- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- 2A-2036-601/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02591-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- A. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-45-989/2017 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui V. B., institucija, duodanti išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir lėšų priteisimo vaiko išlaikymui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė A. V. ieškiniu prašė nustatyti, kad V. B. yra jos dukters V. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; nustatyti nepilnametės V. V. gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš atsakovo V. B. materialinį išlaikymą dukrai V. V., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo 5400 eurų išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d.; paskirti ją uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės dukters išlaikymui skirtas lėšas.
Nurodė, kad atsakovas apie tai, kad jis yra V. V. tėvas, žino, tačiau išlaikymo neteikia. Dar 2008 m. ji kreipėsi į teismą siekiant nustatyti, kad L. V. nėra V. V. tėvas, bei nustatyti, kad V. B. yra V. V. tėvas ir priteisti iš jo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Su L. V. jokių ryšių nepalaikė nuo 2004 m., o su atsakovu susipažino 2006 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., draugavo ir palaikė intymius santykius. 2006 m. pabaigoje ji pastojo, apie tai pasakė atsakovui. Jis džiaugėsi, tačiau netrukus su atsakovu susipyko ir jų santykiai nutrūko. (duomenys neskelbtini) gimė dukra V.. Skambino atsakovui, jis teiravosi, kas gimė, apsidžiaugė sužinojęs, kad gimė dukra, žadėjo padėti ją auginti, tačiau nei padėjo jos auginti, nei teikė materialinę pagalbą. Dukrą V. ieškovė išlaiko viena, atsakovas dukra nesidomi, jos nelanko. Teismo posėdžio metu ieškovė sumažino reikalavimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir prašė priteisti materialinį išlaikymą dukrai, mokamą po 150 Eur kas mėnesį, o kitus reikalavimus palaikė visiškai.
Atsakovas V. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuo 2008 m. sausio 16 d. gyvena ir dirba užsienyje. Patvirtino, kad su ieškove susipažino 2006 m., tačiau su ja bendravo tik keletą kartų, todėl nemano, kad santuokoje su L. V. gimęs vaikas galėtų būti jo vaikas. Jis A. praktiškai nepažįsta. Šis ieškinys jam buvo didžiulė staigmena ir netikėtumas. A. būnant lengvabūdiško charakterio šio vaiko tėvu galėtų būti bet kuris kitas asmuo, bendravęs su ja. Ieškovės reikalavimai priteisti 200 Eur dydžio išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepagrįsti, nes nėra įvardinti vaiko poreikiai, jo esamos gyvenimo sąlygos, patirtos išlaidos per mėnesį, gaunamos ieškovės pajamos ir eilė kitų dalykų.
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius davė išvadą, kad nustačius tėvystę būtina priteisti lėšas vaiko išlaikymui. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo prašė spręsti įstatymo tvarka teismo nuožiūra.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu (t. 2, b. l. 23-29):
Priėmė ieškovės A. V. ieškinio dalies dėl 50 Eur materialinio išlaikymo V. V. priteisimo, mokamo kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki V. V. pilnametystės, atsisakymą, ir bylą šioje dalyje nutraukė, Kitus ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad atsakovas V. B. yra V. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), tėvas, o V. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), yra V. B. vaikas. Nepilnametės V. V. gyvenamąją vietą nustatė su A. V.. Priteisė lėšas iš V. B. dukros V. V. išlaikymui po 150 kiekvieną mėnesį nuo 2016 m. spalio 3 d. iki V. V. