Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2014-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-36-373/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-04-18
Bylos Nr.
1-36-373/2014
Teisminio proceso Nr.
1-89-1-00388-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Dumskienė
Civilinis ieškovas
R. P., P. I.
Kaltinamasis
A. P.
Nukentėjusysis
P. I., R. P.
Advokatai
Valdas Kersnauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-36-373/2014Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00388-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.2.4.5; 1.2.4.8.2; 1.2.5.4; 2.3.6.4.5. (S)
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 18 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorei Inai Zabielienei, gynėjui Vytautui Kupcikevičiui, nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams R. P. ir P. I., jų atstovui advokatui Valdui Kersnauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustato

A. P. 2013 m. birželio 2 d., apie 8.30 val. namo kieme, (duomenys neskelbtini), P. I. vieną kartą galva sudavė į veidą, vieną kartą stūmė link namo medinio stulpo, į kurį atsitrenkiant sumušė kairę galvos pusę, tuo nukentėjusiajam P. I. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl nosies kaulų lūžimo ir galvos smegenų sukrėtimo bei kraujosruvą galvos kairėje.

A. P. buvo kaltinamas tuo, kad nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2013 m. birželio 2 d., apie 8.30 val., namo kieme, (duomenys neskelbtini), apdraskė savo sutuoktinės R. P. rankas, bei sudavė kumščiais ne mažiau kaip tris smūgius į rankas, ne mažiau kaip keturis kartus spyrė į kojas, vieną kartą akmeniu sudavė į kairį petį, bei įkando į dešinę plaštaką, tuo nukentėjusiajai R. P. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl abiejų žastų, dešinės plaštakos, šlaunų, dešinio sėdmens kraujosruvų, pasmakrės ir krūtinės nubrozdinimų.

Taip pat, A. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. birželio 2 d., apie 8.30 val. namo kieme, (duomenys neskelbtini), užsimojęs rankoje laikomu akmeniu, keikdamas R. P. necenzūriniais žodžiais ir sakydamas „užmušiu tave“, greitu žingsniu artinosi prie jos, t. y. grasino nukentėjusiąją nužudyti, tokiais veiksmais ir žodžiais sudarydamas nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Dėl grasinimo nužudyti

Kaltinamasis neigia grasinęs nužudyti nukentėjusiąją. Jis teigia akmens neturėjęs, prieš nukentėjusiąją ranka neužsimojęs, pro ją praėjęs nieko nesakydamas.

Nukentėjusioji tvirtina, kad kaltinamasis ją išvadino necenzūriniais žodžiais bei rankoje laikydamas akmenį grasino užmušti. Kaltinamasis užsimojo ranka, taikydamas jai į galvą, tačiau nesmogė, nes ji spėjo pasprukti į namo rūsį.

Nukentėjęs P. I. teigia girdėjęs tik A. P. sakomus R. P. necenzūrinius žodžius.

Ikiteisminio tyrimo metu P. I. parodė, kad kaltinamasis ne tik iškeikė R. P., bet ir užsimojo prieš ją ranka, kurioje laikė akmenį, o jis gynė R. P. nuo kilusio pavojaus (b.l.116, t.1). Pastebėtina, kad pirmoji nukentėjusiųjų apklausa (b.l.116, 33) vyko jiems ir pareigūnui D. K. sėdint lauko pavėsinėje bei nukentėjusiems girdint vienas kito duodamus parodymus (P. I. parodymai teisme, b.l.188, t.2). Kitoje apklausoje P. I. teigė girdėjęs tik A. P. pasakytus keiksmažodžius R. P. (b.l.117, t.1). Nukentėjęs nenurodė, kad būtų matęs kokius nors kaltinamojo veiksmų prieš nukentėjusiąją ar girdėjęs jo grasinimus.

