Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2007-08-30 · Civilinė byla Nr. 2A-542-123/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-08-30
Bylos Nr.
2A-542-123/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Gintaras Bastakys
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“
Trečiasis asmuo
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, A. Ž., G. J., M. Ž., S. P.
Advokatai
Darius Sauliūnas
Kategorijos
  • 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-542-123/2007

Teisėja A. Pupeikienė Procesinio sprendimo kategorija44.5.2.1.; 44.5.2.3.; 121.21 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2007 m. rugpjūčio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Gintaro Bastakio, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Jolantai Aukštuolienei, dalyvaujant atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ atstovui advokatui Dariui Sauliūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-579-253/2007 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vitės valdos“, tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, A. Ž., G. J., M. Ž. ir S. P. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vitės valdos” 4573,88 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2005-03-03 buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užlietas butas nuosavybės teise priklauso S. P. (S. P.). UAB DK „PZU Lietuva” išmokėjo draudėjui S. P. 4573,88 Lt draudimo išmoką, todėl įgijo regreso teisę į patirtų nuostolių atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-03-28 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovo UAB „Vitės valdos“ 4573,88 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2006-05-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 437,22 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 14,17 Lt pašto išlaidų valstybei. Konstatavo, kad vandentiekio avarija įvyko dėl atsakovės UAB „Vitės valdos“ neteisėtų veiksmų (neveikimo), dėl ko namo gyventojui buvo padaryta žala. Butų ūkį eksploatuojanti įmonė, žinodama apie avarinę namo vamzdyno padėtį, turėjo būti pakankamai rūpestinga bei apdairi ir negalėjo neįsitikinusi, kad neįvyks avarija, avarijos dieną 2005-03-03 vėl paleisti vandenį. Nurodė, kad 27 bute vykęs santechnikos remontas nebuvo šios vandentiekio avarijos priežastis, nes jau 2005-02-21 (duomenys neskelbtini), gyventojai kreipėsi į atsakovą dėl tualeto bakelio pajungimo ir pranešimų registracijos žurnale pažymėta, kad būtina keisti šalto vandens vamzdį per perdengimą. Pažymėjo, kad ginčo dėl žalos dydžio byloje nėra, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 4537,88 Lt žalos atlyginimą yra pagrįstas, nes pripažinęs įvykį draudiminiu ir išmokėjęs S. P. draudimo išmoką ieškovas įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Nurodė, kad nustačius visus civilinei atsakomybei atsirasti reikalingus elementus, atsakovui atsirado prievolė atlyginti ieškovei padarytą žalą. Pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Vitės valdos“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-03-28 sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti, taip pat priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas. Atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų nėra, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas nepagrįstai. Nurodo, kad atliko visus veiksmus, kuriuos iš jo, kaip iš butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus gali būti reikalaujama atlikti, todėl nėra jokio pagrindo atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais. Tarp atsakovo veiksmų ir S. P. patirtų bei ieškovo patirtų išlaidų nėra priežastinio ryšio. Mano, kad teismas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, rodančius neabejotiną trečiųjų asmenų veiksmų (neveikimo) ir paties nukentėjusiojo asmens S. P. didelio neatsargumo įtaką vandentiekio avarijos kilimui ir nuostolių atsiradimui. Mano, kad buvo pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, lygybės įstatymui ir teismui, nepiktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir teismo nešališkumo bei šalių rungimosi principai. Teigia, kad teismas sprendime nustatė akivaizdžiai klaidingas aplinkybes. Teismas priimdamas sprendimą iš esmės rėmėsi tik ieškovui palankiais jo atstovo ir trečiųjų asmenų paaiškinimais ir net nenurodydamas priežasčių atmetė ir neatsižvelgė į atsakovo pateiktus įrodymus ir paaiškinimus. Pažymėjo, kad laikinas vandens tiekimo atnaujinimas gyventojams niekaip negalėjo įtakoti 27 buto gyventojų veiksmų, susijusių su jų buto tualeto remontu, ir pats savaime nesukėlė avarijos bei žalingų padarinių, o avarija ir jos sąlygoti nuostoliai yra trečiųjų asmenų, už kuriuos negali atsakyti, neteisėtų veiksmų ir neveikimo rezultatas. Pažymi, kad teismas tirdamas įrodymus, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių ir netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, trečiųjų asmenų paaiškinimų patikimumą ir įrodomąją reikšmę.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo 2007-03-28 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei papildomai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas ne tik kad susijęs su įvykusia vamzdyno avarija priežastiniu ryšiu, bet taip pat, įvertindamas tokią namo vamzdyno būklę, neįvykdė ir savo įsipareigojimų prisiimtų, pasirašant Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus. Mano, kad atsakovas maksimaliai nesistengė įvykdyti ir prisiimtų įsipareigojimų ir tinkamai užkirsti kelią būsimai avarijai, nors pasirašytuose administravimo nuostatuose ir yra įtvirtinta administratoriaus atsakomybė už veiksmais ar neveikimu padarytus nuostolius (žalą) butų ir kitų patalpų savininkams. Nurodo, kad atsakovas yra pakankamai susijęs su žalingomis pasekmėmis, už jas yra atsakingas, bei su byloje pateiktais faktais ir aplinkybėmis turi priežastinį ryšį ir yra kaltas dėl padarytos žalos. Pažymi, kad visada sąžiningai ir atsakingai vykdė visus teismo įpareigojimus, teismas nepažeidė šalių lygiateisiškumo principo, o tinkamai jį įgyvendino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2005-03-03 trūkus šalto vandens vamzdžiui daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) iš 27 buto buvo užlietas 23 butas, priklausantis S. P. (t.1, b.l. 25-27; t. 2, b.l. 64). S. P. butą buvo apdraudęs pas ieškovą (t. 1, b.l. 8). Ieškovas įvykį pripažino draudiminiu ir S. P. išmokėjo 4573,88 Lt draudimo išmoką (t. 2, b.l. 94, 102). Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl žalos ir žalos dydžio nėra, ginčas kilo dėl to, kas turi atlyginti ieškovo patirtas išlaidas, ar yra priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių pasekmių.

Civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kokia civilinės atsakomybės rūšis (sutartinė ar deliktinė) turėtų būti taikoma, o tai nulemia įrodinėjimo specifiškumą nustatant civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, tuo tarpu deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos padarymo, kuri nesusijusi su sutartiniais veiksmais, kai nesilaikoma bendro pobūdžio elgesio standarto elgtis atidžiai, rūpestingai (CK 6.245 str. 3 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis.

Pirmosios instancijos teismas taikė CK 6.266 str. ir nurodė, kad atsakovas, kaip namo bendro naudojimo komunikacijų valdytojas, privalo atlyginti ieškovui žalą. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas. CK 6.266 straipsnis taikomas, esant deliktinei atsakomybei, ir jis reglamentuoja statinio savininko (valdytojo) atsakomybę. Pagal šį straipsnį žalą, padarytą dėl pastato, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas. Savininku preziumuojamas asmuo, kurio vardu atitinkamas turtas yra registruotas. Bylos duomenimis atsakovas nėra šio daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), užlietų butų savininkas, o tik pagal Klaipėdos miesto savivaldybės patvirtintus nuostatus yra paskirtas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius. Atsakovas pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus privalo organizuoti bendro naudojimo nuolatinės techninės priežiūros darbus, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, atlikti visus veiksmus, būtinus bendrosios nuosavybės objektams išsaugoti, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti ir užtikrinti jų naudojimą pagal paskirtį (t. 1, b.l. 62). Pirmosios instancijos teismas neatskleidė, neanalizavo atsakovo prisiimtų įsipareigojimų pobūdžio bei apimties, nesiaiškino, ar būtent šių įsipareigojimų pažeidimas lėmė žalos atsiradimą. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netaikė CK 4.82 str. 1 d., 4.83 str. 3 d. nuostatų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje pripažįstama, kad bet kurio buto savininkas kartu yra bendrosios dalinės nuosavybės subjektas, kuris pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta 257-osios daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys" byloje; bylos Nr. 3K-3-579/2003) (nutartis paskelbta Teismų praktikoje Nr. 20, p. 57-71). Gyvenamojo namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju trūkusio vandens vamzdžiu naudojosi visi daugiabučio gyvenamojo namo 19, 23, 27, 31 butų gyventojai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą (CK 4.83 str. 5 d.). Bylos duomenimis tretieji asmenys 19 ir 23 butų gyventojai nesilaikė įstatymo numatytos pareigos, neleido įgaliotiems asmenims, šiuo atveju atsakovui, remontuoti bei pakeisti per jų butus einantį šalto vandens vamzdį, o priešingai, reikalavo pajungti šaltą vandenį (t.2, b.l. 81). Tuo tarpu atsakovas esant tokiai situacijai ėmėsi būtinų priemonių avarinei būklei likviduoti - užsuko vandenį, vedė derybas dėl vandens vamzdžio pakeitimo, įspėjo namo gyventojus neatlikinėti butuose remonto darbų. Atsižvelgiant į paminėtus argumentus darytina išvada, kad už sanitarinės-techninės sistemos būklę, jos laiku atliekamą priežiūrą turėjo pasirūpinti taip pat ir tretieji asmenys - 19, 23, 27 butų savininkai, kurie yra daugiabučio namo sanitarinių-techninių įrenginių bendraturčiais, todėl turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl gyvenamojo namo patalpų savininkų solidarios atsakomybės dėl padarytos žalos. Taip pat atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad iš