Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 29 d. nutarimo administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) J. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį 90 eurų bauda už tai, kad 2024 m. liepos 1 d. 13 val. 55 min., (duomenys neskelbtini) atsuko plastikinius kuoliukus, atskiriančius pėsčiųjų taką nuo pravažiavimo, ir juos pasisavino, taip padarydamas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Kauno gatvių apšvietimas“ 49,22 eurų turtinę žalą.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. jį apskundė, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, kadangi nutarimą surašęs pareigūnas neteisingai nustatė pažeidimo esmę.

3. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – apylinkės teismas) nutarimu J. S. skundas tenkintas, Institucijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 108 straipsnį prieš J. S. nutraukta. Teismas konstatavo, kad J. S. turi tikrą, o ne tariamą teisę naudoti automobilio parkavimui jam dalinės nuosavybės teise nuo 2006 m. kovo 21 d. priklausančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rūsio dalies, kuri neužstatyta gyvenamuoju namu, perdangą. Tai reiškia, kad, organizuojant eismą greta esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, neturėtų dirbtinai būti daromos kliūtys nekliudomai naudotis šiomis J. S. priklausančiomis tikromis teisėmis. Būtent šalindamas šias kliūtis savo tikrai teisei realizuoti, o ne turėdamas sumanymą pasisavinti plastikinius kuolelius, J. S. ir atsuko plastikinius kuolelius, kas reiškia, kad nei objektyviai, nei subjektyviai tokia J. S. veika negali būti pripažinta vagyste pagal ANK 108 straipsnį. Teismo vertinimu, J. S. atsukdamas ir nuimdamas nuo kelio prieš įvažiavimą ant jam nuosavybės teise priklausančio pastato plokščiojo stogo pastatytus plastikinius kuoliukus, įgyvendino savo, kaip šio nekilnojamojo turto bendrasavininkio, teises ir laisves, siekė apsaugoti save ir savo teisę nekliudomai naudoti nurodytą vietą automobiliui pastatyti nuo galimos neteisėtos veikos (kliūties pastatant stulpelius), nepagrįstai suvaržančios jo šias teises, ir jo veiksmus laikyti neteisėtais, juolab atitinkančius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymius, šioje konkrečioje situacijoje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

4. Skunde apygardos teismui Institucijos atstovas prašo panaikinti 2026 m. sausio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-29-946/2026 ir palikti galioti Institucijos 2025 m. birželio 17 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), o nusprendus, kad veikoje nepakanka būtinųjų požymių veikos kvalifikavimui pagal ANK 108 straipsnį, perkvalifikuoti veiką pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį. Skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

4.1. Nesutinka su nutarimo argumentais, jog Institucija J. S. veiką vertino labai formaliai, neįsigilino į ją, neįsigilino ir neištyrė visų reikšmingų ir reikalingų teisingam faktinės situacijos įvertinimui aplinkybių. J. S. jokioje tyrimo ar bylos nagrinėjimo stadijoje nubuvo reiškiami kaltinimai dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo, todėl teismo argumentai, kad nuo pat įvykio tyrimo pradžios nebuvo jokių duomenų apie turto sugadinimą, niekaip nesusiję su nagrinėjama byla, nešvelnina asmens veiksmų ar tuo labiau nešalina jo kaltės. Neginčija fakto, kad kuoliukus asmuo grąžino.

4.2. Pabrėžia, kad asmuo kuoliukus, kuriuos nusukęs 2024 m. liepos 1 d. pasidėjo į sau priklausančias patalpas, grąžino tik po to, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, t. y. 2025 m. sausio 23 d. (daugiau nei po pusės metų). Taigi aplinkybė, kad asmuo pasisavintus kuoliukus grąžino UAB „Kauno gatvių apšvietimas“, tik formaliai gali būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi juos atsukęs ir pasisavinęs, nesiėmė jokių iniciatyvų išsiaiškinti kokiais pagrindais ir kas juos įrengė, o laikė savo rūsyje. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad jei vaizdo kameromis nebūtų užfiksuoti J. S. veiksmai, kuoliukai niekada ir nebūtų grąžinti bei liktų asmens žinioje. Ši aplinkybė niekaip nešalina atsakomybės ir veikos kvalifikavimui jokios esmės nesudaro.

