Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant E. M., dalyvaujant ieškovei N. S., institucijos teikiančios išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui B. V., o atsakovei N. Š. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovei N. Š. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustato:

Institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius davė išvadą ir prašė atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią, nes ji visiškai nesirūpina vaiku, savo elgesio nekeičia, vaiką susigrąžinti nesiekia. Atstovas išsakė asmeninę nuomonę, kad atsakovei apriboti motinos valdžią būtų tikslingiau terminuotai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovė yra G. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), motina, o vaiko tėvas V. Š. yra miręs 2008-05-31, šias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai - vaiko gimimo liudijimo ir jos tėvo mirties liudijimo kopijos (8-9 b.l.).

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Tokia nuostata, kad vaikus turi auginti ir auklėti abu tėvai, atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 dalies ir 9 str. nuostatas, o šių pareigų vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, LR CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (LR CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-15 įsakymu Nr. AĮ-754 G. Š. buvo nustatyta laikinoji globa, nes atsakovė išvyko į Ispaniją, vaiko globėja buvo paskirta ieškovė (34 -35 b.l.). 2010-11-26 paaiškinime atsakovė nurodė, kad negali vaiko auginti dėl asmeninių priežasčių, susijusių su jos motina, ieškove (36 b.l.). Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-15 įsakymu Nr. AĮ-217 atsakovės šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nes vaikui nustatyta laikinoji globa (37 b.l.). 2012-09-06 prašyme atsakovė nurodė, kad nuo šiol dukra rūpinsis, nes gyvena kartu su tėvais, prašė panaikinti laikinąją globą jos dukrai (38 b.l.). Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-07 įsakymu Nr. AĮ-857 (39 b.l.) laikinoji globa G. Š. buvo panaikinta, tačiau šios institucijos 2013-08-20 įsakymu Nr. AĮ-709 (41 b.l.) G. Š. vėl nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta ieškovė, nes atsakovė vėl apsigyveno skyrium nuo vaiko, dirbant su atsakove socialinį darbą nepasiekta jokių teigiamų pokyčių (42 b.l.). Utenos rajono socialinių paslaugų centro duomenimis (43 b.l.), 2013 m. atsakovė apsigyveno skyrium nuo vaiko, dukra nesirūpina. Liudytoja D. S. (61 b.l.) paaiškino, kad jai, kaip socialinei darbuotojai, nesiseka dirbti su atsakove, nes pastaroji pastoviai keičia gyvenamąją vietą ir nepraneša, vaiko nelanko, o jei ateina, tai tik kelioms valandoms, nors atsakovė teigia viską suprantanti, tačiau realiai nieko nedaro, nes gyvena su asmeniu, prie kurio yra labai prisirišusi, nors jis ir smurtauja jos atžvilgiu, atsakovė vartoja alkoholį, yra neatsakinga. Liudytoja N. V. (61 b.l.) paaiškino, kad atsakovė yra dirbusi jai priklausančioje įmonėje barmene, tačiau visada tekdavo baimintis, ar ji ateis į darbą, nors dirbo gerai. Pokalbių su ja metu atsakovė teigdavo suprantanti, kad pati turėtų auginti savo dukrą.

Byloje ieškovės, institucijos teikiančios išvadą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šiuo metu atsakovė gyvena kartu su sugyventiniu, kur vaikui gyventi sąlygų nėra, vaiku tinkamai nesirūpina, jį lanko retai, taigi šioje byloje nustatyta, kad atsakovė gyvena skyrium nuo dukros ir ši situacija iki šiol nepasikeitusi.

Taigi laikytina nustatyta, jog atsakovės dukros teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, augti ir būti auklėjamai savo motinos šeimoje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, atsakovei tiek gyvenant kartu su vaiku, tiek skyrium nuo vaiko nebuvo užtikrintos ir šiuo metu atsakovė šių vaiko teisių neužtikrina, tai patvirtina jos pasyvus elgesys – vaikui neteikia išlaikymo, su vaiku mažai bendrauja, kol kas pageidavimo vaiką susigrąžinti nepareiškė.

Tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Vien tik biologinė giminystė be tolimesnių teisinių ar faktinių elementų, rodančių asmeninių ryšių egzistavimą, yra nepakankama teisės, kurią garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, į šeimos gyvenimo gerbimą apsaugai taikyti. Taigi, nors kiekviena laikinos globos taikymo priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką, tačiau šiuo konkrečiu atveju atsakovė iki teismui priimant sprendimą nerodė jokios iniciatyvos susigrąžinti vaiką. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip visiškas nesirūpinimas vaiku.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir LR CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Taigi nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

LR CK yra numatyta ir kita vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė – vaiko atskyrimas nuo tėvų, tačiau ši priemonė gali būti taikoma nesant tėvų kaltės, kai dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių tėvas (motina) negyvena kartu su vaikais ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikai. Esant tėvo (motinos) kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti ir CK 3.180 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vaiko teisių ir interesų apsauga ir gynyba nuo tokio tėvo (motinos) turi būti užtikrinta tik tėvų valdžios apribojimo instituto pagalba. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nors atsakovė yra pakankamai jauno amžiaus, darbinga, tačiau, kaip patvirtina byloje dalyvaujančių asmenų pateikti įrodymai, ji kol kas nepaisė ir nepaiso savo vaiko interesų, nes pirmiausia ketina įgyvendinti savo norus: gyventi ten, kur jai atrodo geriau, nors ten nėra sąlygų jos vaikui kartu gyventi, gaunamas pajamas naudoti daugiausiai savo interesams tenkinti.

Taigi padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdo dėl objektyvių priežasčių, negalima, nes tėvų rūpinimasis vaikais, jų auklėjimas yra tėvų prigimtinė pareiga, todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais, kaip bedarbystė, lėšų neturėjimas, nuosavo būsto neturėjimas ir panašiai.

Šioje byloje ištirtus ir pasitvirtinusius įrodymus įvertinus kartu su vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta išvada dėl ginčo (LR CK 3.184 str.), laikytina nustatyta, kad atsakovė yra kalta dėl netinkamo motinos pareigų vykdymo, nes visiškai nesirūpino vaiku: nuo 2008 m. iki šio laiko vaikui sąlygų gyventi kartu nesudarė, kartu su vaiku negyvena, su dukra bendrauja nepakankamai, neaugina ir neauklėja savo vaiko, neteikia jam materialinio išlaikymo, neįvertina teikiamos socialinių darbuotojų pagalbos, paliko vaiką ir grįžo tik prie jai pačiai priimtino gyvenimo būdo, kuris nėra suderinamas su motinos pareigų vykdymu, savo elgesio nekeičia. Tai yra pakankamas pagrindas atsakovei motinos valdžią, ieškinį tenkinant iš dalies, dukros G. Š. atžvilgiu apriboti terminuotai 1 metų laikotarpiui, nes atsakovė yra pakankamai jauno amžiaus, neatsisako vaiko, supranta turinti pareigas vaikui, nors kol kas nieko realiai nėra pakeitusi, tai leidžia manyti, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti (LR CK 3.180 str.1-2 dalys). Atsakovei dukros G. Š. atžvilgiu sustabdytinos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (LR CK 3.180 str. 3d.).

Teismas, nagrinėjant ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, yra nesaistomas pareikštų reikalavimų ribų, gali priimti sprendimą, atsižvelgdamas į susidėjusią padėtį ir vaiko interesus, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, skiria vaikui globą ir nustato jo gyvenamąją vietą (LR CK 3.183 str. 2 d., 4d., LR CPK 406-407 straipsniai). Kaip nustatyta, G. Š. yra laikinai globojama ieškovės, todėl atsakovės dukrai, ją įstatymų nustatyta tvarka (LR CK 3.256 str., 3.257 str. 3p.) atskyrus nuo motinos ir jai likus be abiejų tėvų globos, nustatytina nuolatinė globa ir nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su laikinai ja globojančia ieškove N. S..

