Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. kaltinamas pagal BK 147 str. 1 d. tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. U., nuo 2014 m. sausio 31 d. faktiškai kontroliuodamas nukentėjusiosios M. B. elgesį ir jos buvimo vietą, iki 2014 m. vasario 15 d. laikydami ją nelaisvėje ir saugodami E. K. bute, adresu (duomenys neskelbtini), verbavo nukentėjusiąją vykti į užsienį, apgaule žadėdamas striptizo šokėjos darbą, tačiau žinodamas, kad užsienyje ji būtų išnaudojama prostitucijai, taip pat naudojo psichinę prievartą grasindamas, jog nepaklusimo atveju susidoros su nukentėjusiąją ir jos artimaisiais, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nukreiptus į turtinės naudos gavimą iš M. B. pardavimo, 2014 m. vasario 15 d. išleidęs M. B. iš E. K. buto bei naudodamasis nukentėjusiosios pažeidžiamumu ir, dėl sistemingos psichinės prievartos naudojimo, palaužtu gebėjimu priešintis, toliau kontroliavo nukentėjusiosios M. B. elgesį ir buvimo vietą, sistemingai tęsė grasinimus nukentėjusiajai fiziniu smurtu ir toliau verbavo nurodydamas, kad ji privalės užsienio valstybėje užsiimti prostitucija, o 2014 m. vasario 21 d. R. U. nugabenus nukentėjusiąją M. B. į (duomenys neskelbtini) miško parką ir panaudojus fizinį smurtą: ne mažiau tris kartus sudavus smūgius nukentėjusiajai į dešinį šoną, apatinį žandikaulį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, pagal išankstinį bendrininkų susitarimą, R. U., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nuo 2014 m. vasario 21 d. iki 2014 m. vasario 23 d., laikė nukentėjusiąją nelaisvėje, išnuomotame viešbučio „P“ kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), kur R. U. asmeniškai saugojo M. B., kad ji nepabėgtų ir kontroliavo jos elgesį, o 2014 m. vasario 23 d. vakare, laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 21.30 val., siekdamas palaužti M. B. pasipriešinimą, R. U. privertė suvartoti nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir pasinaudodamas nukentėjusiosios apsvaigimu, ją nugabeno į L. U. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo sandėliuką, esantį rūsyje, kur užrakinęs laikė nukentėjusiąją nelaisvėje iki 2014 m. vasario 24 d. 12.00 val., vėliau, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, pagal išankstinį bendrininkų susitarimą, R. U. nukentėjusiąją M. B. gabeno automobiliu „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nenustatyta kryptimi iki (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

E. K. taip pat kaltinamas ir pagal BK 302 str. 1 d. tuo, kad jis, ne vėliau kaip 2014 m. vasario 1 d., veikdamas kartu su R. U., E. K. bute, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apriboti nukentėjusiosios M. B. galimybes pabėgti ir versdamas ją paklusti savo ir bendrininko reikalavimams, pagrobė nukentėjusiajai priklausančius dokumentus: Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. XXXX ir asmens tapatybės kortelę Nr. XXXX.

Be to, E. K. kaltinamas pagal BK 181 str. 1 d. tuo, kad jis, veikdamas kartu su R. U., 2014 m. vasario 4 d., neturėdamas teisėto pagrindo ir pasinaudodamas anksčiau išsakytais grasinimais fiziniu smurtu nukentėjusiosios ir jos artimųjų atžvilgiu, tokiu būdu palaužtu nukentėjusiosios gebėjimu priešintis neteisėtiems veiksmams, bendrais veiksmais su R. U., tęsdamas tokios psichinės prievartos naudojimą, atvirai vertė nukentėjusiąją M. B. atlikti turtinio pobūdžio veiksmus – įkeisti jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „XXXX“, o 2014 m. vasario 4 d. nukentėjusiajai patenkinus turtinį reikalavimą ir už 400 Lt įkeitus mobiliojo ryšio telefoną „XXXX“ UAB „L“ lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su R. U. užvaldė 400 Lt.