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. P. parodė, kad su A. P. susitiko 6,7 m atstumu nuo terasos, kurioje sėdėjo P. I., ir šioje vietoje kaltinamasis grasino ją užmušti (b.l.44-51, t.1). Nukentėjęs P. I. teigia girdėjęs R. P. pasakytus žodžius A. P. bei pastarojo jai sakomus necenzūrinius žodžius. Vadinasi, jei kaltinamasis būtų jai grasinęs, tai P. I. turėjo girdėti ir grasinimus, tačiau negirdėjo.

Akistatos tarp kaltinamojo ir R. P. metu, pastaroji teigė, kad A. P. išvadino ją necenzūriniais žodžiais ir užsimojo ranka, kurioje turėjo akmenį, taikydamas jai į galvą (b.l.53-56, t.1). Ji nenurodė, kad kaltinamasis būtų žodžiais grasinęs ją nužudyti.

Jei kaltinamasis ir pasakė nukentėjusios atžvilgiu necenzūrinius žodžius, tai vien šie žodžiai negali būti vertinami kaip grasinimas nužudyti. Aplinkybę, kad kaltinamasis buvo užsimojęs rankoje laikomu akmeniu ir sakė ją užmušęs, nurodo tik nukentėjusioji. Jokių kitų įrodymų šiam kaltinimui patvirtinti byloje nesurinkta. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusios jau kelerius metus susiklostę priešiški tarpusavio santykiai. Nuo 2012-03-21 teisme vyksta jų skyrybų procesas. Nukentėjusioji dėl 2013-06-02 įvykių kaltinamąjį bandė apkaltinti ne tik grasinimu, bet ir pasikėsinimu nužudyti (b.l.86-87, 89, 96, 98). Nukentėjusioji pripažino kaltinamojo atžvilgiu inicijavusi aštuonis ikiteisminius tyrimus (b.l.186, t.3). Esant priešiškiems tarpusavio santykiams, nukentėjusios parodymai negali būti laikomi visiškai patikimais ir nėra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Be to, grasinimas nužudyti turi būti realus, sukeliantis nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad jis gali būti įgyvendintas. Akivaizdu, kad nukentėjusioji kaltinamojo nebijojo. Ji, pamačiusi jį išeinantį iš krūmų, pati ėjo jo pasitikti. Po susitikimo su kaltinamuoju, ji tik trumpam buvo įbėgusi į namą, o vėliau ėjo prie jo ir neleido jam išvažiuoti dviračiu bei pėsčiomis pasitraukti iš sodybos. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad ji iš kaltinamojo pusės nejautė jokio pavojaus savo gyvybei ir sveikatai net ir po to, kai jos teigimu, jis grasino ją nužudyti.

Esant prieštaringiems kaltinamojo ir nukentėjusios parodymams ir nesant kitų įrodymų, prieštaravimai vertinami kaltinamojo naudai, nes išnaudojus visas galimybes, jų pašalinti nepavyko. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados privalo būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o viso abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai.

Kaltinamasis pagal LR BK 145 str. 1 d. išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1p.).

Dėl nesunkaus P. I. sveikatos sutrikdymo

Kaltinamasis A. P. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2013-06-02 jis atvyko su dovanomis pas vaikus. Akmens rankoje neturėjo. Prie namo durų sutiko P. I., kuris jį stūmė, sakydamas, kad nebe jo namai. Jis pastūmė P. I. ir jie susikibę pasistumdė. P. I. suėmė jį už rankų ir laikė. Atbėgo R. P. ir puolė jį iš nugaros, paėmė už šortų diržo ir traukė. Vyko stumdymasis. Jis P. I. smūgių nesudavė. Jis nulipo nuo terasos žemyn ir iškėlęs iš stovo dviratį norėjo išvažiuoti. R. P. laikė iš priekio dviratį. P. I. puolė jį ir jis nugriuvo nuo dviračio. Jis ėjo link kelio, norėdamas pasišalinti. P. I. jį ties malkine pasivijęs trenkė kumščiu į sprandą ir jis pargriuvo. P. I. parvertė jį ant pilvo, laikė užlaužęs rankas, o jis grumėsi, stengėsi ištrūkti. R. P. sukinėjo jam kojas. Mano, kad P. I. galėjo jam (A. P.) muistantis pats netyčia trenkti galva jam į pakaušį ir susižaloti. Jis akmeniu P. I. į kairę galvos pusę smūgių nesudavė.

