- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-11-15
- Bylos Nr.
- e1-1745-1135/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43983-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Kaltinamasis
- G. M.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Renatos Šauklienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, išsiskyręs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. M. 2024 m. lapkričio 8 d., apie 16:00 val., (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.90 promilės), tyčia vieną kartą spyrė savo sugyventinei A. T. į veido sritį, padarydamas jai poodinę hematomą dešinio skruostikaulio srityje, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai A. T. fizinį skausmą.
Kaltinamasis G. M. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Jis apie metus laiko su A. T. gyvena (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybes teise priklauso jo mamai. Su A. T. yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį, viskuo bendrai dalijasi, bendrų vaikų neturi. Įvykio dieną, tai yra 2024 m. lapkričio 8 d. su A. T. nuo ryto namuose vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Abu išgėrė du butelius degtinės, 0,7 l talpos. Jokių konfliktų, vartojant alkoholį, su sugyventine A. nebuvo. Dėl girtumo per pietus, apie 13 val., jis nuėjo miegoti. Prabudęs apie 15-16 val., pamatė, kad namuose nėra sugyventinės A. T.. Jis žinojo, kad dieną prieš tai A. bendravo su buvusiu sugyventiniu R. Š., su kuriuo turi bendrą vaiką. Iš karto įtarė, kad A. bus nuėjusi pas jį, nes anksčiau ji ne kartą jam su juo buvo neištikima. Jis nuėjo pas R. Š., šis gyvena (duomenys neskelbtini) m., ir iš tikro – jo bute rado A. T.. Ši jį pamačiusi, išsigando, išbėgo iš buto, o jis paskui ją. Netoli ji nubėgo, pasislėpė prie to paties R. Š. daugiabučio, tik kitoje namo pusėje, kur yra kebabinė. Jis iš pavydo ir pykčio nesusivaldė, ir pripažįsta, kaip nurodyta įtarime- vieną kartą jai spyrė į veidą. Tiki, kad dėl to A. T. skaudėjo ir ji patyrė fizinį skausmą. Todėl kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Jo tokius veiksmus įtakojo išgertas didelis kiekis alkoholio, blaivus problemą būtų sprendęs kitaip. A. T. atsiprašė, ši jam pretenzijų neturi (e. b. l. 105-108).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais kitais įrodymais.
Nukentėjusioji A. T. apklausta liudytoja parodė, kad ji su sugyventiniu G. M. kartu gyvena apie 1 metus. Gyvena G. priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 8 d. apie 14:00 val. ji atėjo išgerti alkoholio pas pažįstamą R. Š., jis gyvena (duomenys neskelbtini). Apie 15:45 val. atėjo sugyventinis G. M. ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Norėdama išvengti didesnio konflikto, ji išbėgo į lauką ir nubėgo už namo esančio krūmo, šalia kebabinės. G. M. eidamas pro šalį, pamatė ją pasislėpusią ir staiga priėjęs, vieną kartą spyrė į veido dešinės pusės skruostą. Tada iš kebabinės išėjo pardavėja R., ji G. M. liepė liautis, šis iš karto atsitraukė. G. M. dar ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Netrukus prie jų atvažiavo policijos pareigūnai. Atvykęs GMP ekipažas apžiūrėjo ją įvykio vietoje, po apžiūros nuvežė į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių tolimesnei apžiūrai. Ligoninėje po apžiūros išleido gydytis ambulatoriškai. Sugyventinis G. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau dėl patirto smurto į policiją nesikreipdavo, nes bijojo, o ir neturėjo, kur gyventi. Šiuo metu yra apsistojusi pas pažįstamą R. Š.. Pageidauja, kad sugyventiniui G. būtų uždrausta artintis prie jos ir namų, kuriuose ji šiuo metu gyvena, nes dėl tokio sugyventinio elgesio jaučiasi nesaugi. Dėl šio nusikaltimo jai padaryta fizinė žala. Prašo ikiteisminio tyrimo byloje ją pripažinti nukentėjusiąją. Dėl patirtų sužalojimų pas teismo medicinos ekspertą vykti neketina (e. b. l. 49-52).
Papildomai apklausta liudytoja A. T. parodė, kad tvirtina duotus anksčiau savo liudytojo parodymus apie tai, kad 2024 m. lapkričio 8 d. apie 16:00 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis G. M., tyčia spyrė vieną kartą jai į veidą ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Parodo, kad po įvykio ji gyvena pas buvusį draugą R. Š., adresu (duomenys neskelbtini), ten ir toliau gyvens, pas G. M. tikrai negrįš. Parodo, kad ji G. M. dėl jai sukelto fizinio skausmo pretenzijų neturi, turtinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereiškia. Dėl patirto sužalojimo pas med. ekspertą nevyko ir nesiruošia vykti, nenori, kad būtų atliekamas tyrimas iš med. dokumentų, kadangi nori, kad byla būtų kuo greičiau užbaigta. Ankstesnėje liudytojo apklausoje nurodė, kad G. M. anksčiau yra prieš ją smurtavęs. Patikslina, kad jo smurtas buvo daugiau psichologinio pobūdžio, ne kartą jis jos atžvilgiu elgėsi agresyviai, yra pastūmęs ją, tačiau dėl to fizinio skausmo ji nepatyrė ir pretenzijų jam neturi (e. b. l. 55-58).