4.3. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojų parodymai bei jų pateikti duomenys neginčijamai patvirtino, kad eismo reguliavimo kuoliukai buvo įrengti valstybinėje žemėje laikantis nustatytos tvarkos, priimtas sprendimas neišeinant nei iš atliekamų funkcijų nei kompetencijų ribų. Nėra duomenų, kad tiek priimant sprendimą įrengti eismo reguliavimo kuoliukus, tiek juos įrengiant būtų nustatyta šių procesų tvarkos pažeidimų ar neteisėtos veikos apraiškų. Atitinkamai įvertinus byloje apklaustų liudytojų parodymus, institucija mano, kad tiek sprendimą įrengti kuoliukus priėmusi, tiek juos įrengusi įstaiga nežinojo ir negalėjo žinoti apie valstybinėje žemėje esantį rūsio stogą, kuris yra kažkieno privati valda ir tai jų sprendimo nedaro neteisėtu ir nesuteikia teisės fiziniam asmeniui tiesiog panaikinti įrengtą eismą reguliuojantį ženklą savavališkai ir jį pasisavinti bei užvaldyti, juo disponuoti iki tol, kol paaiškėja, jog dėl jo veiksmų yra pradėtas tyrimas.

4.4. Tai, kad asmuo pats nevertina savo veiksmų kaip vagystės, niekaip nekeičia fakto, kad jis atvykęs į savo darbo vietą ir pamatęs plastmasinius eismo reguliavimo kuoliukus, įrengtus ne ant jam nuosavybės teise priklausančio rūsio plokščiojo stogo, o valstybinėje žemėje, tyčia, sąmoningai, atsinešęs jiems išmontuoti tinkamus įrankius, juos atsuko ir pasidėjo savo patalpose. J. S. įvykdyta veika absoliučiai atitinka ANK 108 straipsnio dispozicijoje numatytą veiką. Jis veikė sąmoningai, kryptingai, negalėdamas nesuvokti, kad eismo reguliavimo kuoliukus kažkas įrengė ir tiek patys kuoliukai, tiek jų įrengimas turi materialinę vertę bei atlieka kažkokią paskirtį. Nei iš karto, nei po įvykio nesiaiškino kas ir kodėl įrengė kuoliukus, kad teisiniu keliu išspręstų situaciją ir, kad galėtų grąžinti pasisavintus kuoliukus taip atlyginant padarytą žalą. Motyvas ir tikslas nėra tiesiogiai vagystės nusižengimo sudėtyje nurodyti požymiai, tačiau jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į ją panašių, bet kitokią prasmę turinčių veiksmų. Institucija sutinka, kad J. S. veikos objektas kaip turtas, siekiant gauti materialinės naudos, nebuvo plastikiniai kuoliukai, nors jis juos ir pasisavino bei nesiėmė iniciatyvos jų grąžinti. Taigi būtent ši aplinkybė galimai ir lemia, kad asmuo savo veiksmais įgyvendino savo teisę statyti automobilį ant jam nuosavybės teise priklausančio rūsio stogo. Institucija šios teisės neginčija, tačiau vertina šios teisės įgyvendinimo būdą.

4.5. Institucijos vertinimu J. S. veiksmai, kuriais jis pasisavino svetimą turtą, negali būti laikomi atitinkančiais bendro gyvenimo taisyklių ir geros moralės principus, pagarbą ar veikimą sąžiningai. Be to, apylinkės teismo nutarimas suponuotų J. S. pagrįstą supratimą, kad jis ir toliau gali išmontuoti, iškasti ir pasidėti į savo rūsį kelio ženklus, įrengtus valstybinėje žemėje, kurie jo giliu įsitikinimu įrengti neteisėtai (bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys, kad po kuoliukų pašalinimo buvo įrengti nauji plastikiniai kuoliukai bei pastatytas kelio ženklas „eismas draudžiamas“).

