Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. R., jo atstovui advokatui M. M., teismo posėdyje nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas A. R. surašytas už tai, jog jis 2014-10-20, 22.53 val., Mokyklos g.- Priestočio g., Klaipėdos m., vairavo automobilį, būdamas neblaivus (jam nustatytas – 1,72 promilės, girtumo laipsnis) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir atitvarus. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis, apšvietimo stulpas ir atitvarai. Protokole nurodyta, kad savo veiksmais A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, 127 punktą, už kurių pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. R. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo, teigdamas, jog įvykio dieną automobilį vairavo ir teisės pažeidimą padarė kitas asmuo, t.y. L. M.. Parodė, kad 2014-10-20, jis iš ryto atvažiavo pas savo brolį N. R. į (duomenys neskelbtini), kur lanko pastolių matavimo kursus. Su broliu sugalvojo išgerti. Pasikvietę draugą L. M., visi kartu važiavo į parduotuvę. Parduotuvėje „Norfa“ nusipirko alkoholio, tuomet grįžo namo pas brolį, kur ir nusprendė vakaroti. L. M. rašinėjo SMS žinutes merginom ir tarėsi su jomis susitikti. Brolis buvo pavargęs ir nuėjo anksti miegoti. Su L. M. vartojo alkoholinius gėrimus toliau, užsimanė parūkyti, todėl nuėjo į automobilį. Atsirakino automobilio dureles iš keleivio pusės, nes kitos durelės neatsidarė. Įsėdęs į mašiną, atidarė kitas duris ir L. M. įsėdo į automobilį taip pat. Rūkė mašinoje. Po to L. M. pasiūlė važiuoti pas merginas su jo patėvio automobiliu Volkswagen Passat. Jis nesutikęs niekur važiuoti, nes sakė draugui, kad yra neblaivūs. L. M. jam pasakęs, kad jis yra policininkas ir jis gali susitvarkyti su situacija. Automobilį vairavo L. M.. Pradžioje degalinėje užsipylė kuro ir nuvažiavo į parduotuvę. Prie parduotuvės sustojo. Susitiko su merginomis, dar kartą nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus, cigarečių ir šokoladukų. Vėliau merginas jie nuvežė už parduotuvės į aikštelę, ir jos nuėjo namo. Su L. M. važiavo atgal į namus. Automobilį vairavo L. M., jiems bevažiuojant pastarasis nesuvaldė automobilio, jį sumėtė ir atsitrenkė į stulpą. L. M. buvo neblaivus. Dabar L. M. jau yra atleistas iš tarnybos dėl šio įvykio. Iškart po įvykio L. M. iškvietė policijos ekipažą. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis su L. M. buvo išlipę iš automobilio. Policijos pareigūnams pasakė, kad jis vairavo automobilį, nes L. M. buvo policijos pareigūnas ir bijojo būti atleistas iš darbo, todėl L. M. paprašė jo prisiimti atsakomybę, ir jam pažadėjo viską sutvarkyti, atlyginti padarytą žalą, ir pasirūpinti, kad jis nebūtų traukiamas administracinėn atsakomybėn. Prisiėmė atsakomybę už šį įvykį, nes L. M. paprašė, pažadėdamas sumokėti už sugadintą automobilį. Su atvykusiais policijos pareigūnais jis nebandė tartis. Įvykio vietoje L. M. sakė, kad jis ėjo šaligatviu ir, kad jis (A. R.) vos jo nepartrenkė, be to, policijos pareigūnams sakė, kad jo (A. R.) net nepažįsta. Kai jį policijos pareigūnai išvežė į policijos komisariatą L. M. dar pasiliko kalbėtis su kitais policijos pareigūnams. Vėliau policijos pareigūnai, atlikę tyrimą, nustatė, L. M. važiavo kartu su juo, bet nebuvo ištirta, kas įvykio dieną vairavo automobilį. Tik degalinės vaizdo įrašuose matėsi, kad automobilį vairavo L. M.. Tyrimo metu buvo padaryta išvada, kad vairavo jis, nes galėjo ir persėsti į vairuotojo pusę. Jis nebandė skųsti šių išvadų. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad būtent jis vairavo automobilį. Tik vėliau jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurį surašė visai kitas policijos pareigūnas. Apie anuliuotą administracinio teisės pažeidimo protokolą, esantį byloje, jis nieko nežino. Po įvykio su administraciniu teisės pažeidimo protokolu bei kitais dokumentais jis nebuvo supažindintas. Tyrimo metu jis tik parašė paaiškinimą, buvo apklaustas policijos pareigūnų. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apklaustas. Po to įvykio jokių kontaktų su L. M. nebepalaiko. Padarytoji žala nei už automobilį, nei už aptvarus, kuri yra apie 700 Lt, iki šiol nėra atlyginta. Eismo įvykio metu kitų asmenų nebuvo. Pats automobilis, kuriuo buvo padarytas teisės pažeidimas, šiuo metu yra saugomoje aikštelėje. Mikro dalelės iš vairuotojo pusės nuo sėdynių paimtos nėra.

