Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis, iš­nag­ri­nė­jo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ro Bronislovo Razmos pa­reiš­ki­mą dėl proceso už­bai­gi­mo tei­smo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu ir iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­džia­gą Nr. 01-1-38166-16, ku­rio­je A. Š. , gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, be išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugpjūčio 12 d., apie 18⁰⁰ val., savo namuose (duomenys neskelbtini), kaltinamasis A. Š. tarpusavio su sugyventine konflikto metu, smurtaudamas tyčia stipriai pastūmė sugyventinę J. S. , ko pasėkoje griūdama nuo kėdės susitrenkė ranką, taip nukentėjusiajai J. S. sukėlė fizinį skausmą. Šią nusikalstamą veiką A. Š. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: kaltinamojo A. Š. parodymais, kad 2016-08-12, apie 18⁰⁰ val., namuose (duomenys neskelbtini), kieme tarp jo ir sugyventinės J. S. kilo žodinis konfliktas. Kieme taip pat buvo K. M. ir I. Ž. . Jie visi buvo neblaivūs. Jis savo sugyventinei pasakė, kad eitų melžti karvių. Ji niekur nėjo, tada jis susierzino ir nustūmė nuo suolo savo sugyventinę J.. Tuomet I. puolė užstoti seserį J. ir į jį paleido degtinės butelį į galvą. Jis tuomet nustūmė ir I. Ž. . Tuomet jį pradėjo pulti K. M. kurią taip pat jis pastūmė. D. Š. žaidė su vaikais. Jis tiksliai pasakyti negali ar D. buvo priėjusi prie savo mamos K. M. , bet gali pasakyti, kad D. jis nestūmė ir už rankos netampė. Jis prisipažįsta, kad visas moteris po vieną kartą pastūmė. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi (b.l. 47-48, 51-52); tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriuo nustatyta, kad A. Š. stumdė savo sugyventinę J. S. , taip jai sukėlė fizinį skausmą, įdrėskė kairės rankos dilbį (b.l. 6-7); asmens blaivumo testu Nr. 1788, kuriuo 2016-08-12, 19³⁶ val., A. Š. nustatytas 1,85 ‰ girtumas (b.l. 11); asmens blaivumo testu Nr. 1787, kuriuo 2016-08-12, 19³² val., J. S. nustatytas 2,82 ‰ girtumas (b.l. 11); nukentėjusiosios J. S. apklausa, kad 2016-08-12, apie 18³⁰ val., (duomenys neskelbtini) būnant kieme su namiškiais, atvažiavusiais svečiais iš miško parėjo neblaivus vyras A. Š. ir žodžiais pradėjo kabinėtis prie sesers. Ji ir K. M. seserį užstojo. Tuo metu jis ją tris kartus pastūmė ir ji krito ant žolyno, o į rankos dilbį įbrėžė stumdamas su nagais. Taip A. Š. sukėlė jai trumpalaikį skausmą. Kai ją pastūmė, nuėjo prie K. M. ir ją vieną kartą pastūmė. A. Š. namuose ne pirmą kartą smurtauja, tačiau jau kelis metus buvo apsiraminęs. Kartu gyvena dešimt metų jo tėvų name. Savo vyrui A. Š. ji neatleis kol jis nepasitaisys. Į medikus nesikreipė ir nesikreips. Papildomai parodė, kad K. M. ir jos sesuo I. Ž. sėdėjo prie namų, esančių (duomenys neskelbtini). Vėliau prie jų prisijungė sugyventinis A. Š. . Sėdėjo visi, išgėrinėjo. A. nei iš šio nei iš to pradėjo prie jos kabinėtis, ieškoti priekabių, liepė eiti melžti karvių. Ji jam pasakė, kad niekur neis, nes viskas yra sutvarkyta, o be to, turi svečių. Tada A. priėjo prie jos ir smarkiai stūmė ją. Ji nugriuvo nuo sėdėjusios kėdės. Stūmė ją tikrai smarkiai, nes susitrenkė ranką ir dar stumiant perbrėžė nagu jai petį. Ji tikrai pajuto fizinį skausmą. Į medikus dėl sutrenkimo nesikreipė (b.l. 12-15); liudytojos K. M. parodymais, kad 2016-08-12, apie 18³⁰ val., (duomenys neskelbtini) būnant kieme parėjo iš miško neblaivus jos sugyventinio brolis A. Š. . Jis pradėjo kabinėtis, žodžiais užsipuolė J. S. seserį. Tada ji ir J. S. pradėjo užstoti ją ir A. Š. pastūmė tris kartus savo sugyventinę J. S. , kuri nukrito ant žolyno, po to A. Š. priėjo prie jos vieną kartą pastūmė ir ji nugriuvo. Kai nukrito pamatė dukra D. Š. ir pribėgo prie jos. Ji atsikėlė ir jis vėl mėgino pastumti, tačiau nebepastūmė, o sugriebė dukrai už rankos ir vieną kartą patempė. Savo sugyventinio broliui A. Š. ji neatleis, nors tai buvo ir pirmas kartas. Papildomai parodė, kad iš pradžių manė, kad dukros D. ranką patempė A. Š. , tačiau vėliau pasikalbėjusi su D. ji pasakė, kad bėgdama griuvo ir susitrenkė ranką, nes ji buvo apsimovusi riedučiais. Dėl šio įvykio prašo, kad tyrimas nebūtų atliekamas (b.l. 21, 24).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Visų šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimus, patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi kaltinamasis tyčia smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Prokuroras pareiškime prašo kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., skirti viešųjų bausmę, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas dėl bausmės sumažinimo ?.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. (b.l. 65-66).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba.

Atsižvelgiant į tai, kad už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmei yra numatytos alternatyvios bausmės, teismo vertinimu, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 str. 2 d., bei teisingumo principas, gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus viešųjų darbų bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., sumažintina ?.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas, todėl sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir nuteisti viešųjų darbų bausme 3 (tris) mėnesius, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 30 valandų visuomenės labui, kurią, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinti ?, ir nustatyti galutinę sumažintą viešųjų darbų bausmę 2 (du) mėnesius, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 30 valandų visuomenės labui.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2016-08-12 iki 2016-08-13 (imtinai), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti A. Š. , kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 353 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.