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš atsakovo V. B. 3 274,37 Eur išlaikymo įsiskolinimą V. V., paskyrė A. V. uzufrukto teise tvarkyti V. V. išlaikymui skirtas lėšas.Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Kitą dalyje ieškinio atmetė. Atitinkamai teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad byloje yra gautas Biologinės tėvystės tyrimo atsakymas, kuriame nurodoma, kad V. B. yra biologinis V. V. tėvas su tikimybe 99,979820 proc. Atsakovo atstovė su ieškovės reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, sutiko. Remiantis šiuo biologinės tėvystės tyrimu, taip pat kitų byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad atsakovas V. B. yra V. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Teismas nustatė, kad A. V. gyvena su dukra nuomojamame 57 kv. m. trijų kambarių bute, šeimos pajamos – 200 Eur socialinė pašalpa ir išmokos vaikui. Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą (mokestis 20 Eur per mėnesį), ji serga astma, alergija, turi ortopedinių problemų – reikalingi specialūs batai, dažnai serga peršalimo ligomis, reikia koreguoti žandikaulio sąkandį. Atsakovas turi kitą nepilnametį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, nedirba. Ieškovės atstovė visų teismo posėdžių metu patvirtino, kad atsakovas sutinka su ieškiniu dalyje dėl 150 Eur materialinio išlaikymo V. V. priteisimo. Teismas įvertino nepilnamečio vaiko kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį (finansines galimybes), vaiko amžių ir jo kasdienius poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui ir kt., tai, kad vaikas turi sveikatos problemų ir specialių poreikių ortopedinei avalynei (ką patvirtina ir VTAS išvada), sprendė, kad atsakovui tenkanti dalis prisidedant prie nepilnamečio vaiko išlaikymui užtikrinančių būtinų jam vystytis sąlygų, yra 150 Eur per mėnesį, t. y. tokio dydžio, kokio prašo ieškovė, o su tokio dydžio išlaikymo suma sutinka ir pats atsakovas (per atstovę).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliantas V. B., atstovaujamas advokatės R. J., apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo 3 274,37 Eur įsiskolinimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir perduoti bylą toje dalyje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (t. 2, b. l. 36-39).
Apeliacinio skundo motyvuose nurodė:
teismas netyrė bylos aplinkybių, susijusių su ieškovės nurodytu teisės reikalauti iš atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai atsiradimo momentu, t. y. nesiaiškino, ar pati ieškovė prašomo įsiskolinimo laikotarpyje teikė materialinį išlaikymą dukrai (pripažino, kad nuo 2013 m. iki 2015 m. sausio 7 d. buvo įkalinimo įstaigoje), kurią tuo metu augino globėja S. R., o vėliau vaikų globos namai ,,(duomenys neskelbtini)“, jei taip, tai kokio dydžio, ir kas uzufrukto teise valdė jos buvusio sutuoktinio L. V. tuo metu teikiamą materialinį išlaikymą vaikui;
ieškovė gyvena tik iš gaunamos socialinės pašalpos ir vaiko pašalpos, jokių įrodymų apie teikiamą jai finansinę jos artimųjų paramą ir pačios gaunamas pajamas iš darbinės veiklos, bei kokio dydžio parama nepateikė. Ieškovė niekada nėra dirbusi, nors yra darbinga, registruotis darbo biržoje suskubo tik teismo proceso eigoje. Teismas nepasisakė apie galimai ieškovei iš Vaiko fondo teiktas lėšas. Ieškovė išlaidavo samdydama advokatą, nors turėjo galimybę toliau naudotis Valstybės teisinės garantuojamos pagalbos advokate, tokiu būdu ji neatsakingai naudoja vaiko pinigus.
teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį buvo 2016-06-20 iki 2016-10-03, pateikdamas klaidingus skaičiavimus ir nenurodydamas motyvų, kokios faktinės aplinkybės tai lėmė padaryti. Sprendime nurodoma, kad 360 Eur įsiskolinimas skaičiuojamas kaip už du mėnesius 12 dienų, tačiau toks paskaičiavimas taip pat klaidingas.