4.6. Pažymi, kad viso teisminio nagrinėjimo metu Institucija bandė atriboti kelio ženklinimo įrengimo teisėtumą nuo pagrįstumo – tiek sprendimas įrengti eismo reguliavimo kuoliukus, tiek jų įrengimas buvo teisėtas, laikantis nustatytos tvarkos, neišeinant iš atliekamų funkcijų bei kompetencijų ribų ir nenustačius jokių kitų pažeidimų. Tai, kad valstybinėje žemėje rūsio stogas padengtas asfaltu priklauso privatiems asmenims, sprendimus priėmusioms institucijoms negalėjo būti žinoma, o apylinkės teismo nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 418 straipsnį negavus pakankamai neginčijamų įrodymų, kad vieta, kur stovėjo automobilis yra valstybinė žemė, negali būti pagrindu nagrinėjamo nusižengimo teisenai nutraukti, kadangi šiose dviejose bylose vertinamos absoliučiai skirtingos asmens veikos.

4.7. Atkreipia dėmesį, kad J. S. bendrinės nuosavybės teise priklauso rūsys ir jo stogas, tačiau nėra jokių faktinių duomenų apie jo teisių ribas naudotis aptariama stogo perdanga. Jos turėtų būti aiškiai apibrėžtos ir apspręstos civilinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktų įrodymų visuma neginčijamai byloja, kad teisės vykdymo savavališkumas J. S. veiksmuose pasireiškė pasirinkimu tokio teisės įgyvendinimo būdo, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Įvertinus visus duomenis, akivaizdu, kad teismas netinkamai vertino teisinį reguliavimą ir jį išimtinai palankiai pritaikė J. S. atžvilgiu. Institucijos manymu, teismas netinkamai taikė įstatymų nuostatas, neteisingai įvertino bylos duomenis, dalies jų išvis nevertino ir jų visumos pagrindu padarė neteisingą išvadą, kuri turėtų būti panaikinta.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą J. S. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo:

5.1. Tas faktas, kad apeliantas apeliacine tvarka bylą nagrinėjantį teismą prašo panaikinti pirmos instancijos teismo priimtą nutarimą arba perkvalifikuoti veiką pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, įrodo, jog Institucija akivaizdžiai pripažįsta, kad administracinio nusižengimo byla Institucijos nebuvo išnagrinėta iš esmės, kaip to reikalauja ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatos. Institucija ignoravo faktines aplinkybes bei į bylą pateiktus įrodymus.

5.2. Pirmos instancijos teismas nutarime visiškai teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ištyrus byloje surinktus įrodymus ir juos išanalizavus, jo veikoje nėra nustatyta nei vagystės pagal ANK 108 straipsnį, nei savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį sudėties požymių. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas skunde galutinai pripažino, jog jis kuoliukų nepavogė, kadangi Institucija sutiko, kad J. S. veikos objektas kaip turtas siekiant gauti materialinės naudos nebuvo plastikiniai kuoliukai, J. S. įgyvendino savo teisę – teisę statyti automobilį ant jam nuosavybės teise priklausančio rūsio stogo.

5.3. Viso administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu Institucija melagingai tvirtino ir įrodinėjo, kad ji neva nežinojo apie jo teisę statyti automobilį ant jam dalinės nuosavybės teise priklausančio rūsio dalies plokščiojo stogo, nors tiek Institucijai, tiek Kauno miesto savivaldybės administracijai yra ne kartą pateikęs (rašant paaiškinimus, prašymus, skundus) Nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentus ir įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-776-1222/2024. Akivaizdu, kad apeliantas yra šališkas ir visiškai nesilaiko įstatymo normų privalomai imtis visų priemonių, kad visapusiškai ir objektyviai būtų ištirtos visos veikos aplinkybės, o siekia bet kokiomis priemonėmis apkaltinti jį administracinio nusižengimo padarymu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Institucija skunde nesutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, kadangi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. veiksmai neatitinka nei ANK 108, nei ANK 518 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių. Skundu prašoma panaikinti apylinkės teismo 2026 m. sausio 29 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimą arba, nusprendus, kad veikoje nepakanka būtinųjų požymių veikos kvalifikavimui pagal ANK 108 straipsnį, perkvalifikuoti veiką pagal ANK 518 straipsnį.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta administracinio nusižengimo medžiaga, skundžiamo nutarimo motyvais, įvertinęs Institucijos apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad J. S. veiksmuose nėra ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, tačiau sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, konstatavus nesant ir ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo, negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