naujo nagrinėjant šią bylą būtina spręsti klausimą dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamais atsakovais. Pakeisti šalį tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad vandentiekio avarija įvyko dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), nurodydamas, kad atsakovė turėjo būti pakankamai rūpestinga bei apdairi ir negalėjo neįsitikinusi, kad neįvyks avarija, avarijos dieną atnaujinti vandens tiekimą. Bylos duomenimis 2005-02-21 atsakovas preliminariai nustatė, kad vandentiekio stovas yra avarinės būklės, užsuko uždaromosios armatūros šalto vandens stovą, kuriuo tiekiamas šaltas vanduo 23, 27, 31 butams, 2007-02-24 sudarė komisiją, kuri konstatavo, kad namo perdengime tarp 23 ir 27 butų šalto vandens vamzdis yra avarinės būklės ir reikia jį keisti (t. 1., b.l. 58), pradėjo derybas su 19 ir 23 butų gyventojais dėl vandens vamzdžio pakeitimo bei įspėjo namo gyventojus neatlikinėti butuose remontų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė atnaujinus vandens tiekimą patikrino, ar nebėga vanduo 27 bute, ir toliau vedė derybas su 19 ir 23 butų gyventojais dėl vandens vamzdžio pakeitimo. Iš šių aplinkybių matyti, kad atsakovė ėmėsi būtinų priemonių. Tuo tarpu tretieji asmenys, 23 buto savininkas žinodamas, kad vandens vamzdis yra avarinės būklės, reikalavo atnaujinti vandens tiekimą, neleisdamas keisti vamzdžio, savo neveikimu elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nors esant avarinei situacijai turėjo pagalvoti apie galima pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad S. P. suprato, kad reikalaujant atnaujinti vandens tiekimą gali įvykti avarija, tačiau jis apie tai negalvojo, nes tikėjosi, kad jo patirtus nuostolius atlygins draudimo bendrovė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo metu, kai buvo atnaujintas vandens tiekimas, 27 buto gyventojai vykdė tualeto remonto darbus ir nebuvo apdairūs bei atidūs, todėl gali būti, kad jų vykdomi darbai taip pat galėjo sukelti avariją. Atsakovas negalėjo numatyti, kad 27 buto gyventojai pradės tualeto remonto darbus, kadangi atsakovas buvo įspėjęs gyventojus, kad nevykdytų remonto darbų. Tai, kad atsakovas avarijos dieną pajungė vandenį, nėra įrodymas, kad dėl to įvyko avarija, o tik prielaida, kad taip galėjo būti, be to, trečiųjų asmenų duoti paaiškinimai neįrodo, kad ne dėl jų veiksmų buvo padaryta žala. Tretieji asmenys nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jų atliktas tualeto remontas buvo tinkamas ir negalėjo sukelti avarijos. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik trečiosios šalies paaiškinimais ir prielaidomis bei padarė išvadą, kad avarijos kaltininkas yra atsakovas ir jis turi atlygintini žalą. Teismas netyrė ir neįvertino 19, 23, 27 butų gyventojų atliktų veiksmų (neveikimo) teisėtumo bei jų įtakos avarijos kilimui ir nuostolių atsiradimui. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija mano, kad būtina įvertinti trečiųjų asmenų veiksmus (neveikimą): 19 ir 23 butų savininkų neveikimą - neleidimą atlikti vandentiekio pakeitimą bei tai, kad jie suprato avarinės būklės vandentiekio naudojimo grėsmę, delsė leisti atsakovui atlikti vandentiekio vamzdžio dalies, einančios per atitinkamas patalpas, keitimo darbus ir nesudarė sąlygų šiems darbams atlikti, taip pat 23 buto gyventojo reikalavimą atnaujinti vandens tiekimą bei 27 buto gyventojo veiksmus, atliekant tualeto remonto darbus, žinant apie avarinę vandentiekio vamzdžio būklę, bei atsakovo draudimą neatlikti jokių remonto darbų, taip pat jų neveikimą nepranešant atsakovui apie tualeto remonto darbus.