Teismo posėdžio metu liudytojas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro viršininkas R. Š. parodė, kad 2014-10-20 gautas pranešimas apie eismo įvykį. Policijos pareigūnai atvyko į eismo įvykį, užfiksavo, protokolo nerašė. Pirmą asmenį sulaikė, jis buvo atvežtas į policijos komisariatą ir vėliau buvo surašytas protokolas. Tai buvo A. R.. Dėl to, kas vairavo automobilį nelabai ką gali pasakyti, nes tą tyrimą atliko eismo įvykio skyriaus pareigūnai. Tarnybinio patikrinimo išvados pridėtos prie administracinės bylos. Yra pridėti tam tikri parodymai tiek vieno asmens, tiek kito asmens. L. M. yra buvęs policijos pareigūnas, kuris dabar yra atleistas iš pareigų. Pripažįsta, kad policijos pareigūnai, kurie formavo kaltinimą, surinko ne visus duomenis, įvertino ne visas faktines aplinkybes. Jis, būdamas vadovu, nurodė pavaldiniams susipažinti su įrodymais, bet teigia, jog negalintis įtakoti to tyrimo eigos ir pareigūnų veiksmus. Jie turėjo vertinti faktus ir vertinti visą įrodymų visumą, surinkus visus duomenis formuoti kaltinimą A. R.. Patvirtino, kad neatlikti visi būtini procesiniai veiksmai dėl paties eismo įvykio, nenustatytas tikrasis kaltininkas, neatsakyta, kas iš tiesų vairavo transporto priemonę. Jo teigimu, policijos pareigūnai pasirinko lengviausią kelią, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą tam asmeniui, kurį sulaikė ir persiuntė bylos medžiagą į teismą. Esant įvykio dalyvių prieštaringiems parodymams, turėjo būti atlikti papildomi procesiniai veiksmai, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Taip pat nurodė, kad policijos pareigūnas, surašęs protokolą, nebendradarbiavo su juo dėl šio įvykio. Už įrodymų pateikimą yra atsakingas policijos pareigūnas Ž. M., kadangi jis tyrė šią bylą, todėl ir turėjo įvertinti įrodymus, priimti sprendimą ir teisingai kvalifikuoti teisės pažeidimą. Mano, jog šiuo nagrinėjamu atveju yra būtina papildomai ištirti įvykio faktines aplinkybes bei papildomai apklausti liudytojus.

