Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, kaltinamosios R. M. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), lietuvei, Lietuvos Respublikos pilietei, išsiskyrusiai, 7 klasių išsilavinimo, nedirbančiai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), neteistai, už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d., padarymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2015-09-06 apie 19 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), sakydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojams P. S. ir N. L., kad juos sukapos, t. y. nužudys, artinosi link jų su pakeltoje rankoje laikomu kirviu ir tuo sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamoji R. M. dėl jai konstatuoto psichinio sutrikimo ir jos psichinės būklės nebuvo apklausiama teisiamojo posėdžio metu.

Ekspertas Sigitas Simanauskas parodė, kad R. M. šizofrenija buvo konstatuota 1998 m., ji buvo gydyta dėl neadekvataus elgesio, į ekspertizės centrą ji buvo pristatyta neadekvati, nenuoseklaus mąstymo, turėdama kliedesius, nukreiptus į kitus asmenis. Tvirtina, kad šiuo metu R. M. konstatuojama šizofrenijos paprasta forma, šiuo metu ir nusikalstamos veikos padarymo metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Kaltinamoji savanoriškai nesigydo, yra socialiai pavojinga, todėl rekomenduoja jai taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nukentėjusysis P. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. 2015-09-06 jis kartu su kolega apsaugos darbuotoju N. L. dirbo reagavimo ekipaže. 18.50 val. automobiliu buvo nuvykę į saugomą objektą, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Kai važiavo atgal, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) šalia kelio pamatė seną moterį, kaip vėliau sužinojo R. M.. Kaip suprato, ten toliau nuo kelio buvo tos moters namai. Dar jiems važiuojant automobiliu, jis pamatė, kad moteris atbėgo iki važiuojamos dalies ir į jų automobilį metė tris stiklinius butelius. Juos atsinešė rankose ir metė vieną po kito. Nei vieno butelio iki automobilio ji nenumetė. Buteliai sudužo ant asfalto, todėl automobilio neapgadino. Kai moteris išmetė butelius, jis su kolega dar važiavo automobiliu, todėl ką minėta moteris sakė mesdama butelius, jis negirdėjo. Po to, kai moteris išmetė butelius, N. L. iš karto sustabdė automobilį. Jie abu išlipo iš automobilio. Jis pasiteiravo moters, ką ji daranti. R. M. būnant nuo jų apie 5 metrų atstumu, jis pamatė, kad nuleistoje rankoje ji laikė kirvį. Po to pastaroji tą kirvį pakėlė ir pasakė: „ateikite abu čia, juodaskverniai, aš jus užmušiu“. Moteris, pakėlusi dešinę ranką su joje laikomu kirviu, artinosi link jų. Tada N. L. greitai pribėgo prie jos ir iš jos rankos paėmė kirvį. Moterį jie iš karto sulaikė ir iškvietė policiją. R. M. negalėjo paaiškinti, kodėl ji juos puolė ir ko ji iš viso norėjo. Ji pati pasakė, kad ji nepatenkinta, kad jie važinėja pro jos namus. Mano, kad jam ir jo kolegai N. L. buvo kilusi reali grėsmė ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad R. M. juos užmuš ar sužalos, sutrikdys sveikatą. Ji tikrai būtų sudavusi jam ar N. L., tačiau to padaryti nesuspėjo, nes iš R. M. rankų N. L. atėmė kirvį. Moters norą juos sužaloti patvirtina jos pasakyti žodžiai „ateikite abu čia, juodaskverniai, aš jus užmušiu“. R. M. juos vadino juodaskverniais, nes jie abu dėvėjo juodas uniformas. Nei jo, nei N. L. R. M. nesužalojo. Nesugadino jokio turto, jam jokios žalos nepadarė, nesugadino automobilio. Daugiau įvykio niekas nematė. Aplinkui žmonių nebuvo. Viskas įvyko nuošalioje vietoje. Aplinkui nėra nuosavų namų (b. l. 23 - 25).

Liudytojas N. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė tapačias nusikalstamos veikos aplinkybes, kaip ir nukentėjusysis P. S. (b. l. 28 – 29, 30 - 31).

Motyvuojamoji dalis

2015-09-06 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad pareiškėjas P. S. pareiškė, kad 2015-09-06 apie 18.50 val. jam, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojui, ir jo kolegai N. L. vykstant tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) netoli pastato Nr. (duomenys neskelbtini), iš miškelio iššoko moteriškė, kaip nustatyta R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri ėmė mėtyti į automobilį stiklinius butelius, bet nepataikė. Jiems sustojus ir lipant iš automobilio, ji, laikydama rankoje kirvį, agresyviai puolė, šaukdama, kad su jais susidoros, sukapos į gabalus. Apklaustas P. S. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai nurodydamas, kad puldama link jų R. M. buvo užsimojusi kirviu (b. l. 4 - 5).

2015-09-06 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad Kauno AVPK PR 3-o būrio vyr. patrulis A. A. pateikė kirvį mediniu kotu (b. l. 11-13).

2015-11-02 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas, aprašytas ir fotolentelėje užfiksuotas 2015-09-06 pateiktas kirvis (b. l. 14-18).

2016-01-26 – 02-03 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1-ojo teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktas Nr. 83TPK-36/2016 patvirtina, kad nusikaltimo padarymo metu R. M. konstatuotas psichikos sutrikimas – nepatikslinta šizofrenija. R. M. dėl savo psichinės būklės nusikalstamos veikos padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Šiuo metu R. M. konstatuotas psichikos sutrikimas F20.9 – nepatikslinta šizofrenija. Pagal psichikos būklę ji yra socialiai pavojinga. Rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Respublikinėje Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje). R. M. dėl savo psichinės sveikatos būklės negali duoti parodymų ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu (b. l. 69 – 70).

Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad R. M. 2015-09-06 apie 19 val. Kaune, Ateities plente, ties pastatu Nr. 161, sakydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojams P. S. ir N. L., kad juos sukapos, t. y. nužudys, artinosi link jų su pakeltoje rankoje laikomu kirviu ir tuo sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kadangi R. M., darydama įstatymo uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ji pripažintina nepakaltinama (BK 17 str. 1 d.). Asmuo, teismo pripažintinas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. R. M., vadovaujantis teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada bei teismo posėdžio metu duota teismo psichiatro eksperto rekomendacija, būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 17 str. 2 d., 98 str. 1 d. 2 p., BPK 403 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 2 p.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvis, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK (b. l. 19 – 19a), nutarčiai įsiteisėjus, konfiskuotinas (BK 72 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 - 404 str., teismas

nutarė:

pripažinti, kad R. M., būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., ir taikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvį, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK (b. l. 19 – 19a), nutarčiai įsiteisėjus, konfiskuoti (BK 72 str. 2 d.).

Nutartis per 20 dienų (asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo ir prokuroro) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Kauno apylinkės teismą.