Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. birželio 14 d., apie 13.13 val., vykdant Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pavedimą, atliktas operatyvus patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Operatyvaus patikrinimo metu veiklos vykdymo vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), esančiame prekybos miestelyje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) sandėlyje, (duomenys neskelbtini) prekybos vietoje, dirbo pardavėja R. Z.. Pagal darbo grafiką jos darbo laikas 2016-06-14 buvo nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą 1-SD apie jos įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė 2016-06-14. Bendrovės direktorius A. R. prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie R. Z. darbo pradžią, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso įstatymo 2002-06-04 Nr. IX-926 98 straipsnio 1 dalies ir 99 straipsnio reikalavimus.

Kadangi bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, teismo posėdžio protokolas nerašomas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai teismo pranešimu, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnio 2 dalimi, byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Iš byloje esančio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. R. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog į SODRA duomenys apie R. Z. įdarbinimą buvo perduoti 2016 m. birželio 14 d., 11.04 val. Nurodė, kad nežinojo, jog tą pačią dieną įdarbintas žmogus negali dirbti (b. l. 1).

Byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 1), Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 2), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 3-5), duomenys apie asmens įdarbinimą (b. l. 6), darbo grafikas 2016 metų birželio mėnesiui (b. l. 7), valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys (b. l. 8), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (b. l. 9), apdraustųjų, kurių valstybinis socialinis draudimas prasidėjo per nurodytą laikotarpį, sąrašas (b. l. 10), R. Z. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad įmonėje pradėjo dirbti 2016 m. birželio 14 d. nuo 9.00 val. iki 16.30 val. Su įmonės direktoriumi sudarė sutartį. Dirba pirma dieną (b. l. 11), A. R. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad R. Z. dirba pirmą dieną. Visus jos duomenis perdavė į buhalteriją Vilniuje, kad būtų sudaryta darbo sutartis ir duomenys perduoti SODRA (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi minėtas straipsnis įtvirtina keturias alternatyvias veikas, kurių nustatymas laikomas nelegaliu darbu.

Iš byloje esančio R. Z. paaiškinimo matyti, kad ji atvykusiems valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams paaiškino, kad įmonėje pradėjo dirbti 2016 m. birželio 14 d. 9.00 val. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, apie R. Z. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui buvo pranešta jos darbo pradžios dieną, t.y. 2016 m. birželio 14d. A. R., būdamas UAB “ (duomenys neskelbtini)” direktoriumi ir būdamas atsakingas už teisės aktų reikalavimų laikymąsi vadovaujamoje bendrovėje, privalėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie apdraustosios valstybinio socialinio draudimo pradžią pranešti laiku, t.y. prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbdaviui privalo būti žinomi visi su įdarbinimu susiję teisės aktai, o atitinkamos tvarkos nežinojimas (teigia, jog nežinojo, jog tą pačią dieną įdarbintas žmogus negali dirbti), neatleidžia nuo administracinės atsakomybės.

Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad A. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, leido R. Z. nelegaliai dirbti parduotuvėje, prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie darbuotojos darbo pradžią. Daroma išvada, kad yra pilnai įrodytas nelegalaus darbo faktas ir tokia A. R. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie A. R. administracinius baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, A. R. skirtina bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 286-288 straipsniu, teismas

nutarė:

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti- ROIK 16059071601.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.