Civilinėje atsakomybėje priežastinis ryšys - tai ryšys tarp neteisėtų veiksmų kaip priežasties ir žalos arba nuostolių, kurie turi būti šios priežasties pasekmė. Civilinės atsakomybės sąlyga yra būtinas priežasties ir pasekmių ryšys. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos turi būti teisiškai reikšmingas, aiškus, konkretus, egzistuoti objektyviai ir turi būti įrodytas. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kieno veiksmai sukėlė, padidino galimybę atsirasti žalai, teismas neišsiaiškino klausimo, ar atsakovo atlikti veiksmai buvo pakankamas pagrindas žalai atsirasti. Teismas pagal atsakomybės prigimtį ir bylos aplinkybes turėjo nustatyti konkretų priežastinį ryšį, būtiną civilinei atsakomybei, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstamas ne vien tiesioginis priežastinis ryšys, svarbiausia išsiaiškinti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių pasekmių bei priežastinį ryšį tarp trečiųjų asmenų veiksmų, neveikimo ir atsiradusių pasekmių.

Pagal LR CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Tuo atveju, jeigu byloje nepakanka įrodymų arba esančių įrodymų pagrindu negalima daryti patikimos išvados apie tai, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 176 str. 1 d., 212 str. 1 d.). Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad byloje esančių įrodymų neužtenka, kad būtų išaiškintos visos su ja susijusios aplinkybės, todėl teisėjų kolegija mano, kad faktinėms aplinkybėms išsiaiškinti reikalingos specialios žinios, todėl turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės. Ekspertizės atlikimas padėtų nustatyti tiesioginę avarijos kilimo priežastį, kadangi ekspertizės išvada patvirtintų turinčias reikšmės bylos aplinkybės, aiškinantis tiek atsakovo, tiek trečiųjų asmenų kaltę, nes remiantis specialiomis žiniomis būtų konstatuotos avarijos techninės priežastys (CPK 87-92 str. ).

Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų, nenustatė teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos, tarp trečiųjų asmenų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo, nenustatė vandentiekio avarijos kilimo priežasties, dėl kieno veiksmų ar neveikimo įvyko avarija, kas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, kas yra atsakingas ir kas turi atlyginti žalą. Taigi teismas nenustatė visų bylai reikšmingų faktų, todėl netinkamai taikė materialinės teisės normas kilusiam ginčui spręsti. Pažymėtina, kad tik nustačius visas bylos aplinkybes, galima teisingai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius ir tinkamai taikyti materialines teisės normas.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė akivaizdžiai klaidingas aplinkybes, nurodydamas, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė paaiškino, jog ieškovui žalą turi atlyginti atsakovas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sprendimo priėmimą palieka spręsti teismo nuožiūra (t. 1, b.l. 94), o teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė A. Venckaitė nurodė, kad ieškinys nepagrįstas ir turi būti atmestas, o atsakovai turėtų būti 27 buto gyventojai (t. 2, b.l. 88, 117). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino šalies paaiškinimus ir sprendime nurodė akivaizdžiai klaidingas aplinkybes.

Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ne visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes bei neteisingai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus ir sąlygas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybės ir pagal esamą bylos medžiagą apeliacinės instancijos teisme negalima iš esmės išnagrinėti šalių ginčo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-03-28 sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 319-331 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GirškevičienėKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėGintaras Bastakys