Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1734-426/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-04-23
Bylos Nr.: eI3-1734-426/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04307-2019-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Rūta Miliuvienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Henrikas Sadauskas
Atsakovas: valstybės įmonei Registrų centrui, ,,Registrų centras"
Trečiasis asmuo: N. G., A. A., V. B.
Pareiškėjas: VšĮ „Hamurapio varžovai“

Administracinė byla Nr. eI3-1734-426/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04307-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 19. 2; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Hamurapio varžovai“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Bankrotas LT“) skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims N. G., A. A. ir V. B. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Hamurapio varžovai“ (iki pertvarkymo –„Bankrotas LT“, UAB) (toliau – pareiškėja, Įstaiga) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti VĮ Registrų centro 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr.S-78986 (7.29 E) išregistruoti N. G., kaip UAB „Bankrotas LT“ valdybos narės, duomenis iš JAR, įpareigojant VĮ Registrų centras atstatyti šio juridinio asmens duomenis į pradinę padėtį (kokie jie buvo iki ginčijamo sprendimo priėmimo); 2) panaikinti VĮ Registrų centro 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr.S-80131 (7.29 E) išregistruoti A. A., kaip UAB „Bankrotas LT“ valdybos nario, duomenis iš JAR, įpareigojant VĮ Registrų centras atstatyti šio juridinio asmens duomenis į pradinę padėtį (kokie jie buvo iki ginčijamo sprendimo priėmimo); 3) panaikinti VĮ Registrų centras 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą S-81877 (4.21E), kuriuo buvo atsisakyta įregistruoti V. B., kaip UAB „Bankrotas LT“ valdybos narės, duomenis į JAR, įpareigojant VĮ Registrų centrą įvykdyti šio juridinio asmens prašymą Nr. 22506566; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde paaiškina, kad jog tikslino savo duomenis Juridinių asmenų registre (toliau – JAR), kurį tvarko Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras (toliau – atsakovas). Pastarieji buvo patikslinti, tačiau 2019 m. lapkričio 20 d. gavo dėl duomenų išregistravimo iš registro 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą „Dėl klaidingų duomenų“ (toliau – sprendimas Nr. 1), 2019 m. lapkričio 25 d. gavo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą „Dėl klaidingų duomenų“ (toliau – sprendimas Nr. 2).

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, jog tikslino kitus savo duomenis Juridinių asmenų registre, tačiau jų nepatikslino, o 2019 m. gruodžio 2 d. gavo sprendimą „Dėl atsisakymo registruoti dokumentus ir duomenis juridinių asmenų registre“ (toliau – sprendimas Nr. 3).

Skunde Įstaiga tvirtina, kad valdybos nariai N. G. ir A. A. (toliau – ir tretieji suinteresuotieji asmenys) neturėjo teisės tiesiogiai kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl UAB „Bankrotas LT“ dokumentų ir duomenų pateikimo, nes jie nėra UAB „Bankrotas LT“ vadovai. Pareiškėja aiškina, kad tretieji suinteresuotieji asmenys turėjo teisę kreiptis į UAB „Bankrotas LT“ vadovą, o pastarasis galėjo kreiptis į JAR tvarkytoją, tačiau tokios tvarkos nesilaikė.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, jog klaidingų registro duomenų taisymas VĮ Registrų centro iniciatyva turi vykti laikantis nustatytų procedūrų, vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau– Nuostatai) 221 punktu.

Skunde atkreipia dėmesį, kad akcininko sprendimas nėra pakeistas arba nuginčytas teisme, todėl yra teisėtas ir galiojantis.

UAB „Bankrotas LT“ vienintelio akcininko 2019 m. sausio 2 d. sprendimas paskirti A. A. šios bendrovės valdybos nariu, kurio pagrindu 2019 m. sausio 15 d. buvo įregistruoti atitinkami duomenys JAR, galiojas tol, kol nepriimtas sprendimas atšaukti valdybą/ A. A. iš valdybos nario pareigų, išrinkti naują valdybą, arba vadovaujantis Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalimi, Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalimi teismo tvarka, pripažinti negaliojančiu. Šiuo atveju, pasak pareiškėjos, nėra nė vienos iš nurodytų aplinkybių, todėl UAB „Bankrotas LT“ 2019 m. sausio 2 d. sprendimas yra teisėtas ir galioja.

Taip pat yra galioja ir UAB „Bankrotas LT“ vienintelio akcininko 2019 m. spalio 14 d. sprendimas paskirti N. G. šios bendrovės valdybos nare, kurio pagrindu 2019 m. spalio 23 d. buvo įregistruoti duomenys JAR. Pareiškėja nurodo, jog nepriimtas sprendimas atšaukti valdybą/N. G. iš valdybos narės pareigų, išrinkti naują valdybą, todėl šis sprendimas yra teisėtas ir galiojantis.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad UAB „Bankrotas LT“ buvo vykdoma pertvarkymo procedūra, todėl sprendimas paskirti (išrinkti) į valdybą prokurorą A. A. ir teisėją N. G. neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Skunde paaiškina, kad pateiktas juridinio asmens prašymas įregistruoti šio juridinio asmens registro duomenų pakeitimą, įrašant naują valdybos narę V. B. atitinka juridinio asmens organo sprendimą. Papildomų dokumentų pateikimo nenumato teisės aktų reikalavimai, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti įregistruoti registre tokius pakeitimus.

