- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-12
- Bylos Nr.
- 1-765-218/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-458
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silvija Jakštienė
- Kaltinamasis
- V. A.
- Advokatai
- Justinas Stauskas
atstovei pagal įgaliojimą I. T.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A. a .k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruoja gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, vaiko auginimo atostogose, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. 2016 rugsėjo 26 d. apie 18.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą savo mažametės dukros V. A. atžvilgiu, t.y. sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip sukėlė V. A. fizinį skausmą ir ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais nežymiai sutrikdė mažametės sveikatą padarydama poodines kraujosruvas kairiame paakyje ir kakle, pilvo sienos sumušimus.
Kaltinamoji V. A. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi jai inkriminuotą veiką, paaiškino, kad kaltinime išdėstytos aplinkybės yra tiesa, ji tikrai 2016-09-26 apie 20 val., ji namuose, adresu (duomenys neskelbtini), supykusi, kad ilgai negrįžo namo sumušė savo dukrą V., spyrė jai ir sužalojimai dukters kūne atsirado jai smurtaujant. Patikslina, kad ji nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio, o smulkiau aiškinti nusikaltimo aplinkybių nenori, nes jai sunku apie tai kalbėti. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, ji užsiregistravo darbo biržoje bei pas specialistus psichikos sveikatos centre.
Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją nutrauktas, nes kaltinamoji prisipažino esanti kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).
Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. tvarka išvardinti byloje surinkti įrodymai:
Iš apklausos protokolo matyti, kad V. A., įteikus jai pranešimą apie nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 3 d., padarymą, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-09-26 apie 20 val., ji su savo vaikais: V. A., P. M., F. ir O. M. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jos sugyventinis V. M., buvo išvykęs į kaimą (duomenys neskelbtini), pas brolį. V. (V. A.) apie 16.30 val. išėjo į kiemą. Ji V. pasakė, kad ši už valandos, t. y. 17.30 val., grįžtų į namus. V. jai prižadėjo grįžti laiku. Nesulaukusi dukros, ji išėjo į kiemą ieškoti dukros, bet kieme jos nerado. Kieme V. pašaukė vardu ir ši pasirodė kaimynystėje gyvenančios-mergaitės N. buto balkone. Ji V. pasakė, kad ši eitų namo. V. jai pasakė, kad namo neis. V. taip elgiasi visada, t. y. dukra jos neklauso. Į namus V. grįžo tik apie 20 val. Ji labai supyko ir V. paklausė, kur ji taip ilgai buvo. V. jai atsakė, kad pas N.. V. atsikalbinėjo, todėl supykusi ji V. stipriai papurtė, sudavė jai ne mažiau keturių smūgių dešinės rankos delnu į veidą, spyrė dešine koja ne mažiau keturių kartų į kojas, pataikė į blauzdas. Dėl savo susijaudinimo nepamena, ar sudavė dukrai į pilvą. V. verkė, pabėgo į kiemą ir naktį negrįžo namo. Ji V. išėjo ieškoti į kiemą ir laiptinę, bet jos nerado. Į policiją dėl V. paieškos nesikreipė todėl, kad bijojo dėl savęs, t. y. kad policija suims ją dėl V. sumušimo. Mano, kad jos tokie veiksmai V. sukėlė stiprų fizinį skausmą. Dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi, nori V. atsiprašyti. V. biologinio tėvo nėra, įvardinti jo nenori, V. tikras tėvas nėra nei matęs dukros. V. augina ji ir jos sugyventinis. V. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, 2 A, lanko šokių būrelį, eina pas logopedę, lanko dar dailės būrelį. V. mokosi neblogai, mokytoja jos elgesiu nesiskundė, pasiekimų knygelėje pastabų, dėl jos elgesio, nematė. V. tik namuose nepaklusni, t. y. ji tik jos neklauso. Sugyventinis, namuose būna retai, su vaikais bendrauja mažai, vengia tėviškų pareigų, jai padeda tik materialia. Kadangi jai niekas nepadeda, o vaikai maži, ji jaučiasi pervargusi, vieniša ir pikta. Mano, kad būtent dėl to kyla tokie pykčio protrūkiai. ( b.l. 21-22 ).