Nukentėję įvykio situaciją apibūdino priešingai.

Nukentėjusi R. P. parodė, kad terasoje kaltinamasis priėjo prie P. I. ir užsimojo dešine ranka, kurioje turėjo akmenį. P. I. suėmė kaltinamojo rankas už riešų ir jas laikė. A. P. galva smogė P. I. į veidą. P. I. veidas apsipylė krauju. A. P. sugriebęs P. I. už atlapų stūmė į namo terasos koloną, šis atsitrenkė ir nukrito. A. P. nulipo laiptais nuo terasos ir užlipo ant dviračio, ketindamas išvažiuoti. Ji iš priekio abiem rankomis laikė dviratį už vairo, o A. P. jai kelis kartus kumščiais trenkė per rankas, įspyrė keletą kartų į kojas, rankoje laikomu akmeniu užsimojo, taikydamas jai į galvą. P. I. sugavo A. P. ranką, jie susikybo ir pargriuvo ant žemės. P. I. laikė A. P. rankas prispaudęs. Ji laikė prispaudusi A. P. kojas.

Nukentėjęs P. I. parodė, kad A. P. terasoje ranka užsimojo jam per galvą. Jis stvėrė abi A. P. rankas, vyko stumdymasis. A. P. jam galva trenkė į veidą, sulaužė nosį, pradėjo bėgti kraujas. Kaltinamasis jį pastūmė ir jis atsitrenkė į koloną kaire galvos puse bei trumpam prarado sąmonę. Paskui A. P. buvo apžergęs dviratį, o R. P. tą dviratį laikė. A. P., rankoje laikydamas akmenį, mojavo R. P.. Jis įsiterpė tarp jų. R. P. sakė, kad reikia kaltinamąjį sulaikyti. Jis kaltinamąjį sulaikė už rankos ir abu stumdydamiesi, nugriūdami ir pasikeldami nuo namo nutolo apie 30 m. Jam pavyko prispausti A. P. prie žemės. A. P. dešinėje rankoje visą laiką laikė akmenį, kuriuo sudavė jam į galvą apie tris kartus.

Nukentėjęs P. I. analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji R. P. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nukentėjusiojo P. I. parodymus dėl A. P. prieš jį pavartoto smurto, tik nenurodė aplinkybės, kad kaltinamasis, gulėdamas ant pievos, apie tris kartus sudavė akmeniu nukentėjusiajam į galvą.

Specialisto išvados duomenys sutampa su P. I. parodymais apie kaltinamojo jam padarytus sužalojimus. P. I. konstatuota kraujosruva galvos kairėje, nosies kaulų lūžimas ir galvos smegenų sukrėtimas, kurie padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l.128-130, t.1).

Ekspertas R. L. paaiškino, kad P. I. nosies kaulo lūžimas galėjo būti padarytas kaltinamajam smogiant galva jam į nosį. Atsižvelgiant į kaltinamojo ir nukentėjusio ūgius toks sužalojimas įmanomas. P. I. sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais: vienas į nosį, kitas į galvos kairę pusę, nuo bet kurio sužalojimo galėjo įvykti smegenų sukrėtimas.