8. ANK 108 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, svetimo turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 150 eurų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“). Nagrinėjamu atveju J. S. Institucijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 108 straipsnį patrauktas dėl to, kad (duomenys neskelbtini) atsuko plastikinius kuoliukus, atskiriančius pėsčiųjų taką nuo pravažiavimo, ir juos pasisavino, taip padarydamas UAB ,,Kauno gatvių apšvietimas“ 49,22 eurų turtinę žalą.

9. Remiantis byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo teritorija yra valstybinė žemė, taigi už jos administravimą yra atsakinga Kauno miesto savivaldybė. Gavus fizinio asmens skundą, specialistams vietoje įvertinus situaciją ir ją aptarus Kauno miesto savivaldybės transporto ir eismo organizavimo skyriuje, siekiant šio kiemo teritorijoje tinkamai organizuoti eismą, buvo pateiktas užsakymas UAB ,,Kauno gatvių apšvietimas“ įrengti eismo reguliavimo kuoliukus, kadangi vietoje, kur J. S. stato automobilį, pagal Kelių eismo taisykles draudžiama tai daryti, nes nuo pastatyto automobilio šoninio rato iki borto nėra išlaikomas 3 metrų atstumas. J. S., atvykęs į savo darbo vietą (duomenys neskelbtini) ir pamatęs plastmasinius kuolelius, įrengtus valstybinėje žemėje, tačiau trukdančius patekti ant jam nuosavybės teise priklausančio rūsio plokščiojo stogo, tyčia, sąmoningai, atsinešęs jiems išmontuoti tinkamus įrankius, juos atsuko ir pasidėjo savo patalpose. Dėl UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ turto vagystės J. S. 2024 m. gruodžio 4 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Po tam tikro laiko J. S. gražino plastmasinius kuolelius UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ atstovui. Ginčo dėl to, kad kuoleliai buvo grąžinti ir nebuvo sugadinti, nėra.

10. Vertinant vien šias faktines aplinkybes, visiškai sutiktina su Institucijos pozicija, kad J. S. tyčia pašalindamas ir iki jų grąžinimo pasidėdamas į savo patalpas plastmasinius kuolelius, šį svetimą turtą pasisavino ir galėjo jais laisvai disponuoti. Tačiau, kaip tai teisingai pastebėta apylinkės teismo, nagrinėjamą situaciją reikia vertinti ne vien formaliai, svarbu nustatyti ir asmeniui inkriminuoto administracinio nusižengimo objektyviuosius, subjektyviuosius požymius, atsižvelgti į platesnį aplinkybių kontekstą. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. S. viso proceso metu teigė, kad kuolelius pašalino įgyvendindamas savo teisę statyti automobilį ant jam nuosavybės teise priklausančio rūsio stogo. Institucija teigė, kad tokia informacija apie asmens nuosavybės teisę jai žinoma nebuvo, vis tik ji nekeičia Institucijos pozicijos, kad tai nereiškia, jog asmuo turi teisę statyti automobilį būtent toje vietoje, kadangi tai neatitinka Kelių eismo taisyklių ir trukdo kitiems namo gyventojams patekti į pagalbines patalpas. Reikia pastebėti, jog Kauno miesto savivaldybės transporto ir eismo organizavimo skyrius šios bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, atsižvelgęs į tai, kad asmuo savavališkai kuolelius pašalino, ir siekdamas užtikrinti saugų eismo organizavimą, suformavo užduotį ginčo kieme kartu su kuoleliais pastatyti ir įvažiavimą draudžiantį kelio ženklą. Dėl tokio skyriaus sprendimo J. S. teismui pateikė ieškinį, prašydamas įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją pašalinti dviejų lanksčių signalinių kuoliukų užtvarą ir kelio ženklą Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ uždarame kieme, (duomenys neskelbtini), per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o atsakovei teismo nustatytu terminu nepašalinus minėto užtvaro ir kelio ženklo, leisti tai padaryti ieškovui, įpareigojant atsakovę atlyginti visas su užtvaro ir kelio ženklo pašalinimu susijusias išlaidas. Šis J. S. ieškinys perduotas nagrinėti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams.

