Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-68-856/2022,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui yra perduotas spręsti klausimas dėl Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-68-856/2022 ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-567-866/2022 sujungimo. Teismo nutartyje nurodyta, kad šiose skirtinguose teismuose nagrinėjamose bylose dalyvauja didelė dalis tų pačių asmenų ir turės būti nustatytos iš esmės tos pačios aplinkybės – darbuotojų veiksmų neteisėtumas ir dėl to kilusios pasekmės.

Civilinės bylos sujungtinos.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

3. CPK 2 straipsnyje reglamentuota, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tam, kad būtų pasiekti šie civilinio proceso tikslai, teismui ir proceso šalims yra nustatyta pareiga siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši bendrojo pobūdžio pareiga yra detalizuojama įvairiose CPK nuostatose, be kita ko, CPK 7 straipsnyje, kuriame nustatyta teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalims – pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodyti civilinio proceso tikslai ir principai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.

4. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-68-856/2022, kurioje ieškovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo teismo priteisti valstybei solidariai iš atsakovų P. J., V. L. ir R. T. 2 782 030,69 žalai atlyginti ir 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovai, būdami valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis, tinkamai neatliko jiems pavestų pareigų, todėl kilus gaisrui buvo sužalotas Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio vienuolyno namas bei Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia, taip pat sunaikintos kilnojamosios vertybės, buvusios Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio vienuolyno name.

5. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų taip pat matyti, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-567-866/2022 pagal ieškovių bendrovės ASS „Gjensidige Baltic“, veikiančios per ASS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje, ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškinį, kuriuo ieškovės prašo: 1) priteisti AAS „Gjensidige Baltic“ solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Restauracija“, UAB „(duomenys neskelbtini) agrotech“, BUAB Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos instituto ir biudžetinės įstaigos Kultūros infrastruktūros centro 655 699,72 Eur žalai atlyginti ir 5 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti UAB draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ solidariai iš atsakovų 216 230,31 Eur žalai atlyginti ir 5 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) papildomai priteisti ieškovėms solidariai iš atsakovių BUAB „Restauracija“, BUAB Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos instituto, UAB „(duomenys neskelbtini) agrotech“ ir biudžetinės įstaigos Kultūros infrastruktūros centro 1 proc. procesines palūkanas už ieškovėms priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės nurodė, kad jos sumokėjo draudimo išmokas, atlygindamos žalą dėl Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansamblyje ir Tytuvėnų Šv. Mergelės Marijos bažnyčioje kilusio gaisro, todėl subrogacijos tvarka joms perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų grąžinimo iš atsakingų už padarytą žalą asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad gaisras kilo dėl netinkamai įrengto dūmtraukio, atsakingais už žalos atsiradimą, ieškovių vertinimu, laikytini asmenys, privalėję užtikrinti dūmtraukio statybą nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

6. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovių bendrovės ASS „Gjensidige Baltic“ ir UAB draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ pareikštus reikalavimus, 2020 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad, pakartotinai nagrinėdamas bylą, teismas turėtų įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis atsakovų darbuotojus R. T., V. M., V. L. ir S. K., taip pat turėtų nustatyti, kokiu priežastiniu ryšiu yra susiję kiekvieno iš atsakovų veiksmai su gaisro kilimu, t. y. kokia dalimi kiekvieno subjekto veiksmai prisidėjo prie pagrindine gaisro priežastimi įvardytų suodžių gaisrų dūmtraukyje (kiek įtakos turėjo dūmtraukio įrengimas ne pagal projektą); taip pat kokios įtakos gaisro kilimui, išplitimui ir nuostolių atsiradimui turėjo gaisro signalizacijos atjungimas, jai suveikus gaisro metu, ir ar už šią dalį nuostolių yra atsakingi atsakovai (į bylą įtraukti jų darbuotojai).

7. Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes matyti, kad abi nurodytos civilinės bylos yra tarpusavyje susijusios. Tiek Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, iškeltoje pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį, tiek Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, iškeltoje pagal ieškovių bendrovės ASS „Gjensidige Baltic“ ir UAB draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškinį, pareikšti reikalavimai atlyginti žalą yra kildinami iš to paties Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio pastatuose kilusio gaisro, abiejose bylose, be kita ko, turės būti įvertintas tų pačių dalyvaujančių byloje asmenų (darbuotojų) atliktų veiksmų teisėtumas ir jų ryšys su kilusia žala, taip pat turės būti vertinami iš esmės tie patys įrodymai (baudžiamosios bylos medžiaga ir kt.). Dėl šios priežasties, siekiant greičiau ir teisingiau išnagrinėti šias civilines bylas, išvengti poreikio sustabdyti vienos iš bylų nagrinėjimą ir situacijos, kai dėl tų pačių aplinkybių bus priimti savo turiniu priešingi teismų procesiniai sprendimai, yra pagrindas sujungti jas į vieną bylą ir išnagrinėti kartu.

8. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-567-866/2022 yra iškelta anksčiau, nei Šiaulių apygardos teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-68-856/2022, sujungiant šias bylas, civilinė byla Nr. e2-68-856/2022 prijungtina prie civilinės bylos Nr. e2-567-866/2022.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Sujungti Šiaulių apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-68-856/2022 ir Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-567-866/2022, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-68-856/2022 prie civilinės bylos Nr. e2-567-866/2022.

Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-68-856/2022 perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.