Teismo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė R. Ž. parodė, kad eismo įvykis įvyko 2014-10-20, Mokyklos g.- Priestočio g., Klaipėdos m., ant viaduko. Pamena, kad tą dieną gavo iškvietimą apie eismo įvykį, kurio metu automobilis atsitrenkė į atitvaras. Jiems atvažiavus, automobilyje sėdėjo vyriškis, kitas vyriškis buvo nutolęs nuo automobilio. Nematė, kas vairavo transporto priemonę, bet automobilyje vairuotojo pusėje sėdėjo A. R.. Tuo momentu aplinkybių nesiaiškino. Taip pat prisimena, kad A. R. buvo neblaivus, sklido alkoholio kvapas, jo neblaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu. Tarnybinį pranešimą apie eismo įvykį, rašė ji. Įvykio metu matė, kad šalia automobilio stovėjo vaikinas. Ji nekreipė dėmesio į stovintį vaikiną, nes A. R. buvo nusiteikęs agresyviai, ir ji rūpinosi, kad jis jos nesužalotų. Nežino, ar vaikinas buvo kartu su A. R.. Nežino, ar A. R. įvykio dieną vairavo automobilį. Pačiame automobilyje kito asmens nebuvo. Tarnybiniame pranešime teiginį, kad „R. vairavo automobilį“ ji patikslintų, kad jis „sėdėjo prie automobilio vairo“.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis R. P., parodė, kad buvo gautas pranešimas apie tai, kad automobilis atsitrenkė į atitvarą Mokyklos gatvėje, Klaipėdos m., viaduke. Jiems nuvykus, pamatė, kad įvykio vietoje stovėjo automobilis VW Passat, kuris buvo atsitrenkęs į atitvarus, taip pat buvo išverstas stulpas. Vienas vaikinas stovėjo šalia automobilio, o kitas buvo automobilyje ir sėdėjo vairuotojo pusėje. Jis paklausė sėdėjusio už vairo vaikino, gal pastarajam reikia pagalbos, tačiau jis pagalbos atsisakė. Akivaizdžiai matėsi, kad asmuo, sėdėjęs už vairo, buvo neblaivus. A. R. iš karto prisipažino, kad jis vairavo automobilį. Jie A. R. įsodino į savo tarnybinį automobilį, nustatė jo neblaivumą. A. R. įžeidinėjo policijos pareigūnus. Po to, jie iškvietė kelių policijos biuro budėtoją, kad įformintų eismo įvykį. Kai atvyko kelių policijos biuro ekipažas, jie išvažiavo, palikę visus įvykio vietoje, o A. R. nuvežė į policijos komisariatą, kur jį ir paliko. Matė, kad įvykio vietoje dar buvo vienas asmuo, kurį pažinojo, nes jis buvo policijos pareigūnas. Tai buvo L. M.. Matė, kad jis bendravo su policijos patruliu R. S.. Pamena, kad L. M. jiems sakęs, kad jo vos nepartrenkė mašina.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas Ž. M. parodė, tiksliai datos, kada įvyko aptariamas įvykis, nepamena, tačiau prisimena, kad tai buvo vakare. Gavo pranešimą apie eismo įvykį Mokyklos gatvėje, ant viaduko, (duomenys neskelbtini). Iš pradžių buvo nusiųsti patruliai, kurie pranešė, kad eismo įvykis pasitvirtino. Po to, jis atvykęs į įvykio vietą, pamatė automobilį VW Passat atsitrenkusį į įtvarus. Priėjęs prie patrulio, paklausė, kur yra vairuotojas, į ką buvo atsakyta, kad vairuotojas pasipriešino policijos pareigūnams, todėl jis išvežtas į I-ąjį policijos komisariatą. Po to, jis nuėjo daryti eismo įvykio schemos, visus matavimus. Kas vairavo automobilį, tuo metu jis nežinojo. Patrulis jam paaiškino, kad automobilį vairavo A. R.. Įforminę eismo įvykį, grįžo su kolega į kelių policijos komisariatą, kur buvo surašytas protokolas. Pirmas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo anuliuotas. A. R. buvo supažindintas su protokolu, jis sutiko su viskuo, pasirašė, jam buvo išduoti laikini leidimai. Po poros dienų sužinojo, kad gautas A. R. skundas, susijęs su aptariamu įvykiu, todėl pirmas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo anuliuotas, sustabdė procesą iki visų aplinkybių ištyrimo. Dėl protokolo anuliavimo sprendimą priėmė jis pats. Po to, A. R. skundo pagrindu buvo atliktas patikrinimas. A. R. skunde nurodė, kad ne jis vairavo automobilį ir, buvo nurodyta, kad vairavo L. M., po ko, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Remiantis pirminiais parodymais, buvo surašytas protokolas apie tai, kad automobilį vairavo A. R., nes kito vairuotojo niekas nematė. Taip pat nurodė, kad dėl eismo įvykio jis apklausė ir L. M., tačiau jis viską neigė. L. M. nurodė, kad jis pamatė eismo įvykį, ir iškvietė policiją. L. M. apklausiau pats. Tarnybiniame tyrime jis nedalyvavome, tačiau su jo išvadomis yra susipažinęs. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kas iš tiesų vairavo automobilį eismo įvykio metu, tačiau renkant pirminius įrodymus, A. R. sutiko su jam inkriminuojamu pažeidimu. Remiantis pirminiais parodymais jam vėl buvo surašytas kitas protokolas. Tai, kad automobilį vairavo A. R. jam nekilo jokių abejonių. Pirminius duomenis fiksavo patruliai, nežino, ką jie ten matė. Mano, kad patruliai užfiksavo, kas sėdėjo už vairo jiems atvažiavus. Po tarnybinio patikrinimo papildomos apklausos ar jokių papildomų veiksmų nedarė, nes jam pakako išvados, kuri buvo aiški ir neabejotina.