11. Iš aptartų duomenų galima aiškiai spręsti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo aktyviais veiksmais pašalindamas pritvirtintus kuolelius neturėjo tikslo jų užvaldyti ir neketino šių kuolelių turėti (valdyti) kaip nuosavų. Dėl to nėra teisinio pagrindo J. S. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 108 straipsnį. Vis tik, priešingai nei tai vertino apylinkės teismas, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad J. S. veiksmai, t. y. savavališkas tariamai tikros teisės, kurią ginčija kiti asmenys, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, galimai atitinka kito administracinio nusižengimo – ANK 518 straipsnyje numatyto savavaldžiavimo požymius. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad pamatęs pritvirtintus kuolelius, J. S. galėjo ir turėjo suprasti, jog jie buvo įrengti Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu ir su tokiu sprendimu nesutikdamas, jį galėjo ir turėjo ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Priešingi asmens veiksmai, t. y. savavališkas kuolelių pašalinimas nesikreipiant į juos įrengusią įstaigą, neleidžia jų vertinti kaip teisėtų ir pagrįstų, kadangi įgyvendindamas savo teises ir laisves žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Aukštesnysis teismas pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog paliktas nepakeistas apylinkės teismo nutarimas leistų J. S. klaidingai manyti, jog siekdamas apginti savo tikrą ar tariamą teisę, jis gali elgtis neteisėtai. Atsižvelgiant tiek į apeliacinio skundo, tiek į atsiliepimo į jį argumentus, reikia pažymėti, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama būtent dėl J. S. veiksmų, pašalinant Kauno miesto savivaldybės transporto ir eismo organizavimo skyriaus užsakymu UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ įrengtus kuolelius, teisėtumo ir atitikimo ANK 108 straipsnyje numatytam administraciniam nusižengimui. Šioje byloje nėra nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su tikra ar tariama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. teise statyti savo transporto priemonę ant jam nuosavybės teise priklausančio rūsio stogo. Ši aplinkybė šioje byloje vertinama tik tiek, kiek leidžia atskleisti tikruosius asmens ketinimus ir leidžia tinkamai kvalifikuoti jo atliktus veiksmus.

12. Apeliaciniame skunde Institucija išdėstė alternatyvų prašymą – nusprendus, kad veikoje nepakanka būtinųjų požymių veikos kvalifikavimui pagal ANK 108 straipsnį, perkvalifikuoti veiką pagal ANK 518 straipsnį. Nors Institucija apeliaciniame skunde sutinka su tuo, kad asmens veiksmuose gali būti šio administracinio nusižengimo požymiai, nustatyta, jog tyrimo Institucijoje metu asmens veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 518 straipsnį klausimas nebuvo vertintas. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, užtikrindamas asmens teisę į apeliaciją, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, todėl nustačius, kad Institucijos priimtas nutarimas buvo panaikintas pagrįstai, tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai galimai atitinka kitą administracinį nusižengimą, yra pagrindas grąžinti bylą Institucijai tyrimui atlikti.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Institucijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimas pripažinti J. S. kaltu padarius ANK 108 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą bei apylinkės teismo 2026 m. sausio 29 d. nutarimas, ta apimtimi, kuria buvo konstatuota, kad nepadaryta ANK 518 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta, negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Todėl šie procesiniai sprendimai naikintini, o administracinio nusižengimo byla perduotina Institucijai spręsti dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymių (ne)buvimo J. S. veiksmuose.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 29 d. nutarimą ir priimti naują nutartį – perduoti administracinio nusižengimo bylą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, spręsti dėl ANK 518 straipsnio nuostatų taikymo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.