Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens (apelianto) BUAB „CB Logistics“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis asmuo BUAB „CB Logistic“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. G. pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl 18 676,98 Eur žalos atlyginimo. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdymo veiksmus civilinėje byloje Nr. e2-1425-1009/2017.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – sustabdė išieškojimą vykdymo procese pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-1425-1009/2017 iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-45152-235/2018. Teismas sprendė, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-1425-1009/2017 ieškovo teisės gali būti pažeidžiamos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

3. Trečiasis asmuo atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo argumentai:

3.1. Ne teismas, nei ieškovas nenurodė, kuo remiantis padarė išvadą dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

3.2. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti ir ieškinio pagrįstumą, todėl nebuvo ir antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3.3. Ieškovo prašoma ir teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su ieškinio reikalavimu.

4. Ieškovas padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad atskirasis skundas prieštarauja sąžiningumo principui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

6. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu nustatomos dvi sąlygos: ieškinys tikėtinai pagrįstas ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tokios, kurios tiesiogiai susiję su ieškinyje pareikštais reikalavimais.

8. Pagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susiję su ieškinio reikalavimu. Kaip matyti iš bylos duomenų, šioje byloje ieškinio reikalavimu buvo prašoma priteisti žalos iš valstybės. Tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos sustabdant išieškojimą vykdymo procese pagal vykdomąjį raštą, išduotą kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-45152-235/2018, kurioje išspręstas ginčas tarp BUAB „CB Logistic“ ir V. G., BUAB „CB Logistic“ naudai priteisiant skolą iš V. G.. Ginčijama nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nesusijusias su ginčo dalyku, yra pagrindas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

9. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės naikintinos ir kitais pagrindais.

10. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo.

11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčą išnagrinėjo iš esmės ir 2019 m. vasario 4 d. sprendimu ieškovo V. G. ieškinį Lietuvos Respublikos valstybei atmetė. Nors šis procesinis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau teismų praktika formuojama taip, kad ieškinio atmetimo atveju ieškinys laikytinas preliminariai nepagrįstu. Taigi skundo atmetimas procesiniame sprendime nurodytais motyvais yra savarankiškas pagrindas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-780/2012, 2017-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74-943/2017).

12. Pripažinus ieškinį preliminariai nepagrįstu bei pripažinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones nesusijusiomis su ginčo dalyku, yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13. Trečiasis asmuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų, todėl šis prašymas nenagrinėtinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo V. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.