškio rajono savivaldybės (toliau– ir savivaldybė) teritorijoje skaičiuojama, vadovaujantis Rokiškio rajono savivaldybės tarybos (toliau– ir Taryba) 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. TS-179 patvirtintais Rokiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau– ir 2017 m. Nuostatai). Nuostatai nauja redakcija buvo išdėstyti Tarybos 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. TS-251 patvirtintais Rokiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau– ir 2021 m. Nuostatai). 2017 m. Nuostatų 5.13 punktu ir 2021 m. Nuostatų 4.12 punktu pareiškėjai pavestas vietinės rinkliavos administravimas. Pagal 2017 m. Nuostatų 60 punktą ir 2021 m. Nuostatų 62 punktą administratorius atlieka vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo apskaitą ir administravimą.

2017 m. Nuostatų 5.4 punktas ir 2021 m. Nuostatų 4.4 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Pagal 2017 m. Nuostatų 5.5 punktą ir 2021 m. Nuostatų 4.5 punktą nekilnojamojo turto objektai– pastatai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant registracijos Nekilnojamojo turto registre. Nuostatais įvesta dvinarė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios (2017 m. Nuostatų ir 2021 m. Nuostatų 21 punktai); vietinės rinkliavos dydžiai yra nustatyti Nuostatų 1 priede (2017 m. Nuostatų 32 punktas ir 2021 m. Nuostatų 33 punktas). 2017 m. Nuostatų 21.1 punktas nustato, kad pastovioji dedamoji nustatoma visiems savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje. 2021 m. Nuostatų 21.1 punktas nustato, kad pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems savivaldybės teritorijoje esančių nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje; pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis. Kintamoji dedamoji pagal 2017 m. Nuostatų ir 2021 m. Nuostatų 21.2 punktus nustatoma savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovams ginčo laikotarpiu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame, nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. spalio 4 d. buvo deklaruota 6 asmenų gyvenamoji vieta, nuo 2020 m. spalio 5 d. iki 2021 m. sausio 11 d. – 7 asmenų gyvenamoji vieta, nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2021 m. kovo 1 d. – 8 asmenų gyvenamoji vieta, nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. kovo 28 d. – 9 asmenų gyvenamoji vieta, nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2022 m. kovo 31 d. – 8 asmenų gyvenamoji vieta, nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 4 d. – 7 asmenų gyvenamoji vieta, nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. birželio 30 d. – 8 asmenų gyvenamoji vieta. Atsakovai, remiantis 2017 m. Nuostatų 5.4 punktu ir 2021 m. Nuostatų 4.4 punktu, privalėjo mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą minėtų Nuostatų nustatyta tvarka. Pareiškėjos pateikta skolos pažyma patvirtina, kad atsakovai per ginčo laikotarpį nėra sumokėję 616,35 Eur vietinės rinkliavos. Pareiškėja apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą atsakovus informavo įspėjimu.

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1-2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210-2011; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad Panevėžio RATC reikalavimas priteisti iš atsakovų per ginčo laikotarpį susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.86 straipsnio 1 dalį, bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Įvertinus tai, vietinės rinkliavos mokėjimas yra solidari abiejų atsakovų prievolė.

Pareiškėja prašė iš atsakovės priteisti 15,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Bylos duomenimis, teisines paslaugas Panevėžio RATC teikė advokatas Giedrius Gvildys.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėja buvo priversta prašymu kreiptis į teismą, nelaikomas kaip išskirtinis, dėl šių ginčų yra suformuota plati Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, Panevėžio RATC prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo turėjo galimybę parengti savo vidinio administravimo pajėgumais. Teismas sprendžia, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl Panevėžio RATC prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Darant nurodytą išvadą, atsižvelgiama į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, (žr., pvz., 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėse bylose Nr. eTA-904-968/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-689-789/2021, 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-256-520/2022 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

prašymą patenkinti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui solidariai iš A. K. ir Z. K. (Z. K.) 616,35 Eur (šešis šimtus šešiolika eurų ir 35 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.

Uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.