Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjui G. G., jo atstovams T. J., A. K. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. G. skundą institucijai Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-05-13 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimu G. G., a.k. (duomenys neskelbtini), pagal LR ATPK 125 str. nubaustas administracine nuobauda - 230 Eur dydžio pinigine bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėn. už tai, kad 2015-03-09 apie 05.35 val. (duomenys neskelbtini), rajoninio kelio Nr. 141 (Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda) 157,1 km nuo kelio pradžios vairuodamas automobilį Toytota Land Cruiser valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš geležinkelio pervažą nesustojo prie „Stop“ linijos, kai ji naudojama kartu su kelio ženklu „Stop“. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 70 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 125 str.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas paliktinas nepakeistu, skundas atmestinas.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad G. G. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje.

Kelių eismo taisyklių 170 punkte nurodyta, kad .............. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.

ATPK 125 straipsnyje nurodyta, kad Važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, –užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Pareiškėjas pripažįsta aplinkybę, kad jis sustojo prieš „Stop“ kelio ženklą apie 7-10 metrų atstumu, todėl prie pat ženklo daugiau nesustojo (2015-05-13 paaiškinimas , institucijos pateiktos bylos 2 lapas). Teismo posėdyje nurodė, kad kur sustojau, toje vietoje matėsi pervaža ir geležinkelis. Nors pareiškėjas administracinio teisės pažeidimo protokole paaiškino, kad su pažeidimu nesutinka, nes sustojo, tačiau, policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį ir protokolo surašymo metu tarnybiniame automobilyje, neneigė savo kaltės, pažeidimo esmė jam buvo aiški, prašė nerašyti protokolo. Tai užfiksuota garso įraše, kurį teismas teismo posėdžio metu perklausė. Pažymėtina, kad KET 170 punkte imperatyviai nurodytas reikalavimas sustoti prieš „Stop“ liniją, tai reiškia ne prieš 7-10 metrų ar kitoje vairuotojui patogioje vietoje, kur matosi pervaža ir geležinkelis. Pareiškėjas turi ne vienerių metų vairavimo stažą, todėl minėtas KET reikalavimas neabejotinai jam žinomas ir suprantamas.

Teismas neturi pagrindo abejoti ir kitais byloje surinktų G. G. kaltę pagrindžiančių įrodymų visuma.

Liudytojas R. S. parodė, kad patruliavo kartu su tyrėju. Važiuodami matė, kad Toyota Land Cruiser nesustojo ties kelio ženklu „Stop“ ir „Stop“ linijos, matė automobilio valstybinį numerį. Šį automobilį pasivijo kaimo gale, maždaug už kilometro. Kokiu atstumu pamatė pažeidimą pasakyti negali, gal 50-40 metrų. Tuo metu vykdė savo tiesiogines funkcijas, jo funkcijos viešoji tvarka ir eismo saugumas. Iš pradžių buvo surašytas trumpas tarnybinis pranešimas, vėliau – išsamus, po pareiškėjo skundo dėl jų veiksmų. Pareiškėjas buvo įspėtas dėl garso įrašo. Realiai pažeidimas padarytas Stoniškių kaime 141 kelias.

Liudytojas D. J. parodė, kad patruliuodamas kartu su R. S., pamatė, kaip automobilis prie pervažos sulėtino greitį, bet nesustojo. Todėl su įjungtais švyturėliais automobilį pasivijo. Kolega priėjo prie vairuotojo. Jų automobilis buvo apie 200 metrų, todėl vairuotojas galėjo jų nematyti. Tuo metu švito, vieta ties pervaža apšviesta.

Šių liudytojų parodymai yra aiškūs, konkretūs, detalūs, papildo, patvirtina vieni kitus, sutampa su anksčiau tarnybiniuose pranešimuose pareigūnų išdėstytomis įvykio aplinkybėmis, įvykio vietos plano duomenimis bei pridėtomis fotonuotraukomis (institucijos pateiktos bylos 5,6,15-21 lapai), taip sudarydami vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleisdami išsamų padaryto administracinio teisės pažeidimo vaizdą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių pareigūnų nešališkumu, suteiktų pagrindą manyti, kad jie galėjo būti suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti G. G. pažeidimo padarymu. Tai, kad šie liudytojai negalėjo tiksliai nurodyti atstumo nuo jų automobilio judėjimo trajektorijos iki pažeidimo vietos, nedaro parodymų nepatikimais ir keliančių abejonių. Šis atstumas nustatytas ir nurodytas įvykio vietos plane, t. y.100 metrų (bylos lapas 6), be to kiekvienas asmuo, ypač praėjus ilgesniam laiko tarpui, gali skirtingai nurodyti tam tikras aplinkybes, jei šios aplinkybės nebuvo nustatytos matavimo prietaisais. Byloje yra duomenų, kad ir pats pareiškėjas teigė, kad jį policijos pareigūnai pasivijo už 10 km nuo pažeidimo vietos (institucijos pateiktos bylos 13 lapas), nors faktiškai sustabdytas už 1 km. Nepagrįstas skundo argumentas, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, todėl pažeista G. G. teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame nutarime asmeniui inkriminuoto pažeidimo sudėties požymiai ir pažeidimo esmė buvo atskleisti aiškiai, bylos nagrinėjime dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas, institucija pareiškėjo ir jo atstovo prašymu atliko papildomą aplinkybių tyrimą (institucijos bylos 11, 13-21), apklausė nurodytus liudytojus, todėl asmens galimybės gintis nuo jam pareikšto kaltinimo nebuvo apribotos. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aiškiai suvokė, kuo yra kaltinamas, ir galėjo planuoti savo gynybos strategiją. Savo teisę užduoti klausimus liudytojams pareiškėjas realizavo teismo posėdyje. Byloje nėra ginčo dėl pažeidimo padarymo vietos, tačiau policijos pareigūnas liudytojas R. S. po papildomų aplinkybių tyrimo nurodė tikslią pažeidimo padarymo vietą , t.y. (duomenys neskelbtini) Rajoninio kelio 141 (Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda) 157,1 km nuo kelio pradžios (b.l.15).

