Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nuteistajai R. D.

išnagrinėjęs nuteistųjų R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. Ž. (ankstesnės pavardės – D., L., toliau – Ž.), a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą ar kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistųjų R. D. ir Ž. Ž. prašymas dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą ar kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo, kuriuo prašoma pripažinti jų teistumą pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-06-22 nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-272-369/2006, išnykusiu, pašalinti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bet kokius įrašus apie pratraukimą baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisimą minėtu teismo nuosprendžiu, grąžinti baudas, sumokėtas, vykdant 2006-06-22 teismo nuosprendį.

Teismo posėdžio metu nuteistoji R. D. nurodė, kad savo prašymą palaiko ir prašo jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu prokurorė nurodė, kad nuteistųjų prašymą prašo atmesti. Prokurorė nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3 straipsnio 2 dalyje numatyta taisyklė, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Ši minėta išimtinė taisyklė tokiam asmeniui galioja iki to momento, kol jis nėra baigęs atlikti bausmės ir tebeturi teistumą. R. D. ir Ž. Ž. teistumai šiuo metu yra jau išnykę, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 22 d. nuosprendžiu joms paskirtas baudas sumokėjo 2007 m. liepos 19 d., t. y. dar iki veiką dekriminalizuojančio įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo, todėl išimtinė taisyklė, įtvirtinta BK 3 straipsnio 2 dalyje jų atžvilgiu nebegali būti taikoma.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

BK 290 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, nustačiusi baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą, dekriminalizuota 2015-06- 25 įstatymu Nr. XII-1888 (įsigaliojo nuo 2016-04-01) (TAR, 2015, Nr. 2015-11179).

Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šio straipsnio antroje dalyje įtvirtinta taisyklė, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai reiškia, kad nustatyta bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Tačiau ši išimtinė taisyklė tokiam asmeniui galioja iki to momento, kol jis nėra baigęs atlikti bausmės ir tebeturi teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugpjūčio 8 d. Teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu, apžvalga Nr. A2-38. Teismų praktika. 2002, 18, Vilniaus apygardos teismo 2015-10-21 nutartis Nr. 1A-1444-166/2015).

Byloje nustatyta, kad nuteistosios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006-06-22 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-272-369/2006, joms paskirtas baudas sumokėjo 2007-07-19, t. y. dar iki veiką, numatytą BK 290 straipsnyje, dekriminalizuojančiuo įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo, todėl joms išimtinė taisyklė, įtvirtinta BK 3 straipsnio 2 dalyje nebegali būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo BK 3 straipsnio 2 dalies pagrindu atleisti nuteistąsias nuo jau atliktos bausmės, ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip to yra prašoma nuteistųjų teismui pateiktame prašyme, sugrąžinti jų sumokėtas baudas. Teismas taip pat pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl paskirtos bausmės peržiūrėjimo nėra pagrindo vadovautis civilinio proceso kodekso normomis, nes tokia galimybė nei BK nei BPK nėra numatyta.

Be to, nuteistosios prašo panaikinti ir jų teistumą pagal BK 290 straipsnį (teismas pažymi, jog 2006-06-22 nuosprendžiu R. D. ir Ž. Ž. buvo nuteistos ir pagal BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, tačiau pabrėžtina, jog pagal BK 97 straipsnio 1 dalį teistumą turinčiais asmenimis laikomi tik asmenys, nuteisti už nusikaltimo padarymą, kas reiškia, jog asmenys, nuteisti už baudžiamojo nusižengimo padarymą nėra laikomi teistais ir jiems nekyla su teistumu susijusios teisinės pasekmės). BK 97 straipsnyje nustatyti laikotarpiai po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, kurių metu asmenys laikomi teistais ir jiems kyla vienokios ar kitokios su teistumu susijusios teisinės pasekmės. Kaip jau minėta 2006-06-22 teismo nuosprendžiu R. D. ir Ž. Ž. buvo nuteistos už nusikaltimo, numatyto BK 290 straipsnyje, padarymą. Minėtas nusikaltimas buvo priskirtas nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, taigi, vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunkčiu, asmenys nuteisti už nesunkų nusikaltimą laikomi teistais trejus metus po bausmės atlikimo. Kadangi nuteistosios 2006-06-22 nuosprendžiu paskirtas baudas sumokėjo, t. y. atliko bausmę, 2007-07-19, tai laikytina, jog teistumas pagal minėtą nuosprendį išnyko 2010-07-19, o kaip jau minėta BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtinė taisyklė asmenims gali būti taikomi iki tol, kol tokie asmenys nėra baigę atlikti bausmės ir tebeturi teistumą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų teistumas prašymo nagrinėjimo metu jau yra išnykęs, nuteistųjų prašymas dėl teistumo panaikinimo taip pat yra atmestinas.

Nuteistosios savo prašyme bei teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjas prašė panaikinti teistumą ir pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, tačiau teismas jau pasisakė, kad baudžiamąjį nusižengimą padarę asmenys apskritai nėra laikomi teistas. Be to nesutiktina ir su nuteistųjų gynėjo pozicija, jog dekriminalizavus vieną veiką, kuri buvo padaryta idealiąja sutaptimi su kita nusikalstama veika, pirmosios veikos dekriminalizavimas iš esmės eliminuoja ir kitą asmens padarytą nusikalstamą veiką. Teismas pažymi, jog idealiosios ir realiosios sutapčių institutai yra reikšmingi asmeniui skiriant bausmę už kelių nusikalstam veikų padarymą, tačiau vienos nusikalstamos veikos dekriminalizavimas nepaneigia kitos asmens padarytos nusikalstamos veikos egzistavimo, jos baudžiamumo. Atsižvelgiant į tai, ir šioje dalyje nuteistųjų prašymas atmestinas.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog nuteistųjų R. D. ir Ž. Ž. prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 190 straipsniu, 178 straipsniu, BPK 362¹ straipsniu, 364 straipsniu teismas

nutaria:

atmesti nuteistųjų R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą ar kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.