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu, atsakovės dukros nuomonė išklausyta VTAS darbuotojų, ieškovės šeimoje vaikas auga beveik nuo gimimo, yra įpratusi, jaučiasi saugi (LR CK 3.183 str. 3d.).

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (LR CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).

LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvams apribojus tėvų valdžią, pastarųjų pareiga išlaikyti vaikus išlieka (LR CK 3.195 str.), todėl atsakovai negali būti atleisti nuo įstatymu jiems nustatytos pareigos vykdymo. Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokio, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, būtini. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Visada atsižvelgiama į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis.

LR CK 3.196 straipsnio 1 dalis numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas: 1) kas mėnesį mokamas periodines išmokas; 2) konkrečią pinigų sumą; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Sprendžiant, kokiu būdu (forma) priteisti išlaikymą, visų pirma yra atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis): nustatomi vaiko poreikiai (jų apimtis, dydis ir pan.), kuo parinktas išlaikymo būdas (forma) yra geriau atitinkantis vaiko teises ir interesus nei kiti būdai.

Atsakovės dukra yra mažametė, šiuo metu yra išlaikoma valstybės, savo turto neturi, taigi darytina išvada, kad labiausiai atsakovės mažamečio vaiko poreikius patenkintų išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1 d. 1p.).

Atsakovė nepateikė įrodymų (LR CPK 178 str.), kad savo vaikui teikia išlaikymą bei įrodymų, kad buvo ar galėtų būti atleista nuo pareigos pačiai išlaikyti savo vaiką vykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje išaiškinta, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kuri nuo 2013-01-01 yra 1.000,00 Lt. Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis), bet jis ir tokiu atveju neturėtų būti mažesnis nei minimaliai reikia vaikui išlaikyti.

Tėvų turtinė padėtis yra vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Atsakovė turto neturi (31-32 b.l.), dirba tik periodiškai (30 b.l.), gyvena sugyventinio bute. Atsakovė yra jauno amžiaus ir darbinga, todėl turi galimybę gauti pakankamas darbines pajamas.

Atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, amžių, darbingumą, vaikui priteistinas išlaikymas, mokamas kas mėnesį 250 Lt dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2013-05-09 (nuo ieškinio padavimo, kaip prašė ieškovė) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).

Tenkinant ieškinį iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 16 Lt, 144,00 Lt žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą apriboti motinos valdžią ir 90,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą ( 250,00 Lt x 12 mėn. = 3.000,00 Lt x 3 proc. = 90,00 Lt) (LR CPK 85 str.1d. 3p., 96 str.).

Ieškovei Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-02-08 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-0323 (6 b.l.) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, minėtos institucijos 2013-09-10 pažyma Nr. PP-980 patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą, t.y. už ieškinio parengimą šioje civilinėje byloje išlaidos yra 240,00 Lt (56 b.l.), o už atstovavimą – 160 Lt, atstovas dalyvavo tik viename teismo posėdyje (viso buvo 3 posėdžiai).

Ieškinys iš esmės patenkintas, todėl pagal LR CPK 93 str., 96 str., 99 str. nuostatas, iš atsakovės, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, į valstybės biudžetą priteistina viso 293,33 Lt (160 Lt : 3 = 53,33 Lt + 240 Lt) išlaidų už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas nusiųstinas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (LR CK 3.219 str. 3d.), nes suėjus 1 metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, valstybinė įvaikinimo institucija išsiaiškina, ar tėvams nepanaikintas tėvų valdžios apribojimas, jei apribojimas nepanaikintas, vaiką įtraukia į galimų įvaikinti vaikų apskaitą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 269 str., 270 str., 282 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Terminuotai vieneriems metams apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovei N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros G. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti nuolatinę globą.

G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis 250,00 Lt dydžio išmokomis nuo 2013-05-09 iki G. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 234,00 Lt žyminio mokesčio, 16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 293,33 Lt išlaidų už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (įmokų kodas - 5660), išlaidas už antrinės teisinės pagalbos suteikimą (įmokos kodas - 5630) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įrodymą pateikti teismui.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo kopiją nusiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.