atsakovas apie tėvystę sužinojo tik iš ekspertizės akto, todėl jam teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku kilo tik nuo tėvystės nustatymo momento. Teismas turėjo vertinti aplinkybę, kad šio šios bylos proceso metu vykdomoji byla dėl išlaikymo įsiskolinimo ir toliau vykdoma iš ieškovės buvusio sutuoktinio L. V.. Teismas nepagrįstai ieškovės buvusio sutuoktinio skolą perkelia atsakovui. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškomas tik tuo atveju, jei bus nustatyta, kad iki pasikeičiant tėvystei tėvu buvęs įrašytas asmuo, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, materialiai nesirūpino vaiku;
ieškovė nepateikė pagrįstų įrodymų apie turėtas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti prašomo įsiskolinimo laikotarpyje, o ir teismas to nepareikalavo, neanalizavo ir vadovavosi tik priteista materialinio išlaikymo dydžio suma, kuri buvo nurodyta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-04-12 sprendime. Teismas klaidingai interpretavo ieškovės išlaidas, lyginant su į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą (mokestis 20 Eur per mėnesį), tačiau neaišku, pagal kokį dokumentą buvo nustatytos šios išlaidos. Su ieškiniu buvo pateikta mokymo sutartis, kurioje konkreti suma nenurodyta, tik galimi mokėjimų laikotarpiai bei keli mokyklos išrašyti kvitai be įrodymų apie apmokėjimą.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo V. B. per atstovę pateiktą apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo dalies panaikinimo ir bylos dalyje perdavimo nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, atmesti (t. 2, b. l. 60-61).
teismas pagrįstai dukters V. V. išlaikymui iš atsakovo priteisė po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos - 2016-10-03 iki vaiko pilnametystės, nes turtinės vaiko teisės į išlaikymą prielaida egzistavo jau kreipimosi į teismą metu. Pagrįstai atmestas reikalavimas išlaikymą priteisti tik nuo tėvystės nustatymo. Vaiko tėvu buvęs įrašytas L. V. materialiai vaiku nesirūpino, nes laikotarpiui nuo 2013-10-03 iki 2016-06-20 iš jo išieškota tik 484,56 Eur suma, t. y. vaikas buvo išlaikomas tik dalinai;
ieškovė vaiką išlaiko nuo pat gimimo, juo tinkamai rūpinasi ir tai patvirtina Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada. Darbo biržoje besimokančio statusu ieškovė yra užsiregistravusi nuo 2015-01-09. Atsakovas nėra pripažintas nedarbingu asmeniu, jis galėtų susirasti jo sveikatos būklę ir fizines galimybes atitinkantį darbą. Įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra.
neteisingai teigiama, kad atsakovas apie tėvystę sužinojo tik iš ekspertizės akto. Atsakovas apie tai, kad ieškovė laukiasi jo vaiko, žinojo; gimus dukrai jis apie tai buvo informuotas, jis žadėjo vaiku rūpintis, tačiau nesirūpino, neteikė išlaikymo, nelankė, todėl dar vaikui būnant vos kelių mėnesių amžiaus, ieškovė kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui teikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Nustatyta, kad 2016 m. birželio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, jog L. V. nėra V. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, t. y. gimimo liudijime esantis įrašas apie tėvą pripažintas neteisingu ir panaikintas. 2012 m. balandžio 12 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu, nutraukiant santuoką bendru sutikimu, iš L. V. buvo priteistas 350 Lt išlaikymas V. V., kurio L. V. iš esmės nemokėjo. Per prašomo priteisti įsiskolinimo laikotarpį buvo išieškota 484,56 Eur išlaikymo vaikui. 2016 m. spalio 3 d. ieškovė A. V. pateikė teismui ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo (išlaikymo įsiskolinimo) priteisimo iš apelianto V. B.. 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas yra V. tėvas ir priteisė iš jo išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 3 274,37 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio pateikimo teismui (2016-10-03). Apeliantas neginčija teismo sprendimo dalies dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tačiau nesutinka su įsiskolinimo priteisimu.
