Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-27 · Civilinė byla Nr. 2A-1777-232/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-27
Bylos Nr.
2A-1777-232/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-01390-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
Ieškovas
J. V.
Atsakovas
J. M.
Kategorijos
  • 2.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1777-232/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01390-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 2.2.4 .;121.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Alvydo Barkausko, Dalios Višinskienės,sekretoriaujant Rasai Bagdžiūtei ,šalims nedalyvaujant

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei J. M. dėl žalos atlyginimo,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė J. V. kreipėsi į teismą su ieškniu (b.l. 1-3) prašydama ieškovės naudai iš atsakovės priteisti ieškovės patirtą 20 000 Lt neturtinę žalą, 200 Lt turtinę žalą bei bylinėjimo išlaidas.

Nurodė, jog 2006-04-26, S. S. vidurinėje mokykloje, esančioje Vilniuje, S. g., atsakovė asmeninio konflikto su ieškove metu iš chuliganiškų paskatų tyčia ieškovei ant galvos išpylė šokoladinį pieno gėrimą „Miau“, dėl ko sugadino ieškovės viršutinius drabužius: sportinius batelius – 50 Lt vertės, džinsines kelnes – 100 Lt vertės, megztinį – 50 Lt vertės, iš viso padarydama bendrą 200 Lt turtinę žalą, po ko, tikslu sužaloti, kibo abiem rankom ieškovei už plaukų, tempė šią prie savęs, bei viena ranka paleidusi ieškovės plaukus, dešine ranka smogė ne mažiau 3 smūgius per veidą, skruostus, ausis, pečius, bei per kitas kūno vietas bei sugriebusi ieškovei už plaukų, šios galvą trenkė sau į pakeltos kojos kelį, po ko J. V. buvo padarytas kairiojo momens sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvos veide, kairiajame žaste, kairėje blauzdoje, odos įdrėskimas kairės ausies kaušelyje, nosies kaulų lūžis, tai yra padarė ieškovei nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais atsakovė padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d., 187 str. 3 d. Kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų atsakovė visiškai pripažino. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-02-08 nutartimi patvirtino 2007-01-24 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje, paskyrė atsakovei auklėjamojo poveikio priemones, bei pripažino ieškovui R. V. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą. Dėl atsakovės nusikalstamos veikos metu gautų sužalojimų ieškovė patyrė nuostolius. Atsakovė sugadino ieškovės viršutinius drabužius padarydama 200 Lt turtinę žalą. Ieškovė patyrė didelį pažeminimą, buvo pažeista jos garbė ir orumas, išgyveno stiprų fizinį skausmą, nepatogumus, dvasines kančias, sumažėjo jos galimybės bendrauti ar užsiimti norima veikla, dėl ko laikui bėgant išsivystė emocinė depresija. Ieškovė patirtą neturtinę žalą vertina 20 000 Lt.

Atsakovei, procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nenurodė neatvykimo priežasčių, neprašė teismo posėdžio atidėti ar nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-02-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės J. M., ieškovės J. V. naudai 200,00 Lt turtinės žalos, 10 000,00 Lt neturtinės žalos ir 114,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš atsakovės J. M. 306,00 Lt žyminio mokesčio ir 7,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teismas nurodė, jog 2007-02-08 nutartis, kuria pripažinta ieškovo R. V. teisė į civilinio ieškinio patenkinimą nebuvo apskųsta apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjusi. Pažymėjo, jog pripažinimas teisės į ieškinio patenkinimą baudžiamajame procese reiškia, jog ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese, todėl konstatavo, kad atsakovė pagal LR CK 6.263 str. turi pareigą atlyginti padarytą žalą ieškovei. Teismas nurodė, jog ieškovė nepateikė sugadintų rūbų vertę įrodančių dokumentų, tačiau teismas įvertinęs, kad rūbai buvo sugadinti 2006 metais, kad kasdien dėvimų rūbų įsigijimo ir jų kainą patvirtinantys dokumentai paprastai nėra saugomi ilgą laiką, į tai, kad nurodyta suma atitinka tuo metu buvusių rūbų ir batų kainų vidurkį, be to baudžiamojo proceso metu buvo konstatuota tokia sugadintų rūbų suma ir to neginčijo atsakovė, sprendė, jog ieškovei 200 Lt turtinė žala priteistina. Teismas pripažino, kad dėl sumušimų ir ypač nosies kaulų lūžio ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą, gydymo periodu nepatogumus ir tam tikrą bendravimo galimybių sumažėjimą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad padarytas sužalojimas būtų turėjęs ar galėtų turėti kokias nors pasekmes ieškovės fizinei sveikatai ar jos psichologinei būklei ateityje. Ieškovė po sveikatos sutrikdymo toliau tęsė mokslus ir baigė vidurinę mokyklą. Duomenų apie atsakovės finansinę padėtį byloje nėra, todėl teismas spręsdamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į teismų praktikoje priteistinos neturtinės žalos dydį, susijusį su nesunkiu sveikatos sutrikdymu, sprendė, kad 10 000 Lt neturtinė žala atitinka formuojamą teismų praktiką.