2016-09-27 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), yra sumušta mergaitė V. A.. Policiją kvietė vaiko teisių apsaugos darbuotoja N. P.. V. A. paaiškino, kad 2016-09-26 ją sumušė mama V. A.. Įvykis vyko (duomenys neskelbtini). V. A. paaiškino, kad mama jai sudavė per pakaušį, o paskui į veidą. Dar pasakojo, kad laužė pirštus į viršų. Dėl ko ją mama mušė, ji nežino. V. A. namuose (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyta 10.15 val. ir pristatyta į policijos komisariatą. (b.l. 6-8).
Apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta ir tiesą pažadėjusi sakyti mažametė nukentėjusioji V. A. parodė, kad mama buvo girta, dėl kažko ją pradėjo mušti(...). Ištrūko, nubėgo pas N. ir A., pažaidė kieme, tada grįžo ir vėl pradėjo mušti dar smarkiau, laužyti pirštus. Pirmą kartą mušė su delnu per skruostą (...), skausmą juto nelabai stiprų. Antrą kartą mušė, kai grįžo, tada pilvą spradyti pradėjo(...) galvą trenkė į sieną, tada kumščiu davė per galvą, per pakaušį, buvo (jaučiausi) bloga, skaudėjo. tada ji nubėgo pas draugę E. P. ir permiegojo. (...)kai mušė antrą kartą visur užgavo, galvą trenkė į sieną, laužė pirštus, atsirado "fanaras", spyrė į pilvą (...). Įvykis prasidėjo, kai mama gėrė alų, sidrą, pamiegojo.(...) Apie mamą po įvykio galvoja (dabar) blogai, nepyksta. mama aplanko, neša viską. mama atsiprašė, kai buvo atėjusi aplankyti (...).(b.l.55-57).
Iš VTMT Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1083/2016 (05) matyti, kad V. A. nustatytos poodinės kraujosrūvos kairiame paakyje ir kakle, pilvo sienos sumušimas, kurie padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2016-09-26. Sužalojimai padaryti pašalinės jėgos poveikyje, ne mažiau trijų bukų trauminių poveikių pasekoje, kurie sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė V. A. sveikatą (b.l. 29).
Apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad liudytoja D. S., parodė, kad ji dirba Panevėžio soc. paslaugų centre socialine darbuotoja, dirba su Panevėžio miesto rizikos šeimomis. 2016-09-27, apie 8.15 val., jai į asmeninį telefoną paskambino A. P. ir pasakė, kad V. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), yra sumušta ir šiuo metu yra jos namuose. (...) V. A. šeima yra problemiška, tačiau duomenų apie šeimoje vartojamą smurtą ji ankščiau nėra gavusi. Su vaikais iš šios šeimos santykiai yra geri. Gavusi pranešimą apie sumuštą V., ji iškart nuvyko į jų namus - (duomenys neskelbtini), tačiau niekas nedarė buto durų, namuose buvo vaikai, kurie pasakė, kad V. namie nėra nuo vakar vakaro. Nuvykusi pas A. P., adresu (duomenys neskelbtini), rado V. A., kuri buvo akivaizdžiai sumušta: buvo sumuštas jos veidas (labiau viena akytė). Jai kalbinant V., ši ėmė verkti ir papasakojo, kad 2016-09-26, apie 18.30 val., namuose ją sumušė mama: rankomis mušė per veidą, ji galva trenkėsi į sieną (jai labai skaudėjo nuo šio smūgio), gulinčiai ant grindų kojomis žalojo pilvą.(...) A. P. pasakojo, kad V. į jų namus atėjo 2016-09-26, apie 18.40 val. ir pasakė, kad ją namuose ką tik sumušė mama, kad ji pabėgo ir atbėgo į jos namus. V. liko nakvoti A. P. namuose. Sužinojusi tokią situaciją ji apie įvykį ji informavo Panevėžio Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Atvykę darbuotojos iškvietę medikus ir policiją bei priėmė sprendimą V. A. vaikus iš šeimos paimti. V. ir jos broliai bei sesuo šiuo metu iš šeimos yra paimti ir apgyvendinti Vaikų grupinio gyvenimo namuose, esančiuose Panevėžyje, Teatro g. 20A. (b.l. 12 ).
