- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-03
- Bylos Nr.
- 2S-995-524/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11835-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- IĮ „Jūrada“, UAB „Iliks“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-24 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą dėl antstolės A. R. Žičkuvienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – IĮ „Jūrada“, UAB „Iliks“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė pripažinti neteisėtais antstolės A. R. Žičkuvienės veiksmus, panaikinti antstolės A. R. Žičkuvienės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir panaikinti turto aprašo dalį, kurioje aprašytas butas, esantis adresu (duomenys nesklebtini). Pareiškėja nurodė, kad antstolė neteisėtai aprašė butą, esantį (duomenys nesklebtini), kadangi pareiškėja nėra šio buto savininkė. Šias nurodytas aplinkybes pareiškėja grindžia 2009-05-04 Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-03-24 nutartimi pareiškėjos J. S. skundą dėl antstolės A. R. Žičkuvienės veiksmų atmetė. Nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti antstolės A. R. Žičkuvienės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti visiškai nemotyvuotas, nenustatyta, kad antstolė būtų pažeidusi vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti tvarką, todėl šį reikalavimą atmetė. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad 2009-09-30 buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė buvo įregistruota J. S., nors nurodytas ir juridinis faktas, kad sudaryta dovanojimo sutartis, įgijėja D. S., ir šis įrašas galioja nuo 2009-05-06. Antstolė, sudarydama turto apyrašą, neturėjo įstatyme numatytų duomenų, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė yra pasikeitusi. Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą. Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepripažino antstolės veiksmų neteisėtais.
Šalies argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-24 nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad apeliantė turi teisę, kad teismas priimtų aiškų ir išsamų sprendimą. Paaiškina, kad antstolė klaidino teismą, nes prieš sudarant turto aprašą iš VĮ Registrų centro antstolė gavo duomenis, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso kitam asmeniui. Paaiškina, kad teismui buvo nusiuntusi dovanojimo sutartį, iš kurios matyti, kad butas nebepriklauso apeliantei. Duomenis apie nekilnojamąjį turtą VĮ Registrų centui perduoda notaras, todėl papildomai dovanojimo sutarties registruoti nereikia.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą per nustatytą terminą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 75-1187/09 vykdė vykdomąjį dokumentą – Palangos miesto apylinkės teismo 2009-09-15 nutartį dėl arešto J. S. bei IĮ „Jūrada“ turtui neviršijant 10601,06 Lt sumos. 2009-09-25 antstolė surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei pradėjo vykdymo veiksmus. 2009-09-30 antstolė užklausė VĮ Registrų centro apie skolininkės J. S. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. 2009-09-30 sudarė turto – buto, (duomenys neskelbtini), ir garažo bokso Nr. 27, esančio (duomenys neskelbtini), aprašą.
2009-09-30 turto areštų registre įregistravo turto arešto Nr. 0809003693 pakeitimą. 2009-10-13 patvarkymu vykdomoji byla užbaigta. Pareiškėja skundžia antstolio veiksmus dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti bei turto aprašo sudarymo.
Pareiškėja ginčija antstolio patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti teisėtumą. Teisėjų kolegijos nuomone, šie argumentai laikytini nepagrįstais. Remiantis LR CPK 651 str. 2 d. spręsdamas vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą antstolis turi patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Minėtoje teisės normoje nurodytas pavyzdinių tokių kliūčių sąrašas. Pareiškėja konkrečių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nenurodė. Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė jokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Darytina išvada, kad antstolė pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą.
Pagal LR CPK 338 str. ir 320 str. 2 d. apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nurodytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas. Teisėjų kolegija nurodo, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias LR CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis LR CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Pažymėtina, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (LR CPK 594 str.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad bylos dėl antstolių veiksmų susijusios su viešuoju interesu, todėl apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas atskirajame skunde nustatytų ribų.
Antstolė vykdydama Palangos m. apylinkės teismo 2009-09-15 nutartį aprašė turtą, esantį Šiauliuose. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-12-20 įsakymą, galiojusį turto aprašo sudarymo metu, antstolės A. R. Žičkuvienės veiklos teritorija nustatyta Klaipėdos, Palangos miestų, Klaipėdos ir Kretingos rajonų apylinkių teismų veiklos teritorija. Darytina išvada, kad ji sudarydama skundžiamą turto aprašą atliko procesinius veiksmus kito antstolio veiklos teritorijoje. LR CPK 590 str. įtvirtinta bendra taisyklė, kad antstolis vykdo procesinius veiksmus jam teisės aktų nustatyta tvarka priskirtoje aptarnauti teritorijoje. LR CPK 591 str. reglamentuojama išimtinė situacija, kai antstolis vykdymo veiksmus gali atlikti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Visos LR CPK 591 str. normos savo ruožtu yra tarp savęs susijusios, viena kitą papildančios, todėl aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, turint galvoje, kad: 1) antstolis tik savo aptarnaujamoje teritorijoje pradėtus veiksmus gali tęsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje; 2) tai antstoliui leidžiama tik tuo atveju, jeigu tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti sprendimą; 3) antstolio motyvuotą patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje turi patvirtinti apylinkės teismo, vykdančio antstolio procesinės veiklos kontrolę, teisėjas; 4) tik vienu atveju – kai yra realus pavojus, kad išieškomas turtas gali būti paslėptas – antstolis gali savo aptarnaujamoje teritorijoje pradėtus vykdymo veiksmus be teisėjo leidimo tęsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje – areštuoti turtą ir paskirti jo saugotoją; šiuo atveju apie atliktus veiksmus antstolis raštu praneša teisėjui ne vėliau kaip kitą dieną. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad sudarant 2009-09-30 turto aprašą egzistavo LR CPK 591 str. numatytos sąlygos, leidžiančios antstolei atlikti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Darytina išvada, kad antstolė vykdė nurodytus veiksmus pažeisdama LR CPK 590, 591 str. normas dėl vykdymo vietos. Vien šis esminis įstatymo reikalavimų pažeidimas yra pakankamas pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad antstolė pažeidė procesines teisės normas, todėl 2009-09-30 turto aprašas naikintinas.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmų teisėtumą, todėl priimta pirmosios instancijos teismo nutartis 2010-03-24 naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės A. R. Žičkuvienės veiksmai sudarant 2009-09-30 turto aprašą pripažintini neteisėtais ir 2009-09-30 turto aprašas naikintinas (LR CPK 337 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-24 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: pareiškėjos J. S. skundą dėl antstolės A. R. Žičkuvienės veiksmų tenkinti iš dalies – panaikinti 2009-09-30 turto aprašą.