Liudytoja B. P. parodė, kad ji gyvena daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Jos daugiabučio balkonas ir langai yra priešais „(duomenys neskelbtini)“ pastatą, (duomenys neskelbtini). Prisimena, įvykį, vykusį penktadienį, tai yra 2024 m. lapkričio 8 d., po pietų, apie 16 val. Ji tuo metu buvo namuose, balkone ir viską matė. Ji matė kaip moteris raudona striuke iš kažkur staiga atbėgo prie kebabinės pastato ir sustojo prie sienos, nejudėjo. Pagal tokį moters elgesį, atrodė, kad ji nuo kažko bėgo ir norėjo pasislėpti. Tada pamatė, kad paskui ją atbėgo vyriškis. Jis iš pradžių ant jos šaukė, o po to spyrė koja į veidą, po smūgio moteris parkrito ant žemės. Aplinkui jokių asmenų nebuvo, niekas moteriai padėti negalėjo, todėl ji iš karto skambino bendrajam pagalbos centrui, pranešė apie įvykį. Papildo, kad nei vyriškio, nei moters ji nepažįsta. Balkone toliau viską stebėjo, kol atvyko policijos pareigūnės. Abu, ir vyriškis, ir moteris, buvo vietoje, nepasišalino iš įvykio vietos. Pareigūnė smurtavusį vyriškį iš karto nusivedė į tarnybinį automobilį, turbūt aiškintis aplinkybių (e. b. l. 67-70).
Liudytoja R. N. parodė, kad ji vykdo individualią veiklą, yra atsidariusi kebabinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu, (duomenys neskelbtini). Patikslina, kad šiame pastate yra dar ir gyvenamieji butai. Viename jų su sugyventiniu Š. kurį laiką gyveno A. T.. Ją gerai pažįsta, tačiau jokių artimų santykių su ja nepalaiko. Kiek žino, po to A. T. su Š. išsiskyrė, nes vasarą matė A. T. jau su kitu vyriškiu, su tuo pačiu, kuris įvykio dieną prieš ją smurtavo. Prisimena tą įvykį, tai yra 2024 m. lapkričio 8 d., apie 16 val., ji tuo metu dirbo savo kebabinėje, kai staiga išgirdo triukšmą už lango. Vyriškis, tas pats kurį matė su A. T. vasarą, garsiai šaukė ant A. T., „koliojo“ ją visokiais necenzūriniais žodžiais, agresyviai su ja elgėsi. Ji iš karto išėjo į lauką, bijodama, kad agresyvus vyriškis jai neišdaužtų langų. Kuomet išėjo į lauką, ji kaip suprato, jau viskas buvo įvykę, nes A. T. gulėjo ant žemės, susigūžusi. Ji pati asmeniškai nematė, kokius veiksmus atliko tas vyriškis A. T. atžvilgiu, bet matė, kad A. T. yra išsigandusi, ant jos veido matė paraudimą. Ji dar sudrausmino tą vyriškį, bet pati jo bijodama, daugiau nesikišo, grįžo į vidų. Po to kažkas iškvietė policijos pareigūnus, nes pro langą matė, kaip atvykusios policijos pareigūnės tą vyriškį nusivedė į tarnybinį automobilį. Ji nežino, dėl ko įvyko konfliktas tarp A. T. ir to vyriškio, nematė, kaip ir kuom jis sudavė A. T., nes kaip ir sakė, ji išėjo į lauką jau po įvykio, kuomet ji jau buvo sumušta (e. b. l. 73-76).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, matomas dviejų aukštų medinis daugiabutis gyvenamasis namas. Stovint priešais medinį daugiabutį gyvenamąjį namą nuo gatvės pusės yra plastikinis langas, baltos spalvos rėmu. Prie lango dešinėje pusėje ant gyvenamojo namo sienos yra baltos spalvos iškaba „(duomenys neskelbtini)“. Medinio gyvenamojo daugiabučio namo dešinėje pusėje yra įėjimas į greito maisto užkandinę „(duomenys neskelbtini)“. Prie medinio gyvenamojo daugiabučio namo sienos yra medinė rudos spalvos tvora. Daugiabučio namo kairėje pusėje yra kūmai. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, apžiūros metu fotografuota, niekas nepaimta (e. b. l. 16-18, 19-21).
2024 m. lapkričio 9 d. asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusiosios A. T. veido sritį, kur buvo spirta su koja, matyti ant veido dešinės pusės skruosto mėlynė (e. b. l. 27-29, 30-32).
GMP kvietimo kortelėje nurodyta, kad apžiūrint A. T., matoma poodinė hematoma dešinio skruostikaulio srityje (e. b. l. 39-45).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad BK nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia vieną kartą spyrė savo sugyventinei A. T. į veido sritį, padarydamas jai poodinę hematomą dešinio skruostikaulio srityje, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiai A. T. fizinį skausmą, todėl kaltinamojo G. M. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Prokurorė siūlė kaltinamajam skirti 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsniu 2 dalies, 9 punktu, 72² straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę skirti 10 mėn. laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsniu 2 dalies, 9 punktu, 72² straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. lapkričio 8 d. 16.15 val. iki 2024 m. lapkričio 10 d. 12.10 val., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (e. b. l. 128).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, būdamas neblaivus, veikdamas tiesiogine tyčia, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu (e. b. l. 113-117), administracinių nusižengimų teisena nebaustas (e. b. l. 118-119), nedirbantis (e. b. l. 120-123), registruotas Užimtumo tarnyboje (e. b. l. 124), sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bei prokurorės siūlytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose. Bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – sugyventinę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. lapkričio 8 d. 16 val. 15 min. iki 2024 m. lapkričio 10 d. 12 val. 10 min. (e. b. l. 85, 99) – dvi paras, dvi sulaikyme išbūtas paras prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam išaiškintina, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (e. b. l. 112) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. lapkričio 8 d. 16 val. 15 min. iki 2024 m. lapkričio 10 d. 12 val. 10 min. – dvi paras, dvi sulaikyme išbūtas paras prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.