Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės A. S. V. atstovei adv. V. Laukevičienei, nedalyvaujant atsakovui I. V., gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės A. S. V. ieškinį atsakovui I. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų neturi.

Susituokę sugyveno lyg ir neblogai. Pasitaikė visko, tačiau ginčus išspręsdavome taikiai. Tačiau vėliau atsakovas pradėjo vis dažniau kelti triukšmą namuose, smurtauti prieš ieškovę. Jam pakriko sveikata. Namuose jis visiškai nesitvarkė, ūkio darbus dirbau viena ieškovė, o atsakovas gulėdavo ant lovos ir aiškindavo, kad jis viskam vadovauja. Vėliau dėl atsakovo sveikatos blogėjimo atsirado poreikis jį prižiūrėti, o ieškovė sveikatos neturi ir atsakovas buvo apgyvendintas Aukštelkės socialinės globos namuose, kur ir šiuo metu randasi. Jau 7 metai nutrūkę tarp jų santuokiniai ryšiai, apie 2 metus neveda bendro ūkio, jų santuoka iširo galutinai ir galimybės pradėti gyventi kartu nebėra, santuoka nutrauktina, CK 3.60 str. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis smurtavo, kėlė triukšmą, namuose nepadėjo tvarkytis, per jį nebuvo ramybės namuose.

Susitaikymui terminas nenustatytinas, nes jie bendrai kartu nebegyvename daugelį metų, CK 3.54 str.

Nutraukus santuoką, man palikti ieškovei V. pavardė, CK 3.69 str.

Santuokoje neįgijo nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto. Ieškovei A. S. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), jie įgyti 2016-06-09 dovanojimo sutarties pagrindu. Kadangi gyvenamasis namas su priklausiniu buvo registruotas atsakovo I. V. vardu, nors pirktas už ieškovės asmenines lėšas, tai pasodybinis 0,1100 ha žemės sklypas įregistruotas taip pat atsakovo vardu. Šis žemės sklypas paliktinas ieškovei asmeninės nuosavybės teise, nes ant jo stovi jai priklausantį asmeninės nuosavybės teise statiniai, atsakovas I. V. jai dėl to jokių pretenzijų nereiškia ir palieka jį ieškovės nuosavybėn, piniginės kompensacijos nepageidauja.

Kitų vertingesnių namų apyvokos daiktų neįgijo, todėl nėra ką dalintis. Tarpusavio išlaikymo ieškovė iš atsakovo nereikalauja.

Kreditorinių įsipareigojimų neturime.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista kaip socialiai remtinas asmuo, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str.

Ieškovė kol kas nemato galimybės baigti bylą taikiai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 3.60 str., 3.69 str., CPK 381 - 385 str., ieškovė prašė:

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp I. V., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S. V., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) iširusią dėl atsakovo kaltės.;

Palikti ieškovei santuokinę V. pavardę.

Nustatyti, kad tarpusavio išlaikymo ieškovė iš atsakovo nereikalauja.

Ieškovei A. S. V. asmeninės nuosavybės teise perduoti 0,1100 ha žemės sklypą, kuris įregistruotas atsakovo vardu.

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pareiškė, kad palaiko ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus visiškai ir prašė teismo juos tenkinti.

Teismas išklausęs bylos dalyvių nuomonę nusprendė bylą teismo posėdyje nagrinėti atsakovui ar jo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovės ieškinį grindė rašytiniais ir šiuo įrodymu.

Liudytoja atsakovo sesuo N. T., teismo posėdžio metu duodama parodymus nurodė, kad ieškovė po santuokos su atsakovu sudarymo už pinigus gautus pardavus jai priklausantį butą Šiaulių mieste, kartu su broliu įsigijo gyvenamąją sodybą (duomenys neskelbtini). Teigė, kad ji ir kiti artimieji pastoviai bendrauja su broliu, kuris šiuo metu yra apgyvendintas Aukštelkės socialinės globos namuose. Parodė, kad žino apie brolio ir jo žmonos nesutarimus, tačiau apie brolio smurtą prieš žmoną ji nežino. Teigė, kad tik ji ir kiti artimieji rūpinasi broliu, o ieškovė su juo nebendrauja jau beveik apie 3 metus.

