Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2014-09-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1099-882/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-09-05
Bylos Nr.
1-1099-882/2014
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00078-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Sadauskas
Kaltinamasis
J. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1099-882/2014Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00078-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; (S) 1.1.8.6.2.; 1.2.4.8.2.; 2.10.1.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 5 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas,

rašytinio proceso tvarka susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Tamašauskienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), dabartinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, yra kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. laikotarpyje nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2014 m. kovo 30 d., smurtavo artimoje aplinkoje, t.y. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis dienomis ir laiku, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), eilę kartų smurtaudamas prieš nukentėjusiąją A. L. rankomis, kojomis bei vieną kartą metaline grandine suduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių A. L. į veidą bei įvairias kūno vietas, sukėlė jai fizinį skausmą, bei padarė poodines kraujosruvas dilbiuose ir pilvo sienoje, t.y. tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.,

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. D. kaltė įrodyta.

Kaltinamojo J. D. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose, kuriuose nurodyta, kad jis kaltu prisipažįsta visiškai, parodė, kad A. L. yra jo buvusi sugyventinė, šiuo metu ji nori taikytis ir gyventi kartu, tačiau jis dar nėra apsisprendęs. Jis pripažįsta, kad nuo pat pažinties pradžios prieš ją smurtavo, tai yra ją mušdavo, neneigia, kad mušė tiek ranka, buvo ir įspyręs, mušė ir su grandine. Taip elgėsi, nes ji neklausė, namuose visiškai nesitvarkė, nedarė valgyti, atsikalbinėdavo. Todėl taip ją norėdavo paauklėti, negali pasakyti kiek tiksliai kartų ją buvo sumušęs, tų kartų buvo daug. Nuo suduodamų smūgių matydavo, kad ant veido, kūno likdavo mėlynių, žinojo kad A. skaudėdavo. Tyčia jos sužaloti nenorėjo, suprasdavo, kad jai sukelia skausmą, norėjo tik ją paauklėti. Dabar labai gailisi, kad ją mušė, jos atsiprašė, jie dėl to kaip ir susitaikė. Jis sutinka kad ši byla jo atžvilgiu būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, jam paskiriant atitinkamą bausmę. Savo kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi, (b. l. 154-155).

Nukentėjusiosios A. L. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose, kad J. D. yra jos sugyventinis, su kuriuo susitaikė ir nori gyventi kartu, nes po gimdymo laikinai buvo apsigyvenusi pas savo motiną (duomenys neskelbtini). Su J. jo namuose iki įvykio gyveno nuo 2013 m. spalio mėnuo. Jis pradėjo smurtauti maždaug po kelių mėnesių po apsigyvenimo kartu, galbūt gruodžio mėnesį, gerai nepamena. J. D. smurtavo dažnai, dėl to, kad nesitvarkydavo, nedarydavo valgyti, atsikalbinėdavo. Iš pradžių mušdavo ranka, suduodavo smūgius per veidą, kartais spirdavo į koją, taip pat rankomis suduodavo smūgius ir į kūną, t.y. ir į nugarą, pilvą, rankas. Tų kartų, kai ją mušdavo, ji neskaičiavo, tikrai mušė ne kartą, net nežino, kiek kartų. Mušdavo tik namuose. Taip pat jis yra sumušęs ją ir grandine, mano, kad tai buvo tik vieną kartą, tačiau nepamena, kada tai galėjo būti. Nuo suduodamų smūgių jai likdavo mėlynės, tiek ant veido, tiek ant kūno. Kuriuo laiku ją buvo sumušęs, kai ligoninėje pastebėjo mėlynes ant rankų bei pilvo nežino, negali pasakyti, bet tos mėlynės buvo dėl to, kad ir tada ją buvo sumušęs J. D.. Visus kartus, kai mušdavo, jai skaudėdavo, tačiau nebuvo taip stipriai sumušta, kad reikėtų važiuoti pas gydytojus, nors jusdavo ir didelius skausmus. Kad yra J. mušama, sakėsi savo motinai, tačiau ji neužtarė. Policijos nekvietė, nenorėjo, jautėsi ir pati kalta, kad nesirūpina namais. J. smurtavo ir tada, kai buvo nėščia, tačiau, kad buvo nėščia, abu nežinojo. Jie dabar susitaikė, J. žadėjo nebemušti, nori gyventi toliau kartu, ji juo pasitiki. Civilinio ieškinio nereiškia, jam atleido, (b. l. 148-149).

Liudytojos D. V. parodymais, užfiksuotais apklausos 2014 m. balandžio 9 d. protokole, kuriame paaiškino, kad ji yra gydytoja, kad 2014 m. kovo 30 d., ji dirbo Raseinių centrinėje ligoninėje. Tą dieną iš ryto, apie 7.45 val. jai apžiūrai buvo atvežta moteris A. L., kuri teigė, kad ji kraujuoja iš genitalijų. Jos paklausė ar ji yra nėščia, ji tai neigė, jos teiravosi ar apskritai kada nors buvo nėščia, ji viską neigė. Jos teiravosi nuo kada ji kraujuoja, o ji pasakė, kad 3 dienas. A. L. apžiūrint ginekologiškai, buvo aišku, kad ji yra pagimdžiusi, bei tikėtina jos nurodytu laiku t.y. 2014 m. kovo 28 d., bet to D. V. tvirtinti negali, nes nėra teismo medicinos ekspertė. Be to, gimdoje buvo tik placentos likučiai, o virkštelės nebuvo. Teiraujantis A. L. antrą kartą ir jai pasakius, kad vis dėl to buvo gimdymas. A. L. pasakė, kad jai sugyventinis pasakė, kad jei ji pasakys, ji gaus kalėjimo. Jos pasiteiravus, kur yra vaikas, ji pasakė, kad iškrito ant žemės. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis ji neaiškino. D. V. nusprendė apie tai informuoti policiją. Tuo metu A. L. sveikatos būsena buvo sunki, todėl jos daug neklausinėjo, be to, ji melavo. D. V. tada turėjo teikti medicininę pagalbą, bei konsultavosi su kitais medikais, dėl jos skubaus pervežimo į Kauno klinikas. Dar tada A. L. statant lašelinę, ant rankos pamatė mėlynes, ji pasakė, ką ją mušė sugyventinis, aplinkybių nenurodė. Daugiau A. L. apie jos nėštumą ir gimdymą neklausinėjo dėl minėtų priežasčių, taip pat ir dėl naujagimio užkasimo, (b. l. 80-81).