Pareiškėja informuoja, jog nepageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neprieštarauja, kad būtų baigta taikos sutartimi.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime nurodo, jog gavo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjos N. G. 2019 m. lapkričio 8 d. raštą „Dėl klaidingų registro duomenų ištaisymo“, kuriame nurodyta, kad JAR įrašyti duomenys, jog ji 2019 m. spalio 14 d. paskirta (išrinkta) UAB „Bankrotas LT“ valdybos nare, 2019 m. spalio 14 d. įregistruota Registre. N. G. nurodė, kad šie duomenys yra klaidingi, nes pagal teisės aktus ji neturi teisės eiti šių pareigų ir nebuvo išreiškusi valios (sutikimo) būti paskirta (išrinkta) nurodytos Bendrovės valdybos nare ir prašė išregistruoti šiuos duomenis. Atsižvelgdamas į prašymą ir jame pateiktą informaciją, taip pat į JAR paskirtį, atsakovas 2019 m. lapkričio 12 d. išregistravo trečiojo suinteresuotojo asmens N. G., kaip UAB „Bankrotas LT“ valdybos narės, duomenis JAR bei apie tai skundžiamu 2019 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. S-78986 (7.29 E) informavo bendrovės vadovą.

Atsakovas nurodo, jog gavo Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. A. 2019 m. lapkričio 20 d. raštą, kuriame nurodyta, kad JAR įrašyti duomenys, jog jis nuo 2019 m. sausio 15 d. buvo paskirtas (išrinktas) UAB „Bankrotas LT“ valdybos nariu, yra klaidingi, nes pagal teisės aktus jis neturi teisės eiti šių pareigų ir nėra išreiškęs valios (sutikimo) būti paskirtu (išrinktu) bendrovės valdybos nariu, prašė išregistruoti šiuos duomenis JAR. Atsakovas patenkinto prašymą ir 2019 m. lapkričio 21 d. išregistravo A. A., kaip „Bankrotas LT“, UAB valdybos nario, duomenis JAR. Skundžiamu 2019 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. S-80131 (7.29 E) informavo bendrovės vadovą J. G..

Žemesnės instancijos teismas

Registrų centras taip pat gavo Panevėžio apylinkės teismo pirmininkės V. B. 2019 m. lapkričio 28 d. raštą, kuriame nurodyta, kad jai žinoma, jog J. G. yra pateikęs JAR tvarkytojui prašymą įregistruoti ją UAB „Bankrotas LT“ valdybos nare. V. B. nurodė, kad yra paskirta Panevėžio apylinkės teismo teisėja ir šio teismo pirmininke, negali eiti renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Taip pat nurodė, kad J. G. prašymas dėl jos įregistravimo bendrovės valdybos nare yra klaidingas ir negali būti tenkinamas. Teismo pirmininkė atkreipė dėmesį, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje vienas iš kaltinamųjų yra UAB „Bankrotas LT“ akcininkas, vadovas ir valdybos narys J. G., todėl tikėtina, kad kaltinamasis tokiu prašymu siekia pakenkti teismo pirmininkės darbui bei vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą. V. B. nurodė, kad jokia forma nėra išreiškusi valios (sutikimo) būti renkama ar skiriama bendrovės valdybos nare, nėra pateikusi pareiškėjui savo asmeninių duomenų, kuriuos J. G. nurodė prašyme įregistruoti ją UAB „Bankrotas LT“ valdybos nare.