Nepagrįsti skundo argumentai, kad institucija rėmėsi subjektyvaus pobūdžio duomenimis, todėl jie negali būti pripažinti įrodymais. Teismas pažymi, kad būtent pareiškėjas, neatsižvelgdamas į bendrą kontekstą, subjektyviai interpretuoja bylos įrodomąją medžiagą, dėsto deklaratyvias prielaidas ir išvadas. Administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu surinkta informacija pati savaime netampa įrodymu byloje, nes duomenys įrodymo statusą įgyja tik tuo atveju ir tik nuo to momento, kai teismas nusprendžia, kad teismui pateikti duomenys laikytini įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenys vertintini kaip visuma, ir nė vienas iš šių duomenų nėra reikšmingesni prieš kitus surinktus duomenis. Šiuo konkrečiu atveju svarbu akcentuoti, kad teisės teorijoje įrodymai byloje klasifikuojami įvairiai. Vienas iš klasifikavimo kriterijų – pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai išskiriami į tiesioginius ir netiesioginius. Šioje byloje tiesioginiu laikytini tokie įrodymai, kuriais tiesiogiai, be tarpinių grandžių įrodinėjama į įrodinėjimo dalyką įeinanti aplinkybė, kaip šiuo atveju, Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK pareigūnų parodymai apie jų nustatytas faktines aplinkybes.

Teismas abejotinais, todėl nepatikimais vertina liudytojų R. P. ir R. R. parodymus.

Liudytojas R. P. parodė, kad važiavo kartu su G. G. ir R. R. žvejoti. Automobilį vairavo G. G.. Važiuojant pro (duomenys neskelbtini) kaimą G. G. sustojo ties pervaža ir važiavo toliau. Pravažiavus apie 2 km, juos pasivijo ir sustabdė policijos pareigūnai. Pervaža nereguliuojama šviesoforo, kaip stabdė policijos pareigūnai, neprisimena. Juos aplenkė dar keli automobiliai.

Liudytojas R. R. parodė, kad jis sėdėjo šalia vairuotojo G. G.. Matė, kaip vairuotojas sustojo ties pervažą. Sustodavo ir ties kitomis pervažomis, greitai nevažiavo.

Šie liudytojai nurodo aplinkybę, kad G. G. ties kelio ženklu „Stop“ nurodytoje vietoje sustojo. Tačiau kitų aplinkybių, susijusių su važiavimo aplinkybėmis, nežino. Liudytojai negalėjo pasakyti, kaip buvo stabdomas G. G. vairuojamas automobilis (pareigūnai stabdė automobilį įjungę garsinį signalą ir švyturėlius), nurodo, kad pervaža nėra reguliuojama šviesoforo signalais, nors iš pateiktų fotonuotraukų akivaizdu, kad reguliuojama šviesoforo signalais (b. l. 20). Be to, policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad jis, priėjęs prie automobilio, matė tik vieną keleivį, kitų asmenų automobilyje nebuvo (b.l.16). Pažymėtina, kad pareiškėją ir paminėtus liudytojus sieja ir asmeniniai tarpusavio santykiai, todėl suinteresuoti palaikyti pareiškėjo gynybinę poziciją.

Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijos už padarytą pažeidimą ribose paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina, kad G. G., vairuodamas transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį, padarė teisės pažeidimą, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, dėl ko toks jo elgesys laikomas pavojingu. Siekiant prevencinio tikslo – užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyviams, jų turtui, įstatymų leidėjas įtvirtino ir gana griežtas administracines nuobaudas už tokio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Pastebėtina, kad važiavimas transporto priemone per geležinkelio pervažą siejamas su padidintu pavojumi, o geležinkelis yra pakankamai didelės grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei zona, kurioje vairuotojas turėtų būti itin atidus ir dėmesingas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1 d.1 p. teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2015-05-13 nutarimą Nr.20N-30604316-15 palikti nepakeistą, pareiškėjo G. G. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.