Teismo posėdžio metu liudytojas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tyrimų poskyrio viršininkas G. S. parodė, kad 2014-10-20 įvykių suvestinėje buvo pastebėta, kad jame dalyvavo policijos pareigūnas – patrulių rinktinės pareigūnas L. M.. Jo pareiga stebėti pareigūnų drausmę. Turėdamas šitą informaciją, sekančią dieną pasitikrino, ar yra įvykis. Budėtojas patvirtino, kad toks įvykis užfiksuotas ir, kad medžiaga yra pas Ž. M.. 2014-10-21 iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštinės gavo pranešimą apie tai, kad gautas piliečio A. R. pareiškimas, kuriame buvo pasakyta, kad pilietis L. M. privertė prisipažinti dėl automobilio vairavimo. Po dviejų dienų jis pasidomėjo, kodėl negautas dar A. R. pareiškimo nuorašas, į ką R. Š. negalėjo atsakyti. Jis pats nuvyko į kelių policijos biurą, ėmė domėtis dėl šio pareiškimo. Įvykis buvo įregistruotas, tačiau budėtojas nieko negalėjo pasakyti. Sekretorė patvirtino, kad gautas pareiškimas, bet nežinanti kur yra pats pareiškimas. Įvykis buvo 2014-10-20, o tyrimas buvo pradėtas tik 2014-10-27, t.y. po savaitės. 2014-10-21 pareiškimas nebuvo surastas, nes jis po Ž. M. budėjimo dingo. Tada jie iniciavo tarnybinį patikrinimą ir tarnybinio patikrinimo metu užsiklausė telefoninių pokalbių išklotinės. Nustatė, kokiu telefonu buvo pranešta apie eismo įvykį policijos pareigūnams, bet skambutis buvo iš taksi vairuotojo. Jam buvo keista, kad paties policijos pareigūno mobilaus ryšio telefonas veikė, bet buvo skambinta iš taksi vairuotojo telefono, galimai L. M. norėjo, kad nebūtų susektas. Tuo skambučiu buvo pranešta apie eismo įvykį, kad į L. M. vos neįvažiavo automobilis, kurio vairuotojas neblaivus, vairuotojas sėdi prie vairo. Po to, atvykus patruliams, patruliai teigė, kad vyrai išlipę iš automobilio vaikščiojo abu. Policijos pareigūnai teigė, kad jiems atvykus vairuotojas sėdėjo už vairo. Bet pats L. M. teigė, kad A. R. jis nepažįsta ir tą dieną jis buvo namuose. Po kelių dienų, buvo apklaustas ir A. R. bei taksi vairuotojas, rinko medžiagą, ar iš tikrųjų galėjo vairuoti L. M.. Iš prekybos centro „Norfa“ buvo gautas vaizdo įrašas, iš kurio matėsi, kad 2014-10-20 A. R. su savo broliu ir L. M. ėjo apsipirkti, pirko alkoholį. A. R. apklausos metu jis negalėjo pasakyti, kokioje parduotuvėje jis buvo. Po to, vaizdo įrašais nustatė, kad IKI parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) , buvo du neblaivūs vyrai –L. M. ir A. R., kurie priekabiavo prie pardavėjos, pirko alkoholio. Jie buvo susitarę susitikti su merginomis. Kitas vaizdo įrašas rodo, kad atvažiavus į Statoil degalinę, pirmas iš automobilio vairuotojo pusės išlipa L. M., užsipila kuro, o A. R. sumoka degalinėje ir vėl pasiima alaus. „Statoil“ degalinėje vyriškiai buvo maždaug prieš pusvalandį iki eismo įvykio. Dar kartą buvo apklaustas L. M., kuris paaiškinime nurodė, kad jis tą dieną buvo pas merginą, ir po susitikimo su ja, ėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), tiltu, automobilis vos neatsitrenkė į bordiūrą ir vos į jį neatsitrenkė, vairuotojo jis nepažįsta, vairuotojas neblaivus ir jis pranešė apie eismo įvykį. Pats L. M. atnešė bei pateikė tyrimui pokalbių išklotinę, kur jis į įvykio vietą išsikvietė būrio vadą, kuris buvo atsakingas už įvykius. Telefonu prašė patarimo iš savo vado kaip jam elgtis. Trečią kartą buvo pakviesti visi trys policijos patruliai. L. M. pamatęs Statoil degalinėje darytą vaizdo įrašą geranoriškai pripažino, kad būtent jis vairavo prie „Statoil“ degalinės, ir, kad buvo neblaivus, taip pat pažadėjo suremontuoti sugadintą automobilį. Paaiškinime vairavimo fakto nerašė, bet rašė, kad jis dalyvavo įvykyje, važiavo šituo automobiliu. Jo funkcija buvo įvertinti pareigūno L. M. veiksmus. Mano, kad policijos pareigūnas Ž. M. į bylos medžiagą pažiūrėjo formaliai. Pažymi, kad L. M. tarnybiniuose pranešimuose nebuvo įvardijimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nekilo abejonių, kad vairavo L. M.. Taip pat nurodė, kad L. M. jam sakęs apie tai, kad jis galvojo, jog iš vis nebus įformintas eismo įvykis, o atvažiavus pareigūnams ir pradėjus konfliktuoti A. R. su L. M., L. M. nurodė, kad A. R. vos jo nepartrenkė. Mano, kad yra būtina atlikti papildomą tyrimą, nes ši bylos medžiaga nebuvo tinkamai ištirta. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo patikrinta, kas vairavo, tačiau nebuvo kilusios kitos abejonės, kad vairavo L. M.. Jis yra įsitikinęs, kad Ž. M. ne tik turėjo, bet ir privalėjo susipažinti su tyrimo medžiaga.

