Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2016-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-556-144/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-06-10
Bylos Nr.
1-556-144/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23884-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eugenija Šatkuvienė
Kaltinamasis
V. N.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-556-144/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23884-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.;1.2.14.1.2.1.; 2.1.16.1.8.; 2.10.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Ušinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. N. (V. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas 2014-01-15 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 260 str. 1 d., 259 str. 2 d. - 1 m. laisvės apribojimo, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. (V. N.) atvirai pagrobė svetimą turtą:

2016-05-21, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, iš nepilnamečio R. B., gim. (duomenys neskelbtini), rankų atvirai, viešoje vietoje pagrobė garso kolonėlę „Philips“, kuri priklauso M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir nuėjo, taip padarydamas 50 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis V. N. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2016-05-21 d. apie 14.40 val. buvo su draugu A., kurio pavardės nežino, pastebėjo prie laiptinės stovinčius du vaikus, apie 11-12 metų, jis pašaukė juos, galvodamas, kad vienas vaikas yra jo draugo D. K., gyv. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, sūnus D. K., 11-12 m. amžiaus. Vaikai atėjo prie jo, kaltinamojo, jis vieno vaiko, kuris vilkėjo raudonos spalvos sportinį megztinį, paprašė duoti pasiklausyti muzikos per garso kolonėlę. Vaikas kolonėlę jam padavė, vaikui pasakė, kad D. K. ją gražins, nes jis galvojo, kad visi vaikai bendrauja, jis jų neatskiria. Paėmęs garso kolonėlę grįžo namo ir po kelių minučių pas jį atvyko policijos pareigūnai. Sutinka su pareikštu įtarimu iš dalies, kadangi garso kolonėlės nesikėsino pavogti, o galvodamas, kad draugo D. K. vaikai yra pažįstami, nusprendė kolonėlę pasiskolinti, neturėdamas kėslų ją pasisavinti. Gailisi, kad įvyko toks nesusipratimas, nori vaikų atsiprašyti, kadangi buvo neblaivus, sumaišė vaikų tapatybes, neatskyrė, kuris yra draugo vaikas, ir taip įvyko klaida. Papildomai apklausiamas parodė, kad su pareikštu 2016-05-22 pranešimu apie įtarimą sutinka pilnai, nes kol buvo areštinėje suprato, kad ne taip suvokė žodžio „pagrobė“ reikšmę. Jis manė, kad tai yra vagystė, panaudojus fizinį smurtą, tačiau suprato, kad taip nėra (1 t., b.l. 103-104, 107).

Nukentėjusysis D. A. parodė, kad 2016-05-21 apie 14.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), sūnus M. G. paskambino ir pasakė, kad jam būnant kartu su draugu R. B., gim. 2001, gyv. (duomenys neskelbtini), prie jų priėjo du nepažįstami asmenys, vienas jų iš R. B. rankų išplėšė nešiojamą garso kolonėlę „Philips“, kuri priklauso sūnui M. G., garso kolonėlės vertė apie 50 eurų (1 t., b.l. 30).

Nukentėjusysis M. G. parodė, kad 2016-05-21 apie 14.30 val. jam būnant su draugu R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. adresu (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyriškis pašaukė, sakydamas, kad jie sustotų. Vyrui apie apie 30 metų, apsirengęs su džinsinėmis kelnėmis, su tamsiai pilku sportiniu megztuku su gaubtuvu, svirduliavo, atrodė neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jie sustojo, vyras priėjęs prie draugo R. B., paėmė iš ranku nešiojamąją garso kolonėlę „Philips“, kuri yra jo, nukentėjusiojo. Paėmęs kolonėlę nepažįstamas asmuo nuėjo link Liudviko Siurpilo mokyklos, įsikišęs garso kolonėlę į sportinio megztinio kišenę. Kai įvyko visas įvykis, šalia buvo ir nepažįstamojo vyriškio draugas, apsirengęs pilkos spalvos megztuką, su džinsais, su akiniais, taip pat buvo galimai neblaivus, rūkė cigaretę, jis matė visą situaciją, tačiau nieko nedarė, sėdėjo ant suoliuko. Jis, nukentėjusysis, su draugu užbėgo už namo kampo ir iškvietė policiją (1 t., b.l. 20).

Liudytoja D. B. parodė, kad yra R. B., gim. (duomenys neskelbtini), mama. Jos sūnus 2016-05-21 apie 15.30 paskambino ir pasakė, kad jis yra šiuo metu policijoje, ji paklausė, kas atsitiko, sūnus atsakė, kad vyriškis priėjo prie jo ir draugo M. G., gim. 2001 m., ir pagrobė garso kolonėlę ir nusinešė namo. Jos sūnus ir jo draugas sekė įtariamąjį iki pat namų. Sūnus klausė jos, liudytojos, kada gali atvykti į policijos komisariatą, dėl apklausos. Daugiau nieko nežino, kiek sūnus papasakojo telefonu nieko daugiau negali papasakoti (1 t., b.l. 47).