Apeliacinio skundo esmė – pirmosios instancijos teismas nenustatė (netinkamai nustatė) aplinkybių reikšmingų įsiskolinimo vaikui priteisimui.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).
Tais atvejais, kai yra nuginčijama tėvystė ir nustatoma kito asmens tėvystė, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą svarbu nustatyti, ar iki pasikeičiant tėvystei vaiko teisė į išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kaip pažymėta pirmiau, vaiko teisė į išlaikymą atsiranda nuo jo gimimo momento, todėl jeigu byloje nėra duomenų apie tai, kad vaiko tėvu įrašytas asmuo materialiai nesirūpino vaiku, t. y. vaikui išlaikymą teikė abu įstatymų nustatyta tvarka vaiko tėvais įrašyti asmenys, tai vaiko teisė gauti išlaikymą iki pasikeičiant tėvystei nebuvo pažeista. Tokiu būdu nuginčijus tėvystę ir nustačius ją kitam asmeniui, šiam pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo to momento, kai galima konstatuoti, kad vaiko teisė į išlaikymą nėra užtikrinama tinkamai. Vadinasi, išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškomas taip pat tik tuo atveju, jei bus nustatyta, kad iki pasikeičiant tėvystei tėvu buvęs įrašytas asmuo, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, materialiai nesirūpino vaiku. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Priešingu atveju priteisti vaikui įsiskolinimą už išlaikymą iš kito asmens, kuris nuginčijus išlaikymą teikusio asmens tėvystę nustatomas vaiko tėvu, nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d.. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).
Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad buvęs įrašytas V. tėvu L. V. neteikė vaikui išlaikymo (įsiskolinimo laikotarpiu išieškota tik nežymi išlaikymo įsiskolinimo dalis 484,56 Eur). Tą patvirtina antstolės pateikti duomenys apie išieškojimą (t. 2, b. l. 14-16). Taigi, vaiko teisė į išlaikymą, jį priteisus iš L. V., nebuvo tinkamai užtikrinta (vaikas negavo išlaikymo), kas sudaro pagrindą priteisti išlaikymo įsiskolinimą (už 3 metus iki ieškinio pateikimo teisme) iš apelianto, kuris neteikė savo dukrai išlaikymo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymo įsiskolinimą sumažino išieškota iš L. V. suma (484,56 Eur), nes šia dalimi išlaikymas buvo suteiktas vaikui.
Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neištyrė) visų aplinkybių reikšmingų išlaikymo įsiskolinimo dydžiui. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis - išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įsiskolinimo dydį nustatė atsižvelgdamas į išlaikymo dydį, kuris buvo priteistas iš L. V., t. y. išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas, atsižvelgiant į 104,26 Eur mėnesinį išlaikymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 104,26 Eur kas mėnesį mokamas išlaikymas yra itin mažas (iš abiejų tėvų gautųsi 208,52 Eur), sunkiai galintis užtikrinti būtinus vaiko poreikius, ir vertinti, jog jis gali būti apeliantui per didelis (net vertinant tai, jog apeliantas neturi turto, nedirbantis, turi kitų išlaikytinių ir pan.) nėra jokio pagrindo.
Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą. Pažymėtina, kad apeliantas taip ir nenurodė, kuo pasireiškė skaičiavimo neteisingumas, todėl teisėjų kolegija neturi galimybės įvertinti apelianto argumentų. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai (pateikė skaičiavimą ir motyvus) paskaičiavo įsiskolinimo dydį.
Kiti apelianto argumentai (dėl ieškovės teikimo/neteikimo išlaikymo vaikui, dėl galimai gautų iš Vaiko fondo lėšų, dėl nenutrauktos vykdomosios bylos dėl išlaikymo išieškojimo iš buvusio sutuoktinio L. V. ir pan.) nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės šio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.) bei tinkamai taikius materialinės teisės normas (CK 3.192 str., 200 str., CK 1.5 str.), todėl jis paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.