Liudytojos I. M. parodymais, užfiksuotais apklausos 2014 m. balandžio 9 d. protokole, kuriame paaiškino, kad A. L. yra jos dukra, kad ji buvo nėščia ir kad pagimdė sužinojo, tik per televizijos žinias. A. jai nebuvo pasisakiusi, kad laukiasi, apie jos nėštumą nieko nežinojo. Jos žiniomis ji niekada nebuvo pastojusi. Prieš tą įvykį, kai sužinojo kad ji pagimdė, A. skundėsi pilvo skausmais, I. M. pagalvojo tada, kad jai moteriškos problemos, nes ankščiau ji buvo lankiusis pas daktarus, bei jai buvo nustatę, kad gimdoje kažkoks augliukas yra ar kažkas panašaus. P. A. tada sakė, kad ji nusipirktų vaistų, paskui, kai ji pradėjo sakyti, kad jai skausmai nepraeina, jai tada liepė kviestis greitąja pagalbą. A. nebuvo mačiusi pusantrų metu, ji gyveno toli, todėl jos nelankė, o ji pati taip pat neatvažiuodavo, todėl apie jos nėštumą nieko nežinojo. A. tik buvo pasisakiusi, kad ji tapo stora, kad išsipenėjo, tada I. M. suprato, kad ji sustorėjo dėl maisto valgymo ir nieko neveikimo, jai sakė, kad daugiau reikia vaikščioti, judėti, kad jaučia judesius A. nieko nesakė. Su jos sugyventiniu Juozu I. M. bendraudavo, kalbėdavo, bet ir jis nieko nesakė, kad A. laukiasi. A. nuo gimimo yra nustatyta silpnaprotystė, I. M. mano, kad ji tikrai nesuprato, kad yra nėščia, nežino ar jai kas pasakodavo, kaip atsiranda vaikai, kaip jaučiasi nėščia moteris. I. M. manė, kad ji pati žino, nes turėjo draugę, be to turi seserį, manė, kad jos pasikalba. I. M. A. tokių dalykų neklausinėdavo, todėl manė, kad ji viską žino. A. buvo minėjusi, kad J. ją mušą, A. tai vadindavo auklėjimu, ji pati sakė, kad nieko nedirba, dėl to J. ją auklėja. Tačiau jokios pagalbos A.nesiprašė, neprašė, kad ją atvažiuotų pasiimti, tik laukdavo, kada ją aplankys ir tiek. I. M. pati sumuštos A. nematydavo. A. telefonu paskambino jau kai ji gulėjo Kauno klinikose, ji pasakė, kad vaikas gimė mėlynas, kad negyvas, daugiau nieko nepasakojo. O šiandien pasakė, kad tai buvo mergaitė, iš kur tai ji žino nesakė. Daugiau nieko paaiškinti negali. (b. l. 82-83).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Specialisto išvada Nr. G 661/14(04), kurioje nurodoma kad ant A. L. kūno rasti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, (b. l. 63-64).

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad veika kvalifikuota teisingai, nes kaltinamasis tyčia smurtaudamas prieš nukentėjusiąją – sugyventinę A. L., padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, nėra jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose, o abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei, remiantis LR BK 48 str. 3 d., 6 d. 3 p., įpareigoti visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 6 mėnesius laisvės apribojimo bausmę bei, remiantis LR BK 48 str. 3 d., 6 d. 3 p., įpareigoti visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje. Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja siūlomos bausmės rūšiai (b. l. 200).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis neteistas, (b. l. 166), administracinių nuobaudų neturi (b. l. 167), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 168-169). Psichikos sveikatos centruose ir ligoninėse neregistruotas (b. l. 171, 175), Raseinių r. savivaldybės administracijos seniūno teigiama charakteristika (b. l.163).

Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m.

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. D. a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir vadovaujantis LR BK 48 str. 3 d., 6 d. 3 p., įpareigoti visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. D. skirtą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti sumažintą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, ir vadovaujantis LR BK 48 str. 3 d., 6 d. 3 p., įpareigoti visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. kovo 30 d. 14⁰⁵ val. iki 2014 m. balandžio 1 d. 13⁴⁵ val. (b. l. 91-92), viso 2 paros, t.y. prilyginant 2 paras laikinojo sulaikymo 4 laisvės apribojimo dienoms.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vaistus, įsigaliojus baudžiamajam įsakymui, grąžintini J. D.

Išaiškinti J. D., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėjas Audrius Sadauskas