„Bankrotas LT“, UAB vadovas J. G. JAR tvarkytojui pateikė 2019 m. lapkričio 27 d. prašymą, Paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 22506566, vienintelio akcininko 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 19/5 ir 2019 m. lapkričio 27 d. prašymą JAR įregistruoti Bendrovės valdybos nare V. B.. Šio prašymo nagrinėjimo metu JAR tvarkytojui buvo pateiktas Panevėžio apylinkės teismo teisėjos ir šio teismo pirmininkės V. B. pranešimas, kad ji jokia forma nėra išreiškusi valios (sutikimo) būti renkama ar skiriama „Bankrotas LT“, UAB valdybos nare, nepateikė savo asmeninių duomenų bendrovės vadovui ir akcininkui. Pažymėjo, kad teisėjas negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Išnagrinėjęs šį prašymą JAR tvarkytojas skundžiamu 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu „Atsisakyti registruoti dokumentus ir duomenis Juridinių asmenų registre“ Nr. S-81877 (4.21E) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nes jo pateikti duomenys ir dokumentai yra neaiškūs ir klaidinantys, prieštarauja valdybos nariu skiriamo asmens pateiktai informacijai ir valiai.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja skundžia du JAR tvarkytojo informacinius raštus – 2019 m. lapkričio 20 d. Nr. S-78986 (7.29 E) ir 2019 m. lapkričio 25 d. Nr. S-80131 (7.29 E), o ne šiuose raštuose minimus sprendimus, kuriais buvo pakeisti „Bankrotas LT“, UAB duomenys – 2019 m. lapkričio 12 d. išregistruota N. G., 2019 m. lapkričio 21 d. išregistruotas A. A., šie informacinio pobūdžio raštai negali būti administracinio skundo dalyku. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, byla dalyje dėl Registrų centro 2019 m. lapkričio 20 d. rašto Nr. S-78986 (7.29 E) ir 2019 m. lapkričio 25 d. rašto Nr. S-80131 (7.29 E) nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad N. G. ir A. A. neturėjo teisės patys kreiptis į JAR tvarkytoją, o tą turėjo teisę padaryti tik bendrovės vadovas. Tretieji suinteresuotieji asmenys, atsakovo tvirtinimu, turėjo įstatymų nustatytą teisę pateikti prašymą ištaisyti Registre „Bankrotas LT“, UAB klaidingai įrašytus jų duomenis ir šia teise pasinaudojo, o Registro tvarkytojas pagrįstai šiuos prašymus tenkino.

Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymu taisydamas klaidingus „Bankrotas LT“, UAB duomenis Registre, atsakovas turėjo vadovautis Nuostatų 221 punktu ir prieš taisydamas duomenis, informuoti apie tai bendrovės vadovą, nes ši teisės norma reglamentuoja klaidų taisymą Registro tvarkytojo iniciatyva (jam pastebėjus klaidą), o nagrinėjamu atveju buvo pateikti asmenų, kurių duomenys ar informacija įrašyti Registre, prašymai, todėl pagrįstai buvo vadovaujamasi Nuostatų 219 ir 220 punktais. Atsakovas primena, kad pareiškėja apie duomenų ištaisymą buvo informuota, todėl klaidų taisymo procedūra nebuvo pažeista.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad klaidingi JAR duomenys galėjo būti ištaisyti tik tada, kai būtų priimtas Bendrovės sprendimas atšaukti A. A. ir N. G. iš bendrovės valdybos nario pareigų, būtų išrinkta nauja Bendrovės valdyba ar Bendrovės sprendimai paskirti šiuos asmenis pastarosios valdybos nariais būtų teismo tvarka pripažinti negaliojančiais. Atsakovas pabrėžia, kad tokie asmenys apskritai pagal galiojantį teisinį reguliavimą negalėjo būti paskirti valdybos nariais. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. G. 2019 m. lapkričio 8 d. rašte Registro tvarkytojui nurodė, kad 2019 m. lapkričio 7 d. sužinojo, kad JAR nuo 2019 m. spalio 23 d. yra įregistruota „Bankrotas LT“, UAB valdybos nare, nors ji negali eiti tokių pareigų, nes yra teisėja ir neišreiškė savo valios (sutikimo) eiti tokių pareigų, o „Bankrotas LT“, UAB akcininkas, vadovas ir valdybos narys J. G. yra vienas iš kaltinamųjų jos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Prašė ištaisyti klaidingus duomenis, vadovaujantis Nuostatų 218 ir 220 punktais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. A. 2019 m. lapkričio 20 d. rašte Registro tvarkytojui nurodė, kad jis yra Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, kuris palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-1095/2019, kurioje kaltinimai pateikti J. G., ir ją nagrinėja Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja N. G.. A. A. nurodė, kad be jo žinios ir sutikimo jis buvo paskirtas „Bankrotas LT“, UAB valdybos nariu, nors tokių pareigų negali užimti, todėl prašė išregistruoti klaidingus duomenis Registre. A. A. savo rašte akcentavo, kad jo ir Panevėžio apygardos teismo pirmininko V. P. pranešimo pagrindu Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo.