Šalies argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu (b.l. 47-53) prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies priteisiant 50 Lt turtinės žalos atlyginimo, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Nurodė, jog teismas turi atsižvelgti į faktą, kad gindama savo teises ieškovė siekia piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti, kadangi civilinio ieškinio pripažinimo metu ieškovės patirta neturtinė žala buvo įvertinta 15 00 Lt, o ne 20 000 Lt. Teismas turi iš naujo objektyviai įvertinti byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad maksimalus ieškovės patirtos turtinės žalos dydis gali būti 50 Lt. Atsižvelgti į tai, kad ieškovė visiškai nepateikė jokių turtinės žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Pirmos instancijos teismas sprendimą priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos priėmė neesant jokių pagrįstų įrodymų dėl kilusio konflikto pasekmių ieškovės fizinei ir psichinei būklei. Ieškovės nenuoseklūs argumentai apie jos itin sunkią psichinę būklę ir patirtą fizinį skausmą nepatvirtinami jokiais rašytiniais įrodymais. Pirmos instancijos teismas objektyviai nevertino visų CK 6.250 str. numatytų neturtinės žalos dydžio nustatyto kriterijų ir neatsižvelgė į tai, kad ginčo situacijoje turi būti vertinama ir mokymo įstaigos subsidiari atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešas interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio eismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-02-08 nutartimi, kuria buvo patvirtintas prokuratūros 2007-01-24 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje, paskiriant atsakovei J. M. auklėjamojo poveikio priemones, bei ieškovės (tuo metu nepilnametės) tėvui R. V. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, žalos dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (baudžiamoji byla Nr. 17-1-1181-06, t. II, b.l. 43-44). Šioje nutartyje nustatyta, kad J. M., po to kai išpylė šokoladinį gėrimą ieškovei ant galvos, kibo abiem rankom nukentėjusiajai už plaukų, tempė šią prie savęs, bei viena ranka paleidusi šios plaukus, dešine ranka smogė ne mažiau 3 smūgius per veidą, skruostus, ausis, pečius, bei per kitas kūno vietas bei sugriebusi pastarajai už plaukų, šios galvą trenkė sau į pakeltos kojos kelį, po ko dar ne mažiau 3 kartų trenkė kumščiu nukentėjusiajai J. V. į pakaušio bei ausies sritis, dėl ko J. V. buvo padarytas kairiojo momens sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvos veide, kairiajame žaste, kairėje blauzdoje, odos įdrėskimas kairės ausies kaušelyje, nosies kaulų lūžis, tai yra padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d., 187 str. 3 d. Byloje nustatyta, kad J. M. visiškai pripažino savo kaltę, atsiprašė bei susitaikė su nukentėjusiąja bei jos atstovu R. V..

Pirmosios instancijos teismas remdamasis minėta nutartimi nustatytomis aplinkybėmis konstatavo, kad atsakovė J. M. pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. turi pareigą atlyginti padarytą žalą ieškovei. Teisė į civilinio ieškinio patenkinimą buvo pripažinta ieškovui R. V., nepilnametės nukentėjusiosios J. V. tėvui. J. V. sulaukus pilnametystės, ji įgyja visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą, todėl byloje ji yra ieškove.