2014-10-21 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas Ž. M. surašė A. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 30P-23498195-14 už tai, jog pastarasis 2014-10-20, 22.53 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, būdamas neblaivus (jam nustatytas – 1,72 promilės, girtumo laipsnis) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir atitvarus. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis, apšvietimo stulpas ir atitvarai. Protokole nurodyta, kad A. R. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, 127 punktą, už kurių pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Kaip matyti, iš atžymos šiame administracinio teisės pažeidimo protokole, šis protokolas anuliuotas (b. l. 5).

2014-12-22 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas Ž. M. surašė A. R. naują administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 30P-23498195-14 už tai, jog pastarasis 2014-10-20, 22.53 val., Mokyklos g.- Priestočio g., Klaipėdos m., vairavo automobilį, būdamas neblaivus (jam nustatytas – 1,72 promilės, girtumo laipsnis) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir atitvarus. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis, apšvietimo stulpas ir atitvarai. Protokole nurodyta, kad A. R. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, 127 punktą, už kurių pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje (b. l. 4).

2014-10-20 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjos R. Ž. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2014-10-20, R. Ž. patruliuojant tarnybiniu automobiliu „Puma 11“ kartu s vyriausiuoju patruliu R. P., vyriausiuoju patruliu R. S. iš budėtojo, apie 23 val., gavo parnešimą, kad Mokyklos g., ant viaduko, yra autoįvykis. Nuvykus minėtu adresu, pastebėjo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis galine dalimi buvo užvažiavęs ant šaligatvio ir kliudęs atitvarą. Automobilyje buvo vienas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai A. R., kuris sėdėjo vairuotojo vietoje. A. R. policijos pareigūnams sakė, kad pats vairavo automobilį. Vairuotojui buvo nustatytas vidutinis – 1,72 promilės, girtumo laipsnis. Buvo iškviesta kelių policija (b. l. 6).