Registro tvarkytojui nagrinėjant Bendrovės vadovo J. G. pateiktą 2019 m. lapkričio 27 d. prašymą, Paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 22506566 buvo gautas Panevėžio apylinkės teismo pirmininkės V. B. 2019 m. lapkričio 28 d. raštas Nr. SD-771 apie tai, kad ji, Panevėžio apylinkės teismo teisėja ir šio teismo pirmininkė, negali eiti renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Atkreipė dėmesį, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje vienas iš kaltinamųjų yra UAB „Bankrotas LT“ akcininkas, vadovas ir valdybos narys J. G., todėl tikėtina, kad kaltinamasis tokiu prašymu siekia pakenkti teismo pirmininkės darbui bei vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą. V. B. tvirtino, kad jokia forma nėra išreiškusi valios (sutikimo) būti renkama ar skiriama bendrovės valdybos nare, nepateikė pareiškėjui savo asmeninių duomenų, kuriuos vadovas nurodė prašyme. Atsakovas tvirtina, jog išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, pateiktus dokumentus ir V. B. rašte nurodytas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad pateikti duomenys ir dokumentai yra neaiškūs ir klaidinantys, prieštarauja valdybos nariu skiriamo asmens pateiktai informacijai ir valiai dėl paskyrimo eiti šias pareigas, taip pat pažeidžia Teismų įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą teisėjui eiti skiriamas pareigas verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Įvertinęs šias aplinkybes, Registro tvarkytojas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais bei minėto straipsnio 2 dalimi, pagrįstai atsisakė įregistruoti bendrovės valdybos nario duomenų pakeitimus Registre.

Atsakovas nurodo, jog visi „Bankrotas LT“, UAB vadovo J. G. sprendimai akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, o šių sprendimų pagrindu paviešinti duomenys klaidina JAR duomenų naudotojus bei pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus. Tokių duomenų galimas suklastojimas ir jų pateikimas JAR tvarkytojui turi ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo – dokumentų klastojimo požymių, dėl ko atliekamas prokuroro A. A. rašte nurodytas ikiteisminis tyrimas. J. G. veiksmai turi ir Baudžiamojo kodekso 231 straipsnyje numatytų požymių, todėl akivaizdžiai neteisėti pareiškėjo veiksmai ir interesai atstatant įstatymams prieštaraujančius ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius duomenis neturi būti ginami.

Atsakovas aiškina, kad pareiškėjos veiksmai, paskiriant be trečiųjų suinteresuotų asmenų žinios asmenis bendrovės valdybos nariais asmenis, kuriems Teismų ir Prokuratūros įstatymas draudžia eiti tokias pareigas, akivaizdžiai neatitinka sąžiningumo reikalavimo, tokie pareiškėjos veiksmai ir siekiai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, galimai padaryti vykdant nusikalstamas veikas. Atsakovė paarė išvadą, kad pareiškėjos vadovas, deklaruodamas savo teisę paskirti bendrovės valdybos narius, šia teise naudojasi ne tik nesąžiningai, neinformuodamas apie tai skiriamų asmenų, pažeisdamas įstatymų draudimus pastariesiems eiti skiriamas bendrovės valdybos narių pareigas, bet galimai ir nusikalstamai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo prašo bylą dalyje dėl Registrų centro 2019 m. lapkričio 20 d. rašto Nr. S-78986 (7.29 E) ir 2019 m. lapkričio 25 d. rašto Nr. S-80131 (7.29 E) panaikinimo nutraukti, o prašymo netenkinus – atmesti kaip nepagrįstą. Reikalavimą dėl Registro tvarkytojo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo „Atsisakyti registruoti dokumentus ir duomenis Juridinių asmenų registre“ Nr. S-81877 (4.21E) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo N. G. nesutinka su skundu, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog J. G. negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad įstatymams prieštaraujančio sprendimo pagrindu bus pakeisti JAR duomenys apie vieno iš UAB „Bankrotas LT“ valdybos nario pasikeitimą. Nors pateiktame akcininko sprendime nebuvo nurodyta, kad ji yra teisėja, tačiau duomenys apie teisėjus yra vieši, taigi JAR tvarkytojui, trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, neturėjo kilti kliūčių.

JAR tvarkytojas, neatsisakęs įregistruoti N. G. šios įmonės valdybos nare, padarė klaidą, todėl ji 2019 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu ištaisyti klaidą ir išregistruoti JAR įregistruotus klaidingus duomenis, kad N. G. yra UAB „Bankrotas LT“ valdybos narė.

N. G. nesutinka su skundo argumentu, kad ji neturėjo teisės tiesiogiai kreiptis į atsakovą dėl UAB „Bankrotas LT“ duomenų pateikimo. Atsiliepime nurodo, jog duomenų subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinęs asmens tapatybę, turi teisę susipažinti su JAR tvarkomais jo duomenimis ir informacija ir, pateikdamas prašymą ir jame nurodytus faktus patvirtinančius dokumentus, turi teisę reikalauti ištaisyti klaidingus duomenis ar informaciją (JAR nuostatų 219 punktas). N. G. tvirtina, kad buvo tinkamas subjektas kreiptis į JAR tvarkytoją dėl su ja susijusių duomenų ištaisymo, todėl atsakovas pagrįstai nagrinėjo jos prašymą. Tai darė pagal JAR nuostatų punktuose įtvirtintas taisykles (jų buvo laikytasi), o ne skunde nurodomą JAR nuostatų 221 punkte nustatytą procedūrą, kuri taikoma tada, kai duomenys taisomi JAR tvarkytojo iniciatyva. Šiuo atveju duomenys buvo taisomi ne JAR tvarkytojo iniciatyva, o duomenų subjekto prašymu.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo N. G. nurodo, jog skunde nepagrįstai teigiama, kad sprendimas paskirti (išrinkti) į valdybą ją, teisėją, neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, nes UAB „Bankrotas LT“ buvo pertvarkyta į viešąją įstaigą. Atkreipia dėmesį, kad apie tai, ar sprendimas paskirti ją į valdybą (ne)prieštarauja teisės aktų reikalavimams, turi būti sprendžiama pagal šio sprendimo priėmimo momentu egzistavusią situaciją. Paaiškina, kad sprendimo priėmimo metu (2019 m. spalio 14 d.) ji jau buvo teisėja ir buvo išrinkta būtent uždarosios akcinės bendrovės valdybos nare pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, draudžiančius teisėjai eiti tokias pareigas. Juridinio asmens teisinės formos pasikeitimas nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes sprendimas paskirti (išrinkti) į valdybą teisėją negalioja ab initio (nuo jo sudarymo momento). Dėl aplinkybių pasikeitimo niekinis sandoris negali tapti teisėtu sandoriu.