Liudytojas R. B. parodė, kad 2016-05-21 apie 14.30 val. būnant su draugu M. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. adresu (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyriškis pašaukė, vardu „D.“, jie sustojo, tada vyras priėjo prie jų, jam maždaug apie 30 metų, apsirengęs su džinsinėmis kelnėmis, su tamsiai pilku sportiniu megztuku su gaubtuvu, jis svirduliavo, atrodė neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, priėjęs paėmė iš ranku nešiojamąją garso kolonėlę „Philips“, kuri priklauso M. G.. Paėmęs kolonėlę nepažįstamas asmuo nuėjo link Liudviko Stulpino mokyklos, įsikišęs garso kolonėlę į sportinio megztinio kišenę. Jis su draugu sekė jį iki pat jo namų laiptinės (duomenys neskelbtini), sustoję prie laiptinės M. G. paskambino į policiją. Šio vyriškio nepažįsta, nėra bendravęs, galbūt yra matęs, tačiau nežino jo vardo ir pavardės. Kai iš jo paėmė kolonėlę, labai išsigando (1 t., b.l. 38).

Liudytoja J. K. parodė, kad yra D. K., gim. (duomenys neskelbtini), mama, taip pat apie 10 metų yra labai geri draugai su V. N.. 2016-05-21 d. apie 15.00 val. jai paskambino sūnus, ir papasakojo, kad prie (duomenys neskelbtini) namo buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie sulaikė V. N., neva jis pavogė garso kolonėlę. Sūnus dar papasakojo, kad V. N. pagalvojo, kad vaikai, kurie turėjo su savimi garso kolonėlę, kurią tokią pačią turi ir jos sūnus, paėmė ją galvodamas, kad šiems vaikams D. K. buvo ją paskolinęs. Mano, kad įvyko nesusipratimas. Sūnus puikiai sutaria su nukentėjusiaisiais vaikais, bendrauja mokykloje (1 t., b.l. 62).

Liudytojas D. K. parodė, kad 2016-05-21 jam paskambino A., pavardės nežino, jis yra iš jo mokyklos, tačiau ne iš tos pačios klasės, ir pasakė, kad jo patėvio D. K. draugą suėmė, dėl to, kad iš jo draugo R. B., gim. (duomenys neskelbtini), pagrobė iš rankos garso kolonėlę, kuri priklauso M. G., gim. (duomenys neskelbtini), tokią pačią ir jis turėjo. Su V. N. bendrauja labai seniai, sutaria gerai, jis mano, kad V. N. pagalvojo, jog draugai, su kuriais jis būdavo naudojasi jo garso kolonėle, todėl nieko blogo nenorėdamas paėmė ją iš R. B. ir grįžo namo, galvodamas, kad jam ją atiduos (1 t., b.l. 53).

Iš 2016-05-24 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta garso kolonėle „Philips“, kuri pagal pakvitavimą grąžinta D. A. (1 t., b.l. 67-70, 71).

Teismo ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad V. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., nes jis, 2016-05-21, adresu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, iš nepilnamečio R. B. atvirai pagrobė M. G. priklausančią garso kolonėlę „Philips“, ir tokiu būdu atvirai pagrobė M. G. priklausantį 50 Eur vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. N. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

V. N. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą, anksčiau teistas, nors yra jauno ir darbingo amžiaus, niekur nesimoko ir nedirba, kito legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nukentėjusiajam turtinė žala nepadaryta. Įvertinus visas šias aplinkybes, V. N. skiriama Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, mažesnė, nei to paties Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalie 2 punkte numatytas šios bausmės vidurkis. Nustatant konkretų baudos dydį, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str., taikomas nusikalstamų veikų padarymo metu galiojęs MGL dydis. Už veikas, padarytas iki 2015-01-01, bazinis bausmės dydis 37,65 euro ( 130 Lt = 37,65 euro). Už veikas, padarytas po 2015-01-01, bazinis bausmės dydis 37,66 euro.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, nustatyta, jog egzistuoja visos minėtame straipsnyje numatytos sąlygos bausmės mažinimui – byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažįsta esąs kaltas, todėl skiriama bausmė V. N. mažintina vienu trečdaliu.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, V. N. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

V. N. (V. N.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – 30 MGL dydžio (1129,80 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 20 MGL dydžio (753,20 eurų) baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-05-21 16.35 val. iki 2016-05-23 (2 paros), remiantis BK 65 str. 1 d. 2 p. a pp., prilyginant šį laiką 4 MGL dydžio baudai.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, V. N. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Išaiškinti V. N., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Eugenija Šatkuvienė