- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-03
- Bylos Nr.
- ATP-367-332/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00803-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
- Pažeidėjas
- L. P.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-05-05 nutarties, kuria L. P. skundas netenkintas, Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos (toliau – Institucija) 2013-10-03 nutarimas paliktas nepakeistas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2013-10-03 nutarimu L. P. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 110 straipsnio 10 dalyje numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 750 Lt bauda. L. P. nubaustas už tai, kad per laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio vidurio iki 2013 m. rugsėjo mėnesio (duomenys neskelbtini) jam priklausančios avys nuėdė J. A. priklausančius kopūstų sodinukus, dėl ko J. A. patyrė materialinę žalą. Tokiais veiksmais L. P. pažeidė Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2004-02-19 sprendimu Nr. TI-53 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 31 ir 43 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. P., nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pastarąjį apskundė teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mažeikių rajono apylinkės teismas teismo posėdyje apklausęs administracinėn atsakomybėn patrauktą L. P., nukentėjusiąją J. A., liudytojus A. Š., J. Z., J. A., ištyręs kitus surinktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad L. P. pagrįstai yra nubaustas pagal ATPK 110 str. 10 d., kad jam paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, todėl 2014-05-05 nutartimi netenkino L. P. skundo, o Institucijos nutarimą 2013-10-03 paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos teismui L. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-05-05 nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2013-10-03 nutarimą administracinėje byloje Nr. AKG-9 ir jo atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 110 str. 10 d. nutraukti, nesant jo veiksmuose šio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties jo veiksmuose.
Skunde nurodo, kad teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo neišsiaiškinęs, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ji tikrai yra kaltas padaręs pažeidimą ir ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn.
Teigia, kad teismas rėmėsi nelogiškais ir iš esmės prieštaringais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, nors jis teismui aiškino, kad avys iš aptvaro išeiti negalėjo, kadangi yra du aptvarai, kurie niekada nebuvo pažeisti, ir kad avys aptvaruose, matė liudytojas A. Š., kuris kaip policijos pareigūnas apžiūrėjo įvykio vietą. Aplinkui sodybą, šalia, auga miškas, ten yra ir nukentėjusiosios žemė, ten vaikšto laukiniai žvėrys, iš kurių stirną nufotografavo jo žmona ir nuotrauka, kaip įrodymas, buvo pridėta prie bylos. Tačiau teismo nuomone, nukentėjusiosios ir liudytojų J. Z. bei J. A. parodymais esą nustatyta, kad kopūstus nuėdė jo avys.
Pažymi, kad teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad nukentėjusiosios parodymai iš esmės skyrėsi nuo jos parodymų, duotų atsakovo posėdyje ir prieštaravo net liudytojos J. Z. parodymams, pavyzdžiui dėl avių skaičiaus, nors jis turi 5 avis, du avinus ir ožką su ožiu, kad ji nei policijai, nei atsakovui net neužsiminė, kad turi du liudytojus J. Z. ir J. A., o teisme kažkodėl neprašė apklausti policijai davusios paaiškinimą liudytojos D. K., kad nukentėjusioji jau prieš metus iki pareiškimo pradėjo su juo konfliktuoti, tačiau nei vienas jos skundas nepasitvirtino, kad teisme apklausti du liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes J. Z. ganė nukentėjusiosios žolę ir jos karvės buvo nuėdusios daržoves, o J. A. yra nukentėjusiosios sutuoktinis, kad nukentėjusioji tik po 20 dienų kreipėsi į policiją, nors jau 2013 m. rugpjūčio viduryje ji esą matė, kaip jo avys nuėdė po pusę kiekvieno kopūsto ir jie daugiau kaip pusę mėnesio nebegalėjo dar daugiau augti.
Teigia, jog visa tai byloje, kad teismas jo kaltę grindė ne patikimais įrodymais, kuriuos galima patvirtinti kitais įrodymais, o nukentėjusiosios ir jos šališkų liudytojų išsakytomis prielaidomis, kurių esmė yra ta, kad jeigu aptvaruose laikomos jo avys yra nukentėjusiosios kaimynystėje, tai ne kas kita, o tik jos 20 dienų ėdė ir suėdė nukentėjusiosios kopūstus, kadangi 30 metų to nėra buvę.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai nelaikė esminiu pažeidimu atsakovo šališko elgesio jo atžvilgiu ir vien dėl nepanaikinto nutarimo kaip neteisėto ir nepagrįsto, nes iš jo posėdžio protokolo matyti, kad nežiūrint į tai, jog jis pareiškė nušalinimą administracinių ginčų komisijos pirmininkui R. V., kuris yra jo verslo konkurentas, tačiau jis toliau balsavo bei galimai darė poveikį kitiems komisijos nariams neteisėtai ir nepagrįstai pripažįstant jį kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo.
Atsiliepimas
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti L. P. skundą kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą pagal skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ATPK 257 str.).
Patikrinus skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas L. P., yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl L. P. kaltės pagal ATPK 110 str. 10 d. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė laikantis įstatymo reikalavimų byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus.
Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Institucija ir Mažeikių rajono apylinkės teismas išvadą dėl to, kad L. P. yra kaltas dėl ATPK 110 str. 10 d. numatyto pažeidimo padarymo, padarė remdamiesi nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais. Iš pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad bylą pirmosios instancijos teismas nagrinėjo žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, kuris neigė, kad jo avys nuėdė nukentėjusiosios darže augusius kopūstus teigdamas, jog jo avys yra laikomos aptvare. L. P. kėlė versiją, kad nukentėjusiosios kopūstus galėjo nuėsti laukiniai gyvūnai ar kitų asmenų gyvuliai. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto L. P. deklaruotos abejonės dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą atmestinos įvertinus byloje esančių ir ištirtų įrodymų visumą. Nukentėjusioji J. A. (74–75 b. l.) parodė, kad ji pasisodino 260 kopūstų, juos laistė ir ravėjo. Rugpjūčio mėnesį atvažiavusi pamatė, kad kopūstai yra apgraužti. Buvo nuėjusi pas L. P. į namus, tačiau jo nebuvo, buvo tik statybininkai, todėl jų paprašė, kad jie pasakytų šeimininkui, kad jo avys ganosi jos darže, tačiau rezultato nesulaukė, todėl nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą. J. A. parodymus patvirtina liudytojas A. Š. (76–77 b. l.), kuris parodė, kad su pareiškimu kreipėsi J. A. nurodydama, jog kaimyno L. P. avys, 2013 m. rugpjūčio pradžioje ir dieną prieš pareiškimo padavimą, nuėdė jos kopūstus. Vykdamas pas L. P., tuo pačiu nuvyko apžiūrėti lauką ir matė, kad iš kopūstų buvo likę tik kotai. Taip pat nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja J. Z. (77 b. l.), kuri apklausiama teisme nurodė, kad ji kas rytą važiuodavo pro L. P. sodybą ir matydavo, kad jo avys laisvai vaikšto po ganyklas, po žmonių daržus. Matė, kad po J. A. daržą vaikšto avys ir graužia kopūstus. Žinojo, kad avys priklauso L. P., nes kiti kaimynai avių nelaikydavo. Teisme apklaustas liudytojas J. A. (77–78 b. l.) taip pat patvirtino, kad L. P. avys ne kartą graužė kopūstus, jog jis buvo nuėjęs pas L. P., jog jis su L. P. buvo nuėjęs į daržą, jam rodė kaip atrodo jų nugraužti kopūstai, sakė, kad kreipsis į policiją, L. P. pasakė, kad tai jų valia. Įvertinus paminėtus liudytojų parodymus nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios J. Z. parodymais. Apelianto skunde minimų aplinkybių, dėl kurių J. A., J. A. ir J. Z. būtų suinteresuotos melagingai apkalbėti L. P., nepatvirtina jokie bylos duomenys, tokie apelianto teiginiai grindžiami tik paties pažeidėjo subjektyviais išmąstymais. Be to, pažymima, kad minėti asmenys prieš duodami parodymus buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tai, kad L. P. avys tikrai buvo išėjusios už aptvaro ir nuėdė J. A. priklausančius kopūstų sodinukus patvirtino nukentėjusioji ir liudytojai, todėl manyti, kad nukentėjusiosios kopūstus galėjo nuėsti laukiniai gyvūnai ar kitų asmenų gyvuliai – nėra jokio pagrindo. Atkurta logiška įvykių seka, visuma byloje surinktų, skundžiamoje nutartyje (kurios turinys apeliantui žinomas) išdėstytų ir šioje nutartyje pirmiau aptartų įrodymų vienareikšmiškai patvirtina pažeidėjo kaltę. Taigi priešingai, nei teigiama skunde, tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas L. P. kaltę padarius ATPK 110 str. 10 d. numatytą pažeidimą nustatė pagrįstai.
Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai nelaikė esminiu pažeidimu atsakovo šališko elgesio jo atžvilgiu ir vien dėl nepanaikinto nutarimo kaip neteisėto ir nepagrįsto, nes iš jo posėdžio protokolo matyti, kad nežiūrint į tai, jog jis pareiškė nušalinimą administracinių ginčų komisijos pirmininkui R. V., kuris yra jo verslo konkurentas, tačiau jis toliau balsavo bei galimai darė poveikį kitiems komisijos nariams neteisėtai ir nepagrįstai pripažįstant jį kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo.
Sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nusišalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus viešojo administravimo subjekto vadovas.
Kaip matyti iš Administracinės komisijos prie Mažeikių savivaldybės tarybos 2013-10-03 posėdžio protokolo Nr. A4-25, L. P. pareiškė nušalinimą posėdžio pirmininkui R. V., kuris nuo bylos nagrinėjimo nusišalino. Taigi, apelianto prašymu nusišalinus R. V., administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjo 4 nariai, nutarimas buvo priimtas vienbalsiai. Tai, kad posėdžio protokole nurodyta, jog balsavo 5, o ne nusišalinus R. V. 4 nariai, nelaikytinas esminiu pažeidimu, kad būtų galima pagrįstai abejoti Administracinės komisijos prie Mažeikių savivaldybės tarybos 2013-10-03 nutarimu ir jį naikinti kaip neteisėtą. Be to, teismas, nagrinėdamas bylą pagal L. P. skundą dėl priimto Institucijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrino organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima ir tai, kad duomenų, jog komisijos nariams R. V. galimai darė poveikį, byloje nėra, jų nepateikė ir pats L. P..
Dėl to, kas paminėta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė L. P. skundą ir Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2013-10-03 nutarimą paliko nepakeistą, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
L. P. skundo netenkinti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-05-05 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.