Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. (R. B.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime, 13 kameroje nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki 2024 m. gruodžio 18 d.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo.

Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 1.2. papunktyje numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis; 3,6 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis; 4,1 kv. m – Kauno kalėjime (veiklos teritorija adresu Technikos g. 12, 51334 Kaunas) laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Pravieniškių 2-o kalėjimo atskirajame padalinyje, teikiančiame asmens sveikatos priežiūros paslaugas, (veiklos teritorija adresu Pravieniškių g. 57, 56371 Kaišiadorių r.) (išskyrus asmenims su negalia – 5 kv. m).

Nurodytas teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpos plotą.

Bylos duomenys (b. l. 7, 44 – 45) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki 2024 m. gruodžio 18 d. pareiškėjas atliko bausmę 13 kameroje, kurios plotas 5,83 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, todėl pareiškėjui teko 5,83 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovės pateiktais duomenimis (gavęs atsiliepimą į skundą pareiškėjas minėtų duomenų neginčijo) ir konstatuoja, kad pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpi buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos atmestinas.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą taip pat sieja su tuo, jog 13 kameroje sienos buvo nešvarios, tualeto durys sulaužytos, buvo blogas kvapas, nebuvo galimybės tinkamai išvėdinti kameros, nes langas atsidarė per mažai, kameroje nebuvo stalo ir kėdės.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Higienos normos HN 134:2015 34 punktas nustato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – Aprūpinimo normos) 10.2 ir 10.3 papunkčiuose nustatyta, jog drausmės ar kamerų tipo patalpose turi būti įrengtas stalas 1 vnt., taburetė ir/arba kėdė, ir/arba suolai.

Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, jog 13 kameroje sanitarinis mazgas atskirtas nuo kameros pertvaromis ir su durimis, sanitarinio mazgo patalpos durys tvarkingos, sanitariniame mazge įrengta mechaninė vėdinimo sistema, taip pat kamerą galima vėdinti per varstomą langą, patalpose įrengta po vieną stalą ir taburetę kiekvienam patalpoje gyvenančiam nuteistajam. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovės atstovė pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2025 m. sausio 20 d. pažymą Nr. LV-4023 (b. l. 13 – 14). Iš į bylą pateiktų 13 kameros fotonuotraukų matyti, jog minėtoje kameroje įrengtas atidaromas langas, tualeto patalpa yra su uždaromomis durimis, kurios nėra sulūžusios, kameroje yra stalas ir taburetė (b. l. 11, 39).

Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kitą valstybės instituciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Duomenų, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs įkalinimo įstaigai skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, byloje nėra. Teismo vertinimu, kreipimosi skundais (prašymais, pareiškimais) į pataisos įstaigos administraciją aspektas yra svarbus, siekiant nustatyti, ar pataisos įstaiga, gavusi informaciją apie esančius kalinimo sąlygų trūkumus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Nenustačius, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų skundęsis dėl jo nurodomų netinkamų sąlygų, pareiškėjo argumentai dėl nešvarių kameros sienų, sulaužytų tualeto durų, blogo kvapo, netinkamos kameros ventiliacijos, stalo ir kėdės nebuvimo kameroje, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog ant kameroje esančio lango iš abiejų pusių buvo grotos.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) numato, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo ankeriai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas (12.9.). Taigi grotų įrengimą ant langų reglamentuoja teisės aktai, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl grotų ant lango įrengimo nepagrįstos.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo prižiūrėtojo iškvietimo sistemos.

Taisyklių 12.11. punktas numato, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Atsakovės atstovės į bylą pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2025 m. sausio 20 d. pažymoje Nr. LV-4023 (b. l. 13 – 14) nurodyta, kad 13 kameroje pareigūnų iškvietimo sistema atnaujinta ir veikia. Pareiškėjas dėl nesudarytų sąlygų susisiekti su pareigūnais skundžiasi abstrakčiai, jo teiginiai nesusieti su konkrečia situacija, kada nebuvo galima išsikviesti pareigūno ir dėl to kilo konkrečios pasekmės, duomenų, jog dėl neveikiančios pareigūnų iškvietimo sistemos pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu būtų kreipęsis į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija, nėra, todėl tokie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad kameroje nebuvo radijo taško. Nei Taisyklių 12-13 punktai, reglamentuojantys kamerų įrengimo reikalavimus, nei Aprūpinimo normos nenumato, kad kamerose turi būti įrengti radijo taškai, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl radijo taško kamerose neįrengimo atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėjas teigia, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepilnavertiškumo jausmą, jaučiasi pažemintas, gyventi toje kameroje buvo emociškai sunku. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. sausio 13 d. pažyma Nr. RV-22-282 patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į įstaigos psichologus dėl patiriamų emocinių išgyvenimų ir dvasinių kančių, fizinių nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo, orumo pažeidimo, kuriuos galėjo sukelti neužtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos įstaigoje, nesikreipė (b. l. 40 – 41). Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti abstraktūs teiginiai, jų nepagrindžiant, negali būti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Įrodymų, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija būtų sąmoningai siekusi kaip nors pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgėsi, į bylą nepateikta, o tam tikros kalinamųjų kalėjimo sąlygos ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra objektyvių aplinkybių nulemta kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).

Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. (R. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.