N. G. tvirtina, kad valdybos nare buvo paskirta prieš jos valią, nes niekada nesutiko būti paskirta UAB „Bankrotas LT“ valdybos nare ir nesutinka būti VšĮ „Hamurapio varžovai“ valdybos nare. Toks priverčiamasis paskyrimas į pareigas, kurių ji niekada nesutiko ir nesutinka eiti, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 3 daliai.

Atsiliepime akcentuoja, jog atsakovas turėjo atsisakyti įregistruoti JAR duomenų pakeitimus pagal pateiktą J. G. 2019 m. spalio 14 d. sprendimą, tačiau to nepadarė dėl informacijos apie N. G. valią ir jos užimamas pareigas trūkumo. Būtent šios priežastys buvo nurodytos kaip pagrindas ištaisyti JAR tvarkytojo įregistruotus duomenis. Gavęs informaciją, kad sprendimas prieštarauja N. G. valiai ir įstatymų reikalavimams, VĮ Registrų centras pagrįstai išregistravo jos, kaip UAB „Bankrotas LT“ valdybos narės, duomenis iš JAR. Trečiasis suinteresuotasis asmuo pabrėžia, jog nėra pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą atsakovo sprendimą išregistruoti N. G., kaip UAB „Bankrotas LT“ valdybos narės, duomenis iš JAR.

Pažymi, kad skundo reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centrą atstatyti šio juridinio asmens duomenis į pradinę padėtį yra išvestinis, todėl netenkinus reikalavimo dėl sprendimo panaikinimo, dėl tų pačių priežasčių netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo prašo pareiškėjos VšĮ „Hamurapio varžovai“ (buvo „Bankrotas LT“, UAB) patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą;

Trečiajam suinteresuotajam asmeniui N. G. iš pareiškėjos priteisti 315 Eur (trijų šimtų penkiolikos eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo V. B. atsiliepime nurodo, kad pilnai palaiko atsakovo bei trečiojo suinteresuotojo asmens N. G. atsiliepimuose išdėstytus argumentus.

Paaiškina, kad jog gavo informaciją apie tai, kad VĮ Registrų centras yra pateiktas pareiškėjos, tuo metu dar UAB „Bankrotas LT“ vienintelio akcininko ir vadovo J. G. prašymas įregistruoti ją valdybos nare. Sužinojusi tokią informaciją, 2019 m. lapkričio 28 d. pateikė paaiškinimą VĮ Registrų centrui, kad ji yra paskirta Panevėžio apylinkės teismo teisėja ir šio teismo pirmininke, negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Atsiliepime nurodo, jog prašymas dėl teisėjos įregistravimo įmonės valdybos nare yra klaidingas, negali būti tenkinamas, o ji VĮ Registrų centro JAR negali būti registruojama kaip įmonės valdybos narė.

Rašte taip pat nurodė, kad ji jokia forma nėra išreiškusi valios (sutikimo) būti renkama ar skiriama įmonės „Bankrotas LT“, UAB valdybos nare. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje vienas iš kaltinamųjų yra „Bankrotas LT“, UAB akcininkas ir vadovas, todėl tikėtina, kad toks teismo pirmininkės registravimas įmonės valdybos nare yra siekis pakenkti jos darbui bei vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą.

Atsakovas , atsižvelgdamas į paaiškinimą, 2019 m. gruodžio 2 d. rašte dėl atsisakymo registruoti dokumentus ir duomenis juridinių asmenų registre, atsisakė įregistruoti valdybos nario pakeitimus (V. B. kaip „Bankrotas LT“, UAB valdybos narę) Registre. V. B. įsitikinimu, toks atsakovo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir teisingas, todėl neturi būti naikinamas.