Dėl turtinės žalos dydžio

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos pagrįstumo. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 300 Lt turtinės žalos atlyginimą, kadangi pati ieškovė parengtinio tyrimo metu buvo pripažinusi jog jos rūbai po to kai atsakovė ją apipylė šokoladiniu pienu atsiskalbė, todėl turėjo būti priteista tik sugadintų sportinių batelių kaina. Kolegija nesutinka su šiuo apeliantės teiginiu. Iš prijungto parengtinio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog J. M. 2006-04-26, apie 11:00 val., S. S. vidurinėje mokykloje, esančioje Vilniuje, S. g., asmeninio konflikto su J. V. metu, iš chuliganiškų paskatų tyčia pastarajai ant galvos išpylė šokoladinį pieno gėrimą „Miau“, dėl ko sugadino nukentėjusiosios viršutinius drabužius: sportinius batelius – 50 Lt vertės, džinsines kelnes – 100 Lt vertės, megztinį – 50 Lt vertės, iš viso padarydama R. V. bendrą 200 Lt turtinę žalą. Iš parengtiname tyrime apklaustų ieškovės tėvų parodymų matyti, kad jie konstatavo būtent tokią padarytą žalą, jų parodymai buvo nuoseklūs. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl turtinės žalos dydžio savo sprendime nurodė, kad nors sugadintų rūbų kainų pagrįstumą įrodančių dokumentų, nepateikta, atsižvelgia į tai, kad tokie dokumentai paprastai nėra saugomi ilgą laiką, taip pat į tai, kad nurodyta suma atitinka tuo metu buvusių rūbų ir batų kainų vidurkį, kad baudžiamojo proceso metu buvo konstatuota tokia sugadintų rūbų suma ir to neginčijo atsakovė ir jos atstovai, vadovaudamasis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė ieškovė reikalaujama turtinė žalos suma yra pagrįsta. Kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovės naudai neturtinę žalą, vienu iš motyvų nurodo jog ieškovė piktnaudžiauja teise, nes parengtinio tyrimo metu prašė 15 000 Lt neturtinės žalos, o bylą nagrinėjant civiline tvarka jau 20 000 Lt. Teismas atmeta tokius argumentus kaip teisiškai nereikšmingus, kadangi ieškovo teisė didinti ar mažinti ieškinio reikalavimus, keičiant ieškinio dalyką numatyta Civilinio proceso kodeksas (CPK 141 str.), o dėl reikalavimų pagrįstumo teismas sprendžia, vadovaudamasis CPK XIII skyriaus taisyklėmis, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus.

Ieškovė reikalavo iš atsakovės priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos, motyvuodama tuo, kad dėl atsakovės nusikalstamos veikos ji patyrė didelį pažeminimą, buvo pažeista jos garbė ir orumas, išgyveno stiprų fizinį skausmą, nepatogumus, dvasines kančias, sumažėjo jos galimybė bendrauti ar užsiimti norima veikla, dėl ko laikui bėgant išsivystė emocinė depresija.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-209/2007, 2K-420/2007, 2K-114/2008 ir kt.).

Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

Ieškovė J. V. dėl nosies kaulų lūžimo buvo gydoma VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje nuo 2006-04-26 iki 2006-05-02 (baudžiamoji byla Nr. 17-1-1181-06, t. I, b.l. 19). Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 2611/06(01) nustatyta, kad: 1. J. V. padaryta kairio momens sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvos veide, kairiame žaste, kairėje blauzdoje, nosies kaulų lūžis, odos įdrėskimas kairės ausies kaušelyje. Odos įdrėskimas kairės ausies kaušelyje padarytas kietu buku, nedidelį ribotą paviršių turinčiu daiktu, kiti sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2006-04-26) ir būdu. 2. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio su poslinkiu sveikata sutrikdyta ilgam, tai yra virš 10 d. Kiti sužalojimai visumoje ir imant atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (baudžiamoji byla Nr. 17-1-1181-06, t. I, b.l. 52). Daugiau įrodymų, patvirtinančių padarytos neturtinės žalos pobūdį ir pasekmes byloje nėra, naujų įrodymų ieškovė nepateikė.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė jog dėl sumušimų ir ypač nosies kaulų lūžio ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus gydymo metu ir tam tikrą bendravimo galimybių sumažėjimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo jog byloje nėra jokių įrodymų, kad padarytas sužalojimas būtų turėjęs ar galėtų turėti kokias nors pasekmes ieškovės fizinei sveikatai ar jos psichologinei būklei ateityje, ieškovė po sveikatos sutrikdymo, aštuntoje klasėje, toliau tęsė mokslus ir baigė tą pačią vidurinę mokyklą (ieškovė ir apeliacinėje instancijoje nepateikė įrodymų, kad ji būtų buvusi perkeltą į kitą mokyklą), reiškia bendravimo su bendraamžiais problemų dėl konflikto ir po jo mokykloje nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nurodė jog atsižvelgia, kad nors atsakovė žalą padarė tyčiniais smurtiniais veiksmais, bet tuo metu buvo nepilnametė ir neturėdamas jokių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, jos gaunamas pajamas, priteistinos žalos dydį nustatė atsižvelgdamas į sukauptą teismų praktiką. Tačiau kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendęs bylą nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos dėl priteisiamos žalos dydžio. Tokia išvadą kolegija daro atsižvelgdama į eilę paskutiniųjų LAT nutarčių baudžiamosiose bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kuriose žalos dydis atsižvelgiant į pasekmes nustatytas mažesnis nei 10 000 Lt Reikia pažymėti, kad praktikoje svarbiu faktoriumi nustatant žalos dydį laikoma aplinkybė ar sveikatos sutrikdymas, turėjo ilgalaikes pasekmes, į tai kokia buvo nukentėjusiojo gydymosi trukmė. LAT 2011 04 19 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-182/2011, kurioje iš nuteistojo buvo priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgiant į žalą padariusio asmens turtinę padėtį pažymėjo, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš CK 6.250 straipsnyje nustatytų kriterijų, tačiau sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir vertinama jų visuma. Kasacinis teismas minėtoje byloje nurodė, kad absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Šioje byloje LAT pažymėjo, jog svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, todėl įvertinęs, kad nukentėjusiajam teko iškęsti skausmus, kaulo lūžio operacinį gydymą, jis patyrė ilgalaikius fizinio ir dvasinio pobūdžio išgyvenimus, kasacinis teismas pripažino priteistą sumą pagrįsta. LAT 2011 06 28 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360/2011, kurioje buvo prašoma sumažinti priteistą 10000 Lt sumą, įvertindamas neturtinės žalos pasekmes atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji dėl sužalojimo du kartus buvo gydyta ligoninėje, ilgai tęsėsi ambulatorinis gydymas, ji negalėjo įprastai maitintis, kentė skausmą, jai buvo pašalintas vienas dantis. LAT 2010 05 18 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2010, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sumažino iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti nuo 7000 Lt iki 3000 Lt ir tokį savo sprendimą išsamiai motyvavo, ypatingai atkreipdamas dėmesį į tai, kad nukentėjusiajam dėl sužalojimų sveikata buvo sutrikdyta santykinai neilgą laiko tarpą, o jis patyrė tik neženklų galimybių bendrauti sumažėjimą.

Kolegija, pažymi jog byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovei po gydymosi yra likę kokie nors likutiniai reiškiniai, ateityje galintys įtakoti jos sveiktą. Nors ieškovė teigia, kad po įvykio susirgo depresija, bet jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Iš parengtinio tyrimo medžiagos matyti, kad atsakovė raštu atsiprašė ieškovės, susitaikė su jos atstovu, kas turėjo suteikti tam tikrą moralinę satisfakciją ieškovei. Iš parengtinio tyrimo medžiagoje pateikto Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio turinio matyti, kad J. V. šioje gydymo įstaigoje gydyta palyginti trumpą laiką, nuo 2006 04 26 iki 2006 05 02. Jokių kitų objektyvių įrodymų, kad ieškovei teko papildomai gydytis byloje nepateikta, iš ieškovės pateikto apeliacinės instancijos teismui prašymo galima daryti išvadą, kad ieškovė sėkmingai ne tik baigė vidurinę mokyklą, bet ir įstojo į aukštąją mokyklą, dalyvauja studentų mainų programoje. Iš prie apeliacinio skundo pridėtų įrodymų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė studijuoja dieniniame skyriuje, moka už mokslą ir yra tėvų išlaikoma. Atsižvelgusi į suminėtas aplinkybes kolegija priėjo išvados, kad priteistina suma mažintina iki 5000 Lt.

Dėl subsidiarios mokymo įstaigos atsakomybės kolegija pažymi, kad atsakovė J. M. yra gimusi 1990 m. vasario 11 d., įvykio metu 2006 04 26, jai buvo 16 metų. Todėl jos atžvilgiu taikytinas CK 6.276 str. numatantis atsakomybė už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą. Minėta įstatymo norma numato, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Tėvų ir mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Todėl Ieškinys teisingai procesiškai pareikštas atsakovei sulaukusiai pilnametystės.

Remiantis CPK 93 str. iš dalies patenkinus apeliacinį skundą proporcingai turėtų būti mažinamos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinėje ir pirmojoje instancijose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumažinti iš J. M. J. V. priteistos neturtinės žalos dydį ir priteisti 5000 Lt (penkis tūkstančis litų) neturtinės žalos, 70Lt (septyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmojoje ir apeliacinėje instancijose 153 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt tris litus) žyminio mokesčio.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alvydas BarkauskasLiuda UckienėDalia Višinskienė