Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. S. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui S. S. V. dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės ir pagal atsakovo S. S. V. priešieškinį ieškovei I. Z. , trečiajam asmeniui notarei L. R. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovė I. Z. Marijampolės rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui S. S. V. , prašydama atidalinti jai priklausančią ½ dalį nekilnojamojo turto (žemės) iš bendrosios jungtinės nuosavybės, paskiriant jai naudotis žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , ½ dalimi, žemės sklypo padalinimo projektinio pasiūlymo plane pažymėto „A/563" raide ir „ruda“ spalva, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

skirti B. V. pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę;

pripažinti B. V. neveiksnia testamento pasirašymo metu;

pripažinti B. V. 2005-10-12 testamentą negaliojančiu.

Teismas, vadovaudamasis liudytojų parodymais (b.l.59, 83, 84) bei byloje esančias rašytiniais įrodymais (b.l.51, 70), nustatė, jog jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad B. V. būtų sirgusi kokia nors psichikos liga, nesuprastų savo veiksmų ir negalėtų jų valdyti, nėra, šį faktą pripažino ir atsakovas, atsisakydamas reikalavimo dėl pomirtinės ekspertizės skyrimo (b.l.84). Tai, kad testamentas testatorei buvo perskaitytas, jos suprastas ir, kaip atitinkantis jos valią, pasirašytas, teismui patvirtino ir B. V. testamentą tvirtinusi notarė, todėl teismas priešieškinį atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 str.).

Atsižvelgdamas į tai, kad šalys nesutaria dėl naudojimosi žemės sklypu, bei vadovaudamasis CK 4.90 str. 1 d., numatančia, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios jungtinės nuosavybės, teismas sutiko su ieškovės pasiūlytu žemės sklypo padalinimo planu, kadangi nustatė, jog toks padalinimas nepažeidžia šalių teisių ir interesų, o atsakovui jokių prieštaravimų dėl ieškovės pasiūlyto žemės sklypo padalinimo plano nepareiškus, laikė, kad toks žemės sklypo dalių nustatymas atsakovą tenkina.

Atsakovo nuomone, pasirašydama 2005-10-12 testamentą, jo motina nesuprato, kokį tekstą pasirašo. Atsakovas nurodo, kad B. V. 2001-06-13 buvo nustatyta abiejų akių katarakta bei diagnozuota eilė įvairių ligų (b.l.51). Ligai (kataraktai) progresuojant, gydytojų konsultacinė komisija apžiūrėjo B. V. , ir 2005-10-26 jai buvo nustatytas nuolatinės priežiūros būtinumas. Blogėjant B. V. būklei, jos prašymu, 2005-07-07 atsakovas atvežė ją pas notarę L. R. , kur atsakovo motina patvirtino testamentą. Atsakovas nurodo, kad jo ginčijamą testamentą motina pasirašė 2005-10-12 būdama jau visiškai akla, t.y. negalėdama jo perskaityti. Be to, palyginus abu testamentus, matyti, kad testatorės parašai ant jų labai skiraisi, notarė 2005-10-12 testamentą patvirtino be liudytojų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas apeliacinį skundą prašė patenkinti. Ieškovė ir jos atstovė pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kuriuos nustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys byloje nenustatyta, o naikinti teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų taip pat nėra pagrindo.

Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas vienintele aplinkybe, jog testatorė B. V. , kurios 2005-10-12 testamentą prašoma pripažinti negaliojančiu, buvo visiškai akla, todėl negalėjo pasirašyti testamento nedalyvaujant liudytojams, ir dėl šios priežasties, apelianto teigimu, nesuprato kokį tekstą pasirašo.

Kolegija konstatuoja, jog reikšdamas priešieškinį, atsakovas nurodė, jog dėl įvairių susirgimų, testatorė buvo neveiksni (b.l.45,47). Tai reikštų, jog atsakovas ginčijo testamentą CK 1.89 straipsnyje nustatytu pagrindu, t.y. laikė, jog testatorė ginčijamo testamento sudarymo metu buvo tokios būklės, dėl kurios negalėjo suprasti savo atliekamų veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pirmosios instancijos teisme, ką pažymėjo ir šis teismas savo sprendime, atsakovas prašymo skirti pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę atsisakė (b.l.84).

Apeliacinis skundas grindžiamas testatorės aklumu, teigiant jog ji negalėjo pasirašyti testamento nedalyvaujant liudytojams. Kolegija konstatuoja, kad šiuo pagrindu testamentas pirmosios instancijos teisme nebuvo ginčijamas. CPK 312 straipsnis draudžia kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme. Pareikštu priešieškiniu atsakovas testamento ydingumo klausimo CK 5.29 straipsnio prasme nekėlė. Kita vertus, byloje surinkti įrodymai paneigia apelianto teiginius apie tai, kad testatorė buvo visiškai akla ir dėl aklumo nesuprato pasirašomo testamento turinio. Pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus ir šiuo aspektu, apklausė liudytojais testatorę gydžiusius gydytojus, sprendime išanalizavo jų parodymus, kurie neduoda pagrindo išvadai, kad testatorė buvo visiškai akla ir nesiorientavo aplinkoje. Be to, iš testamento turinio matyti, jog testamentas testatorei buvo perskaitytas garsiai, ji aiškiai suprato jo turinį (b.l.48). Byloje dalyvavusi notarė taip pat patvirtino teismui, kad testatorė jai paaiškino savo valios keitimo priežastį, kad notarei jokių abejonių dėl testatorės veiksnumo nekilo (b.l.83.

Teismų praktikoje yra susiformavusi taisyklė, kad sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 10 29 nutartis byloje 3K-3-1022/2003; 2005 10 05 nutartis byloje 3K-3-451/2005 m.). Kolegija sprendžia, kad ginčijamas B. V. sudarytas testamentas savo turiniu nei naudingumo, nei pagrįstumo, nei protingumo kriterijams neprieštaravo. Testatorė visą savo turtą lygiomis dalimis paliko abiem savo vaikams – ieškovei ir atsakovui, kas tiek moraliniu, tiek sąžiningumo požiūriu yra visiškai suprantama.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neginčija ieškovei minėto testamento pagrindu išduoto paveldėjimo teisės liudijimo (b.l.11), kurio pagrindu yra įregistruotos šalių nuosavybės teisės (b.l.12,13).

Dėl išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.