Patikslintame skunde pareiškėjas nurodo, kad jo prašymas įrašyti naują valdybos narę V. B. atitinka juridinio asmens organo sprendimą. Pasisakydama dėl tokių argumentų, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.68 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad registro tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus tuo atveju, be kita ko, jeigu dokumentų forma ar turinys prieštarauja įstatymams. Priimdamas sprendimą V. B. paskirti „Bankrotas LT“, UAB valdybos nare, šios įmonės vienintelis akcininkas neabejotinai žinojo, kad skiriama jai nežinant ir prieš jos valią. Tai, pasak trečiojo suinteresuotojo asmens, nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu priverčiamojo darbo draudžiamumu. Be to, J. G. yra vienas iš kaltinamųjų Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose teisėjos N. G. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Trečiasis suinteresuotasis asmuo V. B. neabejoja, jog valdybos nare buvo paskirta dėl jos užimamų pareigų, vadovui ir vieninteliam akcininkui J. G. piktnaudžiaujant teise ir siekiant neteisėtų tikslų. Atsiliepime pabrėžia, kad ji nepažįsta, nebendrauja su ją valdybos nare paskyrusiu vadovu. Pastarasis, pasak trečiojo suinteresuotojo asmens V. B., negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad tokio sprendimo pagrindu bus pakeisti JAR duomenys.

JAR tvarkytojas, gavęs prašymą registruoti V. B. UAB „Bankrotas LT“ valdybos nare, žinodamas apie kitus šioje įmonėje neteisėtai įregistruotus valdybos narius (teisėją ir prokurorą), prieš registruodamas pasiteiravo, ar ji išreiškė tokią valią. Gavęs neigiamą atsakymą, priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą atsisakyti registruoti ją pareiškėjos valdybos nare.

V. B. įregistruoti įmonės valdybos nare prieštarauja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 6 dalies 2 punktui ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 48 straipsnio 1 daliai. Nurodyti teisės aktai imperatyviai draudžia bendrovės valdybos nariu būti asmeniui, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo V. B. akcentuoja, kad priverčiamasis paskyrimas į pareigas, kurių ji niekada nesutiko ir nesutinka eiti, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 3 daliai. Prašo skundo netenkinti ir priteisti iš pareiškėjos trečiojo suinteresuotojo asmens naudai patirtas atstovavimo išlaidas.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. S-78986 (7.29 E); 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. S-80131 (7.29 E); 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. S-81877 (4.21E), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Remiantis administracinėje byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėja VšĮ „Hamurapio varžovai“ (iki pertvarkymo buvusi “Bankrotas LT“, UAB) (toliau- pareiškėja) tikslino savo duomenis Juridinių asmenų registre, kurį tvarko VĮ Registrų centras.

2019 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 2019/02 UAB „Bankrotas LT“ vienintelis akcininkas J. G. valdybos nare paskyrė N. G..

2019 m. lapkričio 8 d. N. G. Registrų centrui pateikė raštą „Dėl klaidingų registro duomenų ištaisymo“, kuriame nurodė, kad yra Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja, todėl šie duomenys yra klaidingi , kadangi pagal teisės aktus ji neturi teisės eiti šių pareigų, be to nebuvo išreiškusi valios (sutikimo) būti paskirta (išrinkta) UAB „Bankrotas LT“ valdybos nare. N. G. prašė išregistruoti šiuos duomenis JAR.

Atsakovas 2019 m. lapkričio 12 d. išregistravo N. G., kaip UAB „Bankrotas LT“ valdybos narės, duomenis JAR.

Atsakovas 2019 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. S-78986 (7.29 E) informavo bendrovės vadovą J. G..

2019 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. 2019/01 UAB „Bankrotas LT“ vienintelis akcininkas J. G. valdybos nariu paskyrė A. A..

2019 m. lapkričio 20 d. A. A. Registrų centrui pateikė raštą, kuriame nurodė, yra Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroas ir, kad JAR įrašyti duomenys klaidingi, kadangi pagal teisės aktus jis neturi teisės eiti šių pareigų ir nėra išreiškęs valios (sutikimo) būti paskirtu (išrinktu) bendrovės valdybos nariu. A. A. prašė išregistruoti šiuos duomenis JAR.

Atsakovas 2019 m. lapkričio 21 d. išregistravo A. A., kaip „Bankrotas LT“, UAB valdybos nario, duomenis JAR.

2019 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. S-80131 (7.29 E) informavo bendrovės vadovą J. G..

2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 2019/5 UAB „Bankrotas LT“ vienintelis akcininkas J. G. valdybos nare paskyrė V. B..