Teismo posėdyje prokurorė prašo kaltinamojo E. K. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. K. skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis E. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra nukentėjusiosios M. B., liudytojos B. B. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotrauką protokolas, specialistų išvados, apžiūros protokolai, kratos protokolai, telefoninių pokalbių suvestinė, rasta ir paimta augalinės kilmės medžiaga ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Kaltinamasis skunde išdėstė argumentus apie jo kaltę, jis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimus suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, o byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.

Pratęsdamas E. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė pagrindus, numatytus BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p., t. y. padarė išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus. Kardomosios priemonės pratęsimas gali būti esant BPK 122 str. 7 ir 8 d. numatytoms sąlygoms, t. y. kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Griežčiausią kardomąją priemonę galima skirti, kai yra BPK 122 str. numatyti pagrindai ir sąlygos. BPK 122 str. 2 d. yra nustatyta, kad esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. E. K. yra kaltinamas padaręs tyčines nusikalstamas veikas, kurios yra priskiriamos apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms. Už kaltinamajam inkriminuojamo sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 147 str. 1 d., padarymą BK numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą nuo dvejų iki dešimties metų. Be to, nusikaltimas, numatytas BK 147 str. 1 d., priskiriamas prie nusikaltimų žmogaus laisvei. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Todėl pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, jog E. K. anksčiau teistas, nors teistumas išnykęs, tačiau tai neigiamai jį charakterizuoja, be to, jo socialiniai ryšiai silpni – nesusituokęs, nedirbantis, neturintis pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio. Remdamasis nurodytų aplinkybių visuma pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios bausmės griežtumą, E. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Šio pagrindo buvimo nepaneigia skunde nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, buvo registruotas darbo biržoje, gaudavo pajamas už tėvų globą, administracine tvarka nebaustas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir kitą suėmimo taikymo pagrindą – kaltinamasis E. K. gali daryti BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas ar kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. E. K. kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su R. U., neturėdamas teisėto pagrindo ir pasinaudodamas grasinimais fiziniu smurtu nukentėjusiosios ir jos artimųjų atžvilgiu, tokiu būdu palaužtu nukentėjusiosios gebėjimu priešintis neteisėtiems veiksmams, bendrais veiksmais su R. U., tęsdamas tokios psichinės prievartos naudojimą, atvirai vertė nukentėjusiąją atlikti turtinio pobūdžio veiksmus. E. K. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 1 d. Tai apysunkis nusikaltimas, patenkantis į BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų sąrašą. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir kitas aplinkybes – E. K. anksčiau teistas, nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Įvertinus minėtas aplinkybes bei šiuo metu inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, neatmetama galimybė, kad E. K. lėšų ar jų dalį pragyvenimui gaudavo iš nusikalstamų veikų. Be to, teismas įvertino ir tai, kad kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant bendrininkų grupe, jo vaidmuo buvo pakankamai aktyvus. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui suteikė pagrindą padaryti išvadą, kad būdamas nesuimtas kaltinamasis E. K. ir toliau gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 str. 4 d. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis administracine tvarka nebaustas, turi gyvenamąją vietą, registruotas darbo biržoje, charakterizuojamas patenkinamai, vertinamos teigiamai, tačiau nagrinėjamu atveju negali paneigti aptariamo suėmimo pagrindo (BPK 122 str. 1 d. 3 p.) buvimo.

Kaltinamojo E. K. skunde nurodyta, jog jis turi sveikatos problemų, serga depresija, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kvalifikuota medicininė pagalba gali būti suteikta laisvės atėmimo vietos ligoninėje, taip pat, esant būtinybei, kaltinamajam gali būti teikiama reikalinga medicinos pagalba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 str. 1 d., 4 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis būtų neįmanoma E. K. atžvilgiu pasiekti BPK 119 str. numatytų kardomųjų priemonių taikymo tikslų. Kaltinamajam E. K. taikoma kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas E. K., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Baudžiamoji byla, kurioje E. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismo nesaisto BPK 127 str. numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia kaltinamojo dėmesį į tai, kad kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d., todėl skunde dėstomas argumentas, kad suėmimo terminas pratęstas keturiems su puse mėnesio, nepagrįstas, Kauno apygardos teismas nepažeidė suėmimo pratęsimo termino.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo E. K. skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi pratęstą E. K. suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d., palikti galioti.

Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.