Teigė, kad ieškovės ir atsakovo šeima yra faktiškai iširusi, nes sutuoktinių santykiams įtakos turėjo ir ieškovės sūnaus elgesys. Dėl to, jog sutuoktiniai jau ilgą laiką neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl mano, kad nėra jiems galimybės atkurti šeimą ir prašė nutraukti jų santuoką. Tuo pačiu pripažino, kad tenkintinas ir ieškovės reikalavimas dėl sodybinio žemės sklypo perdavimo jos nuosavybėn, nes ji žino, jog atsakovas dėl to pretenzijų žmonai neturi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės A. S. V. ieškinys atsakovui I. V. tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškovės reikalavimų atsakovui.

Ieškovė kategoriškai nesutiko ir prašė teismo sutuoktinių atžvilgiu netaikyti LR CK 3.54 str. numatytų priemonių jiems sutaikyti, nurodydama, kad neturi vilčių ir noro toliau kartu gyventi su atsakovu. Tačiau pastebėtina, kad ieškovė prašydama nutraukti jos santuoką su atsakovu nurodė tik viena iš priežasčių kodėl sutuoktinių santuoka iširo, tai yra, netinkamą sutuoktinio elgesį. Nagrinėjamos bylos atveju ši aplinkybė laikytina svarbia, nors atsakovas teismo posėdyje ir nedalyvavo.

Atskirai paminėtina, kad pagal CPK normas, reglamentuojančias iš šeimos santykių kylančių bylų nagrinėjimo ypatumus, įstatymas numato teismo teisę, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą ir dėl reikalavimų kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CK 3. 61 str. 2 d., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys). LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Šios ankščiau nurodytos teisinės nuostatos irgi turi įtakos nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ieškovės ieškinio reikalavimus nesant išsamių atsakovo atsikirtimų.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Iš bylos medžiagos ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad šalys (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką, kuri įregistruota Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje pagal akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) (13 b. l.). Šalys gyvendamos santuokoje augino ir ieškovės sūnų (30 b. l.). Ieškovė gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) ( 30 b. l.). Atsakovo gyvenamoji vieta nuo 2017-01-23 deklaruota adresu Šiaulių raj., (duomenys neskelbtini) ( 3 b. l.). Šalys santuokoje bendrą ūkį vedė iki 2015 metų vidurio, o nuo tada ieškovė ir atsakovas bendro ūkio nebeveda, kadangi atsakovas yra apgyvendintas Aukštelkės socialinės globos namuose (28 b. l.).

Sutuoktinio pareigas nustato CK 3. 26 - 3. 30; 3. 35 - 3.36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3. 49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Ieškovė dėl santuokos iširimo pagrindiniu motyvu nurodo atsakovo netinkamą elgesį šeimoje. Tačiau šiai aplinkybei patvirtinti ji nepateikė jokių įrodymų. Todėl teismas su šiuo ieškovės reikalavimu sutinka tik iš dalies, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas ir atsakovas. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3. 60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovės atstovės paaiškinimai tik iš dalies patvirtina minėtą faktą dėl netinkamo atsakovo elgesio ir jo požiūrio į šeiminį gyvenimą, kas turėjo įtakos sutuoktinių šeimos iširimui. Taip pat duodama paaiškinimus ieškovės atstovė irgi pripažino, kad sutuoktinė jau apie 3 metus visiškai nesirūpina savo sutuoktiniu I. V., dėl ko teismas daro išvadą ir apie jos kaltę, kas irgi turėjo įtakos šalių santuokos iširimui (CPK 182 str. 1 d. 5 p., 187 str.), tuo patvirtindamas ir kito sutuoktinio netinkamą požiūrį į atsakovą. Visuma nurodytų faktų, leidžia teismui daryti išvadą, jog abiejų sutuoktinių elgesys ir požiūris į vienas kitą buvo netinkami, jie nesidomėjo šeimos reikalais, gyveno atskirą nuo šeimos gyvenimą. Iš kitų teismui pateiktų duomenų seka, kad šalims gyvenant kartu tarp jų išryškėjo ir charakterių bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o tuo pačiu per ilgą bendrą gyvenimą kartu, jie nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje. Visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos sutuoktinių šeimos iširimui. Per ieškovės ir atsakovo bendrą gyvenimą išryškėjęs šalių netinkamas požiūris į šeiminį gyvenimą, o taip pat atsakovui apsigyvenus socialinės globos namuose, leidžia teismui daryti išvadą, kad sutuoktinių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3. 61 str. 2 d.). Ankščiau paminėti šalių veiksmai įrodo, kad jie ne tik nesiekė išsaugoti šeimos, bet ir nebuvo lojalus vienas kitam. Todėl teismas daro išvadą, kad šalys ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai ir galutinai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Todėl teismas vadovaudamasis CK 3.61 str. 2 d. konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokia teismo išvada remiasi ieškovės, liudytojos parodymais ir visa kita byloje esančia medžiaga. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės atstovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, darytina išvada, kad teismui nėra teisinio pagrindo nesutikti su ieškovės ieškinyje nurodytais motyvais ir aplinkybėmis, bei atsakovas sutikimas leidžia pripažinti ir laikyti, jog sutuoktinių šeima iširo visiškai ir jų santuoka nutrauktina.