2019 m. lapkričio 28 d. V. B. pateikė Registrų centrui raštą Nr. SD-771, kuriame nurodyta, kad jai žinoma, kad J. G. yra pateikęs JAR tvarkytojui prašymą įregistruoti ją UAB „Bankrotas LT“ valdybos nare. Tačiau, kadangi Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais ji paskirta Panevėžio apylinkės teismo teisėja ir šio teismo pirmininke, negali eiti renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą. V. B. nurodė, kad J. G. prašymas dėl jos įregistravimo bendrovės valdybos nare yra klaidingas ir negali būti tenkinamas. Teismo pirmininkė atkreipė dėmesį, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje vienas iš kaltinamųjų yra UAB „Bankrotas LT“ akcininkas, vadovas ir valdybos narys J. G., todėl tikėtina, kad kaltinamasis tokiu prašymu siekia pakenkti teismo pirmininkės darbui bei vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą. V. B. nurodė, kad jokia forma nėra išreiškusi valios (sutikimo) būti renkama ar skiriama bendrovės valdybos nare, nėra pateikusi pareiškėjui savo asmeninių duomenų, kuriuos J. G. nurodė prašyme įregistruoti ją UAB „Bankrotas LT“ valdybos nare.

Atsakovas 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. S-81877 (4.21E) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtinti Juridinių asmenų registro nuostatai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) (toliau – Nuostatai).

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad Registras yra pagrindinis valstybės registras, kuriame registruojami juridiniai asmenys, kaupiami, saugomi ir tvarkomi su jais susiję duomenys bei dokumentai. Pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalį Registro valdytojas yra Teisingumo ministerija, o registro tvarkytojas – valstybės įmonė Registrų centras.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klaidos juridinių asmenų registre taisomos juridinio asmens arba asmens, kurio duomenys įrašyti į registrą, prašymu, taip pat registro tvarkytojo iniciatyva.

Nuostatų 218 punkte nustatyta, kad klaidingi, netikslūs ar neišsamūs duomenys ar informacija (toliau – klaidingi duomenys ar informacija) Registre taisomi ar papildomi Registro duomenų, informacijos ir dokumentų teikėjo, gavėjo, asmens, kurio duomenys ar informacija įrašyta Registre (toliau – duomenų subjektas), arba susijusių registrų, valstybės informacinių sistemų ar klasifikatorių tvarkytojų (toliau kartu – suinteresuoti asmenys) prašymu, taip pat Registro tvarkytojo iniciatyva. Klaidingais laikomi Registre įregistruoti duomenys ar įrašyta informacija, neatitinkantys Registrui pateiktų dokumentų. Nuostatų 219 punktas nustato, kad duomenų subjektas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinęs asmens tapatybę, turi teisę susipažinti su Registre tvarkomais jo duomenimis ir informacija, pateikdamas prašymą ir jame nurodytus faktus patvirtinančius dokumentus, turi teisę reikalauti ištaisyti klaidingus duomenis ar informaciją. Nuostatų 220–224 punktai nustato Registro tvarkytojo veiksmus, gavus suinteresuoto asmens prašymą ištaisyti klaidingus Registro duomenis ar informaciją, arba pačiam Registro tvarkytojui nustačius / pastebėjus klaidą Registre.

Taisyklių, nustatančių Registro tvarkytojo darbo tvarką ir Registro tvarkymo procedūras, 3 punkte nustatyta, kad Registro tvarkytojas užtikrina Registro tvarkymo funkcijų, atliekamų registruojant ar Nuostatose nurodytais atvejais įtraukiant į Registrą juridinius asmenis, jų filialus ir atstovybes, užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialus ir atstovybes, įgyvendinimą. Registro tvarkytojo funkcijos, susijusios su Registro tvarkymu, paskirstomos valstybės įmonės Registrų centro administracijai ir departamentams ir valstybės įmonės Registrų centro filialų Juridinių asmenų registravimo skyriams (toliau – ir Filialai) (8 punktas). Filialai Nuostatuose ir Taisyklėse nustatyta tvarka taiso klaidas Registre (8.13 punktas). Dokumentus nagrinėja Filialo darbuotojai, kurie per Nuostatuose ir šiose Taisyklėse nustatytus terminus sprendžia, ar ištaisyti klaidingus Registro objekto duomenis ir (ar) informaciją arba atsisakyti tai atlikti (Taisyklių 24.12 punktas). Taisyklių IV skyriuje reglamentuojama klaidingų registro duomenų ir informacijos taisymo tvarka. Minėto skyriaus 40.1 ir 40.2 punktuose nurodoma, jog klaidingi Registro duomenys ir (ar) informacija gali būti taisomi gavus dokumentų ir duomenų teikėjo prašymą arba asmens, kurio duomenys ir (ar) informacija įrašyti į Registrą, prašymą. Taisyklių 43 punkte nurodoma, kad darbuotojas, kuris priima šių Taisyklių 24.12 punkte nurodytą sprendimą, atlieka šiuos veiksmus: pagal prašymą ar pranešimą išnagrinėja dokumentus ir nustato, ar klaidingi Registro duomenys ir (ar) informacija atitinka įrašus Registro objekto dokumentų byloje esančiuose dokumentuose (43.1. punktas); nustatęs dokumentų įrašų neatitikimą, patikslintus duomenis ir (ar) informaciją įrašo į duomenų bazę (43.2. punktas); prašyme ar pranešime įrašo sprendimą dėl klaidingų Registro duomenų ir (ar) informacijos ištaisymo ir jį pasirašo (43.3 punktas); Taisyklių 40.3 punkte nurodytu atveju informaciją apie klaidos ištaisymą Filialo darbuotojas įrašo į Registro duomenų bazę (43.4 punktas).

