Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lakštas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Brevitra“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, taip pat pagal atsakovo priešieškinį dėl permokos ir palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 23 266,48 Eur skolos ir šešių procentų procesines palūkanas (t. 1, p. 25-27). Anot ieškovo, pagal šalių sudarytą negyvenamų patalpų nuomos sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras, tačiau neapmokėjo sąskaitų, pateiktų už 2017 m. rugpjūčio – 2018 m. vasario mėn. laikotarpį. Ieškovas pažymėjo, kad pagal susiklosčiusią ilgalaikę praktiką ir žodinį šalių susitarimą nuomininkas sumokėdavo nuomotojui proporcingą mokestį už elektros ūkio aptarnavimą, t. y. už ieškovo įmonėje įdarbinto elektriko darbą. Šį žodinį susitarimą, ieškovo nuomone, patvirtina atsakovo ilgą laiką apmokėtos sąskaitos (tokio mokesčio ieškovas nepriskaičiavo atsakovui už 2018 m. laikotarpį). Dėl to nėra jokių atsakovo permokų už elektros energiją. Ieškovo teigimu, atsakovas dar visą 2018 m. vasario mėnesį (po šalių nuomos santykių nutraukimo) nebuvo išsikraustęs iš ieškovo patalpų, todėl nuompinigiai priteistini už visą vasario mėnesį, bent jau iki 2018 m. vasario 20 d., kai, atsakovo teigimu, jam dar nepavyko atsiimti patalpose likusių daiktų. Priešieškinio tenkinimo atveju, ieškovas prašė atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, o ne priteisinėti iš ieškovo atitinkamas sumas atsakovui, kuriam keliama bankroto byla.

Atsakovas sutiko su dalimi ieškovo reikalavimų dėl nuompinigių už laikotarpį iki 2018 m. sausio mėn.; kitą ieškinio dalį prašė atmesti ir tenkinti priešieškinį: priteisti iš ieškovo 4688,26 Eur permokos už elektros energiją ir šešių procentų procesines palūkanas; atsakovas atsisakė priešieškinio dalies dėl 6929,17 Eur permokos (t. 2, p. 1-6; t. 3, p. 112). Anot atsakovo, šalys nuo 2008 m. balandžio 14 d. kasmet sudarinėjo negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurias atsakovas nuomojosi atitinkamas ieškovo patalpas. Atsakovo nuomone, nuo pat 2008 m. gegužės mėn. ieškovas pateikinėjo atsakovui per dideles sąskaitas už elektros energiją. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas palaikė savo reikalavimus-atsikirtimus dėl ieškovui mokėtos dalies už elektros ūkio aptarnavimą. Šiuo aspektu atsakovas pažymėjo, kad pagal šalių sutarties nuostatas, nuomotojas turėjo pareigą savo sąskaita užtikrinti tinkamą ir nepertraukiamą elektros įrenginių ir tinklų (iki įvado, t. y. išnuomotose patalpose esančių atvirų (matomų) tinklų ir įrenginių) funkcionavimą ir aptarnavimą, nepertraukiamą elektros energijos tiekimą į išnuomotas patalpas. Atsakovo manymu, būtent ieškovas turėjo aptariamą pareigą, už kurios vykdymą buvo mokamas nuomos mokestis, todėl atitinkamai turėtų būti atmetamas ieškovo reikalavimas dėl mokesčio dalies už elektriko darbą. Atsakovas nurodė, kad jis iš patalpų išsikėlė 2018 m. vasario 15 d., tačiau dar vasario 20 d. jis negalėjo dėl ieškovo kaltės pasiimti patalpose likusių savo daiktų. Dėl to, atsakovo nuomone, ieškovo reikalaujama nuompinigių suma už 2018 m. vasario mėnesį turėtų būti mažinama 1024,23 Eur suma.