Kadangi teismo kaltais dėl santuokos nutraukimo pripažįstami abu sutuoktiniai, dėl to nė vienam iš jų išlaikymas negali būti priteistas (CK 3. 72 str. 4 d.).

Dėl kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo (CK 3.59 str.).

Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrąją jungtine nuosavybe bei dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto sutuoktiniai neturi ir jis nedalintinas, išskyrus 0,1100 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris viešame registre įregistruotas atsakovo vardu (5-6 b. l.). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė duodama paaiškinimus nurodė, kad sutuoktinė pageidaują, jog šis nekilnojamasis daiktas atitektų jai. Kadangi atsakovas dėl šio nekilnojamojo daikto padalinimo tarp šalių savo nuomonės nepareiškė, o parodymus kaip liudytoja davusi atsakovo sesuo, tokiam ieškovės prašymui neprieštaravo, dėl to tenkintinas ieškovės prašymas ir šis nekilnojamasis daiktas perduotinas sutuoktinei. Taip pat atsakovui už šį nekilnojamąjį daiktą nepriteistina ir atitinkama piniginė kompensacija, kadangi dėl to tarp šalių nėra ginčo.

Tenkintinas ieškovės prašymas nutraukus santuoką tarp jos ir atsakovo, palikti jai santuokinę pavardę – V. (CK 3.69 str. 1 d.).

Kadangi ieškovė šioje civilinėje byloje kreipdamasi į teismą neprivalėjo mokėti žyminio mokesčio (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str.), o byla buvo nagrinėjama pagal ginčo teiseną, kuomet kita šalis turi sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas, dėl to iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina tik 1/2 dalis visų šių išlaidų. Tokia teismo išvada pirmiausia, siejasi su tuo, kad ir ieškovė yra pripažinta kalta dėl santuokos iširimo. Antra, atsižvelgiant į dabartinį atsakovo statusą ir jo socialinę padėtį, teismas pagal CPK 96 str. 5 ir 7 dalį atleidžia pastarąjį iš dalies nuo iš jo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio valstybei, tai yra jas mažina 50 proc. Ginčo atveju žyminio mokesčio dalis dėl turto tarp sutuoktinių padalinimo atveju (turtinio pobūdžio reikalavimas) būtų 5,00 Eur, o dėl santuokos nutraukimo (neturtinio pobūdžio reikalavimas) būtų 75,00 Eur, iš viso: 80,00 Eur žyminis mokestis. Todėl į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina tik 40,00 Eur žyminio mokesčio suma. Ieškovei byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl ko valstybė irgi patyrė 259,68 Eur atstovavimo išlaidų. Dėl to iš atsakovo VGTPT Šiaulių skyriui priteista irgi 50 proc. nurodytos sumos, tai yra 129,84 Eur (CPK 96 str.). Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60 str. 1d.,; 3.66 - 3.67; 3.69 - 3.70 str., 3.88 str.; LR CPK 259 - 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Ieškovės A. S. V. ieškinį atsakovui I. V. tenkinti iš dalies.

2. Santuoką tarp A. S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

3. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti šias pavardes - „V.“ ir ,,V.“.

4. Šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą padalinti taip:

4.1. Priteisti ieškovei A. S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninei nuosavybei šį nekilnojamąjį daiktą 0,1100 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio indeksuota vertė - 78,00 Eur (septyniasdešimt aštuoni eurai).

4.2. Atsakovui piniginė kompensaciją iš ieškovės už pastarajai sprendimo rezoliucinės dalies 4.1. p. nurodytą ir jai atitekusį nekilnojamąjį daiktą nepriteistina.

4.3. Šalys santuokoje įgyto dalintino kito nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto neturi ir jis nedalintinas.

5. Šalims išlaikymas nepriteisiamas.

6. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 40,00 Eur žyminio mokesčio.

7. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš atsakovo I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 129,84 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 84 ct) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo rūmuose.

Sprendimo kopiją per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti ir pranešimą Vedybų sutarčių registrui apie turto padalijimo faktą.