2014-10-28 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto Ž. M. tarnybiniu pranešimu dėl protokolo anuliavimo nustatyta, kad jis informuoja Kelių policijos biuro viršininką R. Š., kad 2014-10-21 buvo suformuotas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-20313689-14 A. R. už padarytą teisės pažeidimą. 2014-10-27 A. R. parašė pareiškimą ir nurodė, kad 2014-10-20 ne jis vairavo automobilį, o kitas asmuo, tačiau kaltę buvo prisiėmęs. Todėl protokolas buvo anuliuotas, vyksta tyrimas (b. l. 8).

2014-10-20 eismo įvykio vietos schemoje nurodyti duomenis, pagal kuriuos nustatytas transporto priemonės „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsidėstymas po eismo įvykio. Joje taip pat nurodyti ir kad eismo įvykio metu padaryti transporto priemonės „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai (b. l. 9, 10).

2014-11-06 A. R. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog jis 2014-10-20 automobilio nevairavo, jį iš tiesų vairavo policijos pareigūnas L. M.. Jis apkalbėjo save, prisiimdamas kaltę dėl teisės pažeidimo, todėl, kad buvo įkalbėtas L. M. meluoti policijos pareigūnams (b. l. 11-12).

2014-10-28 L. M. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2014-10-20, 22.40 min., eidamas Mokyklos g. viaduku, išgirdo automobilio cypimą, o atsisukęs į Priestočio g. pusę, pamatė link savęs atskriejantį baltos spalvos automobilį „VW Passat“. Šis automobilis važiavo dideliu greičiu, automobilį sumėtė, jis apsisuko ir galu skriejo į jį. Jis išsigandęs, spėjo peršokti per turėklus, o automobilis trenkėsi galu į atitvarus. Tuomet jis pribėgo prie automobilio pažiūrėti, ar nėra sužeistas vairuotojas. Vairuotoją jis pažįsta, nes jis buvo jo draugo brolis R. Vairuotojas buvo neblaivus ir nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Po įvykio, jis iškvietė policijos pareigūnus ir pranešė apie eismo įvykį. Kai atvyko pirmasis policijos ekipažas, vairuotojas vis dar sėdėjo automobilio vairuotojo pusėje. Policijos pareigūnai jį ištraukė iš automobilio ir jis buvo nuvestas į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį. Jis nenukentėjo, ir medikų pagalbos jam nereikėjo. (b. l. 13).

2014-12-22 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto Ž. M. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad jis informuoja Kelių policijos biuro viršininką R. Š. apie tai, kad 2014-10-20 buvo užregistruotas eismo įvykis ant Mokyklos-Priestočio gatvių viaduko, Klaipėdos m., kurio metu automobilis „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į atitvarus ir apšvietimo stulpą. Pagal surinktą įvykio medžiagą A. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kadangi jis prisipažino vairavęs automobilį neblaivus, ir, padaręs eismo įvykį, tačiau 2014-10-27 A. R. parašė pareiškimą ir nurodė, kad 2014-10-20 eismo įvykio metu, ne jis, o Klaipėdos apskrities policijos komisariato pareigūnas L. M. vairavo automobilį „VW Passat“. Dėl minėto įvykio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, ar tikrai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas L. M. vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad L. M. 2014-10-20 vairavo automobilį VW Passat, tačiau nėra jokių duomenų, kad jis nuo „IKI“ parduotuvės, esančios J. J. g., Klaipėdoje, kur automobilis stovėjo, toliau vairavo automobilį iki eismo įvykio vietos. Kadangi L. M. vairavimo fakto eismo įvykio metu nenustatyta, A. R. buvo surašytas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas už padarytą eismo įvykį būnant neblaiviam, remiantis A. R. pirminiais parodymais (b. l. 7).

2014-11-28 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tyrimų poskyrio tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl patrulio L. M. veiksmų be kita ko, nurodyta, kad peržiūrėjus degalinės „Statoil“ pateiktą vaizdo medžiagą matyti, kad 2014-10-20, apie 21.37 val. į degalinę, esančią H. M. g. (duomenys neskelbtini) atvažiuoja automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš vairuotojo pusės išlipa L. M., iš keleivio – A. R.. Vaikinai, įsipylę kuro, už jį sumoka kasoje, ir 21.40 val., į vairuotojo vietą sėdus L. M., iš degalinės išvažiuoja. Išvadoje pažymėta, kad vaikinų teiginiai išsiskiria. Tiek A. R., tiek L. M. neigia vairavę automobilį eismo įvykio metu, tačiau akivaizdu, kad abu vaikinai dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo neblaivūs. Išvadoje taip pat konstatuota, kad tyrimo metu L. M. keitė parodymus, vėliau prisipažindamas, kad 2014-10-20 vakarą leidęs kartu su A. R. ir dalyvavęs eismo įvykyje. Atlikus tarnybinį patikrinimą, išvadoje pasiūlyta L. M. už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos (b. l. 31-42).