Šalys nuo 2008 m. balandžio 14 d. kasmet iki 2016 metų sudarinėjo tam tikrų negyvenamų patalpų nuomos sutartis (t. 2, p. 10-59). Šių sutarčių 5.1 punkte įtvirtinta nuomotojo (ieškovo) pareiga savo sąskaita užtikrinti tinkamą pastato techninę priežiūrą (išskyrus išnuomotas patalpas), pastate ir išnuomotose patalpose tinkamą ir nepertraukiamą vidaus inžinerinių tinklų ir komunikacijų (įskaitant elektros įrenginių ir tinklų (iki įvado, t. y. išnuomotose patalpose esančių atvirų (matomų) tinklų ir įrenginių) funkcionavimą ir aptarnavimą, nepertraukiamą elektros energijos tiekimą į išnuomotas patalpas.

Ieškovo teigimu, šalys žodiniu susitarimu susitarė dėl ieškovo vykdyto elektros ūkio aptarnavimo proporcingo apmokėjimo. Atsakovas neneigė ir neginčijo, kad šį mokestį ieškovas skaičiuodavo ir atsakovas apmokėdavo iki pat 2018 m. (nuo 2018 m. pradžios ieškovas šio mokesčio nereikalavo). Tokią šalių praktiką ir (arba) žodinį susitarimą dėl nagrinėjamo mokesčio mokėjimo, teismo vertinimu, patvirtina paties atsakovo veiksmai ilgą laiką priimant ir apmokant ieškovo pateikinėtas sąskaitas (CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.193 straipsnio 5 dalis). Šia prasme pažymėtina, kad atsakovas yra privati verslo įmonė, kurios veiklai būdingas pelno siekimas ir (arba) nuostolių vengimas. Dėl to, jeigu tokio šalių susitarimo nebūtų, atsakovas galėjo ir turėjo iš karto pastebėti, kad ieškovo pateikiamos apmokėti sąskaitos nuo pat pradžių neatitiko šalių sutarties nuostatų, pagal kurias už elektros energiją turėjo būti atsiskaitinėjama atsižvelgus į skaitiklio duomenis. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kuriais apeliuojama į tai, kad tik po šalių sutartinių santykių pabaigos atsakovui neva kilo įtarimų dėl ieškovo pateikinėtų per didelių sąskaitų už elektros energiją. Darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai ginčija ieškovo teisę į apskaičiuotus mokesčius už elektros ūkio aptarnavimą. Taigi dėl tokio mokesčio šalys buvo atskirai susitarusios ir toks šalių susitarimas (priešingai, negu teigė atsakovas) neprieštarauja rašytinių susitarimų turiniui, nes, pavyzdžiui, 2008 m. balandžio 14 d. sutarties 7.6 punkte bei 2016 m. sausio 2 d. sutarties 7.5 punkte nustatyta, kad už nuomotojo teikiamas kitas papildomas paslaugas, mokama pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Juolab toks šalių papildomas susitarimas visiškai atitiko ir atsakovo nurodomo sutarties 5.1 punkto esmę (ieškovo patiriamus atitinkamus kaštus kompensuojant ne didesniais nuompinigiais, bet atskirai pateikiama sąskaita). Remdamasis nurodytais motyvais, teismas nekonstatuoja pagrindo sumažinti tam tikros ieškinio reikalavimų dalies ir (arba) tenkinti atitinkamą priešieškinio dalį.