Motyvuojamoji dalis
Pačios kaltinamosios prisipažinimu, kurį patvirtina nukentėjusiosios, liudytojos parodymai, specialisto išvada, kita bylos medžiaga V. A. kaltė naudojus fizinį smurtą savo mažametės dukros V. A. atžvilgiu, t.y. sudavus smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip sukėlus V. A. fizinį skausmą ir ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais nežymiai sutrikdžius mažametės sveikatą yra pilnai įrodyta, veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 3 d.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nesant jokių objektyvių įrodymų, išskyrus mažametės nukentėjusiosios parodymus, jog mama gėrė sidrą ir alų, teismas nepripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Svarstydamas baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo klausimą V. A., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), į kaltinamosios asmenybę – ji nusikalto ir teisiama pirmą kartą (b.l. 59), pas psichiatrą nesilankė (b.l. 64 ), Panevėžio rajono Psichikos sveikatos centro apskaitoje nėra, Panevėžio rajono Psichikos sveikatos centro priklausomybės ligų kabinetas duomenų apie asmenį neturi. (b.l.66 ), bausta administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų nėra, augina keturis mažamečius vaikus, pagal Socialinių paslaugų centro informaciją V. A. šeimai teikiamos socialinės paslaugos (b.l.38-39), buvę smurto atvejai ir vaikui padaryta žala (36-37), šeima lankyta ir taikytos poveikio priemonės (b.l.40-48). Įvertinant išdėstytą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai paskirta jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 3 d. sankcijoje numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo bausmės būtų aiškiai per griežtos ar neįmanomos įvykdyti dėl šeimos labai sunkios materialinės padėties, dėl mažamečių vaikų auginimo ir tuo pačiu prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į tai, į taip pat į kitus Lietuvos Respublikos BK 54 str. ir 55 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei įvertinant kaltinamosios įvykdyto nusikaltimo smurtinį pobūdį, teismas daro išvadą, kad V. A. atžvilgiu taikytina BK 54 str. 3 dalis ir jai skirtina bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant draudimus ir įpareigojimus, galinčius paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.
Byloje gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos kaltinamajai išlaidas sudaro 34,74 Eur dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji buvo 2 dienas laikinajame sulaikyme, byla nagrinėta pagreitintai ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, iš Panevėžio socialinių paslaugų centro informacijos matyti, kad šeima turi didelius įsiskolinimus už būsto nuomą ir komunalines paslaugas, todėl galimybės pati susirasti gynėją neturi, teisiamajame posėdyje kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pat nuomonės yra ir Lietuvos apeliacinis ir Lietuvos Aukščiausiasis teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis byloje Nr. 2K-322/2014). Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305, 437 str. straipsniais
nusprendžia:
V. A. pripažinti kalta pagal BK 140 str. 3 d. ir, pritaikius BK 54 str. 3 dalį ją nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant ją visu bausmės atlikimo metu nevartoti alkoholinių gėrimų, lankytis pas specialistus, teikiančius psichologinę pagalbą, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtąją bausmę sumažinti 1/3, skiriant V. A. galutinę bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant ją visu bausmės atlikimo metu nevartoti alkoholinių gėrimų, lankytis pas specialistus, teikiančius psichologinę pagalbą, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus.
BK 66 str. pagrindu į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-09-27 iki 2016-11-28 (dvi dienas).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, papildomai įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. A. – iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. A. palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.