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.). ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant admi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.).

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Teismas (teisėjas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo objektyviai ir nešališkai ištirti, patikrinti bei įvertinti byloje esančius administracinio teisės pažeidimo padarymo duomenis (įrodymus) ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius šį pažeidimą, kaltumo. Pažymėtina, kad galimos tokios situacijos, <...> kai pateiktos teismui medžiagos neužtenka teisingam sprendimui priimti. Tokiu atveju <...> teismas (teisėjas), siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti reikiamus proceso veiksmus, nes teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia bylos medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Pagal teismų praktiką teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Pabrėžtina, kad vienas iš pagrindinių administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų yra subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju klausimas kyla būtent dėl tinkamo pažeidimo subjekto nustatymo.

Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertinęs teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymus, byloje esančią medžiagą ir esamą situaciją, nustatė, kad duomenų priimti sprendimui nepakanka. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad 2014-10-20, 22.53 val., Mokyklos g.- Priestočio g., Klaipėdos m., kad būtent A. R., būdamas neblaivus (jam nustatytas – 1,72 promilės, girtumo laipsnis) vairavo automobilį, ir nepasirinkęs saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir atitvarus, tačiau teismas susipažinęs su visais byloje esančiais įrodymais mano, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei jo atstovo advokato argumentai, bei teismo posėdžio metu iškilusioms abejonės dėl to, ar būtent A. R. vairavo automobilį ir sukėlė autoįvykį, yra pagrįstos. Aplinkybės, kas iš tiesų įvykio dieną vairavo automobilį niekuo nepatvirtintos, ir maža to, jos yra prieštaraujančios surinktiems įrodymams. Be to, visiškai neišsiaiškinta, ar iš tikro automobilį vairavo A. R., o ne L. M.. Tai, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą už automobilio vairo sėdėjo A. R., nėra pagrindas daryti vienareikšmės išvados, kad pastarasis padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, juolab, kad byloje esantys įrodymai, tarnybinio patikrinimo medžiaga byloja ką kitą.

Atsižvelgdamas į šias nurodytas ir kitas aplinkybes, teismas mano, kad būtina atlikti išsamų tyrimą siekiant išsiaiškinti tikslias įvykio aplinkybes ir nustatyti asmenis, dalyvavusius sukeltame autoįvykyje, dėl kurių neišsiaiškinta, todėl sprendžiant A. R. tyčinės kaltės, o tuo pačiu ir administracinės atsakomybės klausimą, svarbu iš naujo įvertinti tarnybinio patikrinimo medžiagą, papildomai apklausti L. M., patrulius, fiksavusius pirminius duomenis, policijos pareigūnus tyrusius šį įvykį, bei atlikti papildomus procesinius veiksmus, pašalinant prieštaravimus šioje administracinio teisės pažeidimo byloje. Tokiu atveju, institucija, vykdanti tyrimą šioje byloje, surinkusi papildomus įrodymus, turėtų spręsti, ar bylą grąžinti teismui traukiant tą patį asmenį – A. R., ar, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, surašyti naują administracinio teisės pažeidimo protokolą L. M..

ATPK 249 str. numato, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. BPK 300 str. 1 d. numatyta, kad teismas, nuosprendžio priėmimo metu nustatęs, kad neišsamiai ištirtos, kai kurios bylos aplinkybės, gali atnaujinti įrodymų tyrimą. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjamu atveju.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje nėra iki galo išsiaiškintos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, papildomam tyrimui, nes teismui pateikta medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėti teisme.

Remiantis išdėstytu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso 248, 249, 256, 257, 284 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 300 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A.2.6.-231-144/2015 grąžinti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą papildomam tyrimui atlikti.

Nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.