Sistemiškai įvertinus paminėtų teisės aktų nuostatas akivaizdu, jog teisė spręsti prašymo dėl klaidingų registro duomenų ir informacijos taisymo atitikimą formos ir turinio reikalavimams, jį atsisakyti priimti ir nagrinėti, o priėmus – priimti atitinkamą sprendimą, yra suteikta išskirtinai tik Registrų centro filialų Juridinių asmenų registravimo skyriams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs, jog Registrų centro veikla pagal jos pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu (LVAT 2014-03-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-319/2014, 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-512/2014). Atitinkamai tai lemia išvadą, jog Registrų centras, priimdamas administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą jis turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, klaidų taisymas – išskirtinė procedūra, taikoma tik tais išimtinais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1324/2010); <...> viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-211/2012); <...> administracinį aktą priėmusi valstybės viešojo administravimo institucija gali ištaisyti šiame sprendime padarytas techninio pobūdžio klaidas ir tik su sąlyga, kad toks ištaisymas nepakeičia administracinės procedūros sprendimu nustatytų asmens (-ų) teisių ir pareigų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1434/2012).

Sąvoka „klaidos“ reiškia tam tikrą nukrypimą nuo teisingos informacijos, pavyzdžiui, registruojant juridinio asmens valdymo organo narį, pavardėje padaryta gramatinė ar korektūros klaida, nurodant juridinio asmens kodą, neteisingai parašytas skaičius ir panašiai.

Nagrinėjamu atveju tretieji suinteresuoti asmenys N. G., A. A. ir V. B. su prašymais kreipėsi į Registrų centrą, prašydami ištaisyti klaidingus duomenis ir informaciją apie juos. Toks trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas prilyginamas prašymui dėl klaidingų Registro duomenų ir (ar) informacijos ištaisymo. Atsakovas nustatė, kad N. G. - Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja; V. B. - Panevėžio apylinkės teismo teisėja ir šio teismo pirmininkė; A. A. - Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Pažymėtina, kad atsakovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą ištaisyti klaidingus įrašus Registre.

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalimi, teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Teisėjo pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigomis ar kitu darbu lemia ypatinga teisėjo, taip pat teismo, kaip vienos iš valstybės valdžių, teisinė padėtis. Nustatytu draudimu siekiama užtikrinti teisėjų nepriklausomumą ir nešališkumą – būtinas teisingumo įgyvendinimo sąlygas (K. T. 2001 m. liepos 21 d. nutarimas).

Pagal Prokuratūros įstatymo 29 straipsnį prokurorams taip pat taikomi apribojimai. Prokuroras negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų ir dirbti kitose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, išskyrus mokslinį, pedagoginį darbą, kūrybinę veiklą arba atvejus, kai nustatyta tvarka deleguojamas į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas, dalyvauja Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su prokuratūros misija ir tikslais susijusi veikla.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad „Bankrotas LT“, UAB vadovo J. G. sprendimai fiktyviai paskiriant minėtus asmenis jo valdomos bendrovės valdybos nariais prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, o tokių sprendimų pagrindu paviešinti duomenys klaidina JAR duomenų naudotojus bei pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus .

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai ir teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, tinkamai vertino faktines aplinkybes, todėl pareiškėjos skundas atmetamas, o skundžiami sprendimai paliekami nepakeisti.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atmetus pareiškėjos skundą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių pareiškėjos reikalavimų: įpareigoti atsakovą įregistruoti valdybos nario duomenų pakeitimus juridinių asmenų registre pagal 2019 m. lapkričio 27 d. prašymą bei atstatyti šio juridinio asmens duomenis į pradinę padėtį (kokie jie buvo iki ginčijamo sprendimo priėmimo).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pareiškėja prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, jie turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Taigi, ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. G. pateikė prašymą priteisti 315,00 Eur už patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. pateikė prašymą priteisti 150,00 Eur už patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašymus pagrindė pateiktais dokumentais.

Teisėjų kolegijai įvertinus pateiktus dokumentus, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, įvertinant specialių žinių reikalingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, būtinybę užtikrinti teisę į profesionalią teisminę gynybą, o ne ją apriboti, trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Hamurapio varžovai“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Bankrotas LT“) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui N. G. iš pareiškėjos viešosios įstaigos „Hamurapio varžovai“ 315,00 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. iš pareiškėjos viešosios įstaigos „Hamurapio varžovai“ 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Jolanta Malijauskienė Rūta Miliuvienė Henrikas SadauskasTeisėjai