Iš karto po įvykio į R. ir A. P. sodybą atvykus pareigūnams, buvo apžiūrėta įvykio vieta ir namo terasoje ant grindų rastos dėmės panašios į kraują. Sugretinus įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l.10-15, t.1) ir nukentėjusiųjų parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenis (b.l.44-51, 119-126, t.1) matyti, kad galimų kraujo dėmių išsidėstymas atitinka P. I. parodymus. Dėmės, panašios į kraują, rastos terasoje 4 m. atstumu nuo terasos rytinio krašto, ant betoninio grindinio ties suoliuku, t.y. apie tą vietą, kur nukentėjusiojo teigimu kaltinamasis jam galva sudavė į veidą, sulaužydamas nosį ir jam pradėjo bėgti kraujas. Toliau dėmės panašios į kraują rastos 7 m atstumu nuo rytinio krašto, ant medinių grindų, arčiau medinės kolonos, į kurią nukentėjusiojo teigimu kaltinamasis jį nubloškė.

Tuo tarpu kaltinamasis teigia, kad terasoje jis smūgių kaltinamajam nesudavė ir kad šis galėjo susižaloti nosį su juo grumdamasis pievoje. Taip pat kaltinamasis parodė, kad nukentėjęs ėjo į namą nusiprausti ir tada galėjo terasoje nuo jo lašėti kraujas. Apžiūrint įvykio vietą terasoje ties įėjimo į namą durimis dėmių, panašių į kraują, nerasta.

Ant kaltinamojo marškinėlių nugaros rastos dėmės, panašios į kraują. Eksperto R. L. teigimu po sužalojimų P. I. galėjo judėti, atlikti aktyvius veiksmus. Nukentėjusiajam kraujavimas iš nosies galėjo trūkti 10-15 min. Todėl neatmestina, kad kraujo dėmės ant kaltinamojo marškinėlių nugaros galėjo atsirasti dėl P. I. terasoje, o ne su kaltinamuoju grumiantis ant pievos, patirtų sužalojimų. Eksperto teigimu bandant sustabdyti kraujavimą po nosies kaulo lūžimo jis trunka trumpiau, o nebandant jo slopinti – ilgiau.

Pievoje, kur nukentėjęs laikė prispaudęs kaltinamąjį kraujo dėmių neužfiksuota. Kaltinamojo marškinėliai krauju sutepti nestipriai. Šios aplinkybės taip pat leidžia manyti, kad nukentėjęs smūgį į nosį patyrė ne grumtynių pievoje metu, o anksčiau.

Nukentėję teigia, kad kaltinamasis į sodybą atėjo dešinėje rankoje turėdamas akmenį ir visą laiką jį laikė. P. I. parodė akmenį iš kaltinamojo atėmęs tik grumdamasis su juo pievoje. Kaltinamasis neigia turėjęs akmenį. Įvykio vietos apžiūros metu sodybos teritorijoje apie 13 m atstumu nuo malkinės rastas akmuo, kurį nukentėjusiųjų parodymais turėjo kaltinamasis. Nukentėję kaltinamąjį prispaustą ant žemės laikė taip pat ties malkinės pastatu. Šią aplinkybę patvirtino nukentėjusioji R. P., teigdama, kad grumtynės vyko apie 5-6 m. atstumu nuo malkinės (b.l.35, t.3). Tačiau vien aplinkybė, kad akmuo rastas netoli grumtynių vietos, nėra pakankama teigti, kad kaltinamasis akmenį turėjo ir juo sudavė smūgius nukentėjusiems. Akmuo iš karto po įvykio netirtas ir ant jo neieškota galimų kaltinamąjį identifikuojančių pėdsakų (pvz., prakaito ir panašiai). Akmuo rastas kaimo sodybos teritorijoje, t.y. vietoje, kurioje jis natūraliai galėjo būti gamtoje, o ne kokioje nors tokiam daiktui nebūdingoje vietoje.

Be nukentėjusiųjų parodymų, kitų visiškai objektyvių ir nešališkų įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamąjį akmenį turėjus ir jį laikant rankoje sudavus smūgius nukentėjusiems, byloje nesurinkta. Dėl aukščiau aptartų aplinkybių konstatuojama, kad R. P. ir kaltinamojo tarpusavio santykiai blogi. P. I. R. P. artimas asmuo, nukentėjęs nuo A. P. smurto, todėl jo parodymų laikyti visiškai nešališkais taip pat negalima. Esant prieštaravimams tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymų, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, kaltinimas A. P. turėjus akmenį ir juo sudavus smūgius nukentėjusiems, laikomas neįrodytu.

Iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad A. P. rankoje laikomu akmeniu sudavė P. I. po vieną smūgį į kairį skruostą ir kairį petį bei ne mažiau kaip tris kartus sudavė jam į kairę galvos pusę. P. I. sužalojimai kairiajame skruoste ir kairiajame petyje nekonstatuoti. Sužalojimas galvos kairėje galėjo būti padarytas nukentėjusiajam atsitrenkiant į terasos koloną. Kaltinamasis neigia P. I. atžvilgiu atlikęs tokius veiksmus. P. I. parodė, kad terasoje kaltinamasis užsimojo dešine ranka, kurioje laikė suspaudęs akmenį, jam trenkti į galvą, tačiau jis spėjo atstatyti ranką ir A. P. smūgis nuslydo per jo galvą, skruostą, kairį petį. Taip pat parodė, kad kai laikė pievoje A. P. gulintį ant nugaros, jis šiek-tiek išsilaisvinęs dar jam du-tris kartus sudavė dešine ranka akmeniu į kairę galvos pusę (b.l.117, t.1). Nukentėjusioji R. P. parodė mačiusi kaip terasoje kaltinamasis prieš P. I. užsimojo dešine ranka, kurioje laikė akmenį ir bandė suduoti į galvą, tačiau nukentėjęs pagavo rankomis kaltinamojo rankas ir jas laikė. Ji nenurodė, kad A. P. pievoje būtų sudavęs akmeniu P. I. į galvą (b.l.38,44-51, t.1). Teisme R. P. taip pat parodė, kad terasoje matė A. P. tik užsimojant ranka prieš P. I., tačiau kad būtų sudavęs smūgį, nematė. Taip pat ji parodė, kad pievoje A. P. taikėsi suduoti akmeniu P. I., bet kad būtų sudavęs smūgius, neparodė.

Dėl aukščiau aptartų aplinkybių neįrodžius, kad kaltinamasis iš viso rankoje turėjo akmenį bei esant prieštaringiems kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymams ir nesant kitų objektyvių įrodymų šios aplinkybės iš kaltinimo šalintinos.

Surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis tyčia nukentėjusiajam P. I. galva sudavė į veidą bei stūmė jį link terasos medinio stulpo, padarydamas kaltinime nurodytus sužalojimus. Pagal nukentėjusiajam nustatyta nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kaltinamojo veika atitinka LR BK 138 str. 1 d.

Dėl nežymaus R. P. sveikatos sutrikdymo

Kaltinamasis A. P. kaltu dėl šio kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad kai jis iškėlęs iš stovo dviratį norėjo išvažiuoti, R. P. laikė iš priekio dviratį, neleisdama išvažiuoti, o jis bandė ją nustumti. Paskui P. I. puolė jį ir jis nugriuvo nuo dviračio. Jis ėjo link kelio, norėdamas pasišalinti, o P. I. jį pasivijęs trenkė kumščiu į sprandą ir jis pargriuvo. Jam, gulinčiam ant žemės, P. I. laikė užlaužęs rankas, o R. P. sukinėjo kojas, atplėšdama batų padus, bandė įspirti į lytinius organus. Jis šaukėsi pagalbos, o R. P. uždengė jam ranka burną ir jis galėjo jai įkasti. R. P. sužalojimai galėjo būti padaryti jam besiginant, kai jinai jį spardė ir suko kojas. P. I. savo kūnu uždengė jo veidą ir jis gindamasis spardydamasis ne viską matė.

Nukentėjusi R. P. parodė, kad kai A. P. užlipo ant dviračio, ketindamas išvažiuoti, ji iš priekio abiem rankomis laikė dviratį už vairo, o A. P. jai kelis kartus kumščiais trenkė per rankas, įspyrė keