Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. P. nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams 20 dienų.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės – automobilio „Ford Focus“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

R. P. pripažintas recidyvistu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. P. nuteistas už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Panevėžio mieste vairavo automobilį „Ford Focus“ valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, iki kol 2024 m. rugpjūčio 17 d. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu policijos pareigūnai jam 00.35 val. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ nustatė 2,11, 00.51 val. – 2,01 promilių neblaivumą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį ir atidėti nuteistajam R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose.

6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo R. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliaciniu skundu neginčijamos ir pirmosios instancijos teismo nustatytos padarytų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės bei sutinkama su už nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam R. P. paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisingai sprendė bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo R. P. atžvilgiu klausimą. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 75 straipsnio 8 dalyje numatytos pareigos motyvuoti savo sprendimą netaikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo instituto.

6.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam R. P. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, atliko nuteistąjį R. P. charakterizuojančių duomenų visumos vertinimą. Pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik padarytą nusikalstamą veiką (padaryta tyčinė, baigta nusikalstama veika – nesunkus nusikaltimas), tačiau ir paties nuteistojo R. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis (teistas, taip pat ir už analogiško nesunkaus nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam ir neįgijus teisės vairuoti, nusikalto laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, pažeisdamas teismo draudimą – nevartoti alkoholio). Individualizuodamas nuteistajam skirtiną bausmę, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, jo padarytas nusikalstamas veikas ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnis), pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo taikyti nuteistojo R. P. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą. Su šiomis išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

7. Nors nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalyje, taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo institutą (nuteistasis R. P. nuteistas laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą), tačiau, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

8. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. P. prašymas taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą yra grindžiamas aplinkybe, jog jis gydosi nuo alkoholizmo, nebevartoja alkoholio, sutinka ir toliau gydytis nuo šios priklausomybės. Apeliacinės instancijos teismui papildomai teikė Respublikinio priklausomybių ligų centro Panevėžio filialo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog R. P. nurodytoje įstaigoje gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); išrašymas planuojamas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 66). Tačiau šie apelianto nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia. Iš paminėto dokumento matyti nuteistojo R. P. kreipimosi į medikus epizodas, kuris nėra pakankamas pagrindas teigti, jog nuteistasis R. P., kaip tai nurodyta apeliaciniame skunde, yra pasiryžęs iš esmės keisti savo gyvenimo būdą ir ateityje nebenusikalsti. Pirmosios instancijos teismui nuteistasis R. P. teikė taip pat ir (duomenys neskelbtini) pažymą apie R. P. atliktą potraukio alkoholiui blokavimo procedūrą (2 t., b. l. 22), kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino visos bylos duomenų kontekste ir konstatavo, jog R. P. pats nededa pastangų priklausomybės kontroliavimui. Tokiai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis apie ankstesnius nuteistojo R. P. atžvilgiu taikytas poveikio priemones bei jo paties įsipareigojimus keisti savo elgesį teigiama linkme.

8.1. Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistasis R. P. 2024 m. birželio 28 d. buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme, skiriant draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas. LITEKO duomenys nurodo, jog paminėtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. liepos 20 d. (bausmės pradžia - 2024 m. liepos 25 d., bausmės pabaiga – 2025-07-23), tačiau nepraėjus nė vienam mėnesiui nuo to, kai R. P. pradėjo vykdyti laisvės apribojimo bausmę, jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus ir padarė nesunkų nusikaltimą, už kurį nuteistas nagrinėjamoje byloje. Ši aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja R. P.. Taip pat iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog R. P. elgesio švelnesnės poveikio priemonės teigiama linkme nepakeitė, nors jis buvo teisiamas švelnesnėmis bausmėmis (laisvės apribojimu, areštu). Labai svarbi aplinkybė yra ta, jog R. P. atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas (2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendis, baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir R. P. buvo parodytas pasitikėjimas, įpareigojant jį gydytis priklausomybės ligas (1 t., b. l. 142-145), tačiau iš Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 146-148) matyti, jog R. P. dėl daromų administracinių pažeidimų buvo skirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė, o Panevėžio apylinės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 16 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, R. P. nevykdant teismo įpareigojimų, darant administracinės teisės pažeidimus. Svarbu paminėti ir tai, jog per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurią buvo nuteistas 2020 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), nors buvo įpareigotas nevartoti alkoholio.

8.2. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog R. P. sistemingai nuo 2020 metų baudžiamas administracinėmis nuobaudomis, kurios įvykdytos būnant neblaiviam (2 t., b. l. 23-29). Taip pat iš bylos duomenų (2 t. b. l. 35-42) matyti, kad 2014, 2016, 2019 metais R. P. administracinėmis nuobaudomis buvo baustas ir už vairavimą neturint teisės bei būnant neblaiviam, taip už sukeltą eismo įvykį, būnant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes atsižvelgė, o taip pat teisingai akcentavo ir tai, jog R. P. neturėdamas teisės vairuoti, prieš nusikalstamos veikos padarymą, 2024 m. liepos 12 d. įgijo automobilį (1 t., b. l. 32-34 36-52), su kuriuo ir įvykdė nusikaltimą. Taigi, teismo taikytos baudžiamojo poveikio priemonės, pareigos bei įspėjimai nesulaikė R. P. ne tik nuo daromų administracinių pažeidimų, tačiau ir nuo padarytos analogiškos nusikalstamos veikos, dėl kurios jis yra nuteistas šioje byloje. Juolab, kad iš ankstesnių teismų sprendimų matyti, jog R. P. ne kartą buvo įsipareigojęs teismui keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau išvadų nepadarė, gyvenimo būdo nepakeitė, toliau vykdė teisės pažeidimus. Paminėtos aplinkybės rodo, jog R. P. ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles, yra likęs nusikalsti dėl neigiamos asmenybės ir jo apeliacinio skundo argumentai apie norą pasikeisti, ateityje daugiau nenusikalsti yra deklaratyvūs. Dėl to nėra pagrindo tikėtis, kad naujus nusikaltimus darančiam R. P. bausmės tikslai – atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo, gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra.

9. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo R. P. vykdomos darbinės veiklos, teigiamos darbdavio charakteristikos (2 t., b. l. 58) nėra pakankamos spręsti esant pagrindui atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, juolab, šios aplinkybės buvo žinomos ir pirmosios instancijos teismui, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio. Pastebėtina ir tai, kad šios aplinkybės egzistavo dar prieš nuteistajam R. P. padarant naują nusikalstamą veiką, tačiau matyti, jog nuteistasis, žinodamas galinčius kilti neigiamus padarinius (jog jam gali būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė), šias aplinkybes sąmoningai ignoravo ir pasirinko veikti nusikalstamai. Todėl nuteistojo argumentai dėl jo socialinės padėties niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl BK 75 straipsnio netaikymo.

10. Niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog padarytas nusikaltimas yra pakankamai nepavojingas, kadangi nesukėlė jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims, dėl jo padarytos veikos niekas nenukentėjo. Pabrėžtina, jog eismo įvykio ir žalos kitų eismo dalyvių sveikatai ar turtui nesukėlimas nėra tos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Be to, jeigu dėl neblaivaus asmens kaltės žala būtų padaryta, asmeniui būtų taikoma griežtesnė atsakomybė.

11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl negalimumo nuteistojo R. P. atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą yra teisėtos ir pagrįstos. Keisti skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.