Nagrinėjant šalių ginčą dėl nuompinigių dalies už 2018 m. vasario mėnesį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys 2018 m. vasario 15 d. pasirašė patalpų perdavimo-priėmimo aktą (t. 1, p. 56). Šiame akte nurodyta, kad patalpos perduodamos 2018 m. vasario 15 d. Viena vertus, akte nurodoma tik apie 1046 kv. m ir 223 kv. m patalpų perdavimą-priėmimą. Kita vertus, ginčo šalims neįrodinėjant kitokių aplinkybių, teismas sprendžia, kad tas pats perdavimo-priėmimo aktas (pagal nutylėjimą) apėmė ir nuomotų 150 kv. m patalpų perdavimą-priėmimą (CPK 12, 13, 178, 185 straipsniai). Nors ieškovas ir teigė, kad visą vasario mėnesį patalpose dar buvo atsakovo daiktų, tačiau ieškovas nepaneigė atsakovo argumentų ir pateiktų įrodymų, kad 2018 m. vasario 20 d. atsakovas jau neturėjo galimybės patekti į patalpas. Akivaizdu, kad asmuo, neturintis galimybės patekti į patalpas, negali būti traktuojamas, kaip vis dar užimantis tokias patalpas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad būtent nuo 2018 m. vasario 15 d. atsakovas atlaisvino visas patalpas. Kadangi ieškovas nuompinigius priskaičiavo už visą vasario mėnesį (t. 1, p. 31), tai konstatuotinas pagrindas šį mokestį sumažinti iki mokesčio už pusės mėnesio laikotarpį, tokiems skaičiavimams taikant būtent 2016 m. sausio 2 d. sutarties 7.1.1 punkte nurodytus nuompinigių dydžius. Remiantis šiais motyvais, atitinkamai mažintina tenkinamų ieškinio reikalavimų dalis dėl nuompinigių už 2018 m. vasario mėn. (laikotarpį iki 2018 m. vasario 15 d.). Taigi už 1046 kv. m patalpą ieškovui vietoje sąskaitoje nurodytos 1516,70 Eur sumos priteisiama 758,35 Eur (1046 X 1,45 / 2), už 223 kv. m patalpą vietoje nurodytos 388,02 Eur sumos priteisiama 386,91 Eur (223 X 3,47 / 2), už 150 kv. m patalpą vietoje nurodytos 261 Eur sumos priteisiama 174 Eur suma (150 X 2,32 / 2). Apibendrinant, ši reikalavimų dalis mažinama iš viso 1024,22 Eur suma, t. y. 864,46 Eur nuompinigių skirtumu ir 177,76 Eur PVM dydžiu.

Nurodytos aplinkybės ir padarytos išvados teikia pagrindą ieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies (atmetant reikalavimų dalį už 1024,22 Eur sumą), o priešieškinio reikalavimus atmesti. Tenkinant ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo, tenkinamas ir išvestinis ieškinio reikalavimas dėl šešių procentų procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui priteisiama 22 242,26 Eur skola (iš ieškiniu reikalautos 23 266,48 Eur sumos), t. y. tenkinama 95,60 proc. pareikštų pagrindinių reikalavimų, laikantis atitinkamų proporcijų ieškovui priteisiama ir 1109,92 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo patirtų iš viso 1161 Eur išlaidų sumos, t. y. 561 Eur žyminio mokesčio (t. 1, p. 2, 28, 40) ir 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 1, p. 15-16, 33-34; t. 3, p. 62-63). Atsižvelgdamas į ieškinio sumą, taip pat į ieškovo pateiktų įrodymų gausą, bylos nagrinėjimo trukmę, teismas šių išlaidų dydžio nevertina kaip neatitinkančio proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl jų nemažina. Kadangi priešieškinio reikalavimai atmetami, tai atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Valstybei iš atsakovo nepriteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Priimant atsakovo atsisakymą nuo 6929,17 Eur dalies priešieškinio reikalavimų, atsakovui, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 7 dalimi ir 87 straipsnio 2 dalimi, grąžinama atitinkama žyminio mokesčio dalis, t. y. 116,93 Eur (6929,17 / 100 X 3/100 X 75 / 100 X 75).

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Lakštas“, j. a. k. 121685665, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Brevitra“, j. a. k. 300559989, 22 242,26 Eur (dvidešimt du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt du eurus 26 ct) skolos ir šešių procentų metines palūkanas nuo priteistos 22 242,26 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 26 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priimti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Brevitra“ atsisakymą nuo dalies priešieškinio reikalavimų už 6929,17 Eur sumą.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Lakštas“, j. a. k. 121685665, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Brevitra“, j. a. k. 300559989, 1109,92 Eur (tūkstantį šimtą devynis eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Brevitra“, j. a. k. 300559989, 116,93 Eur (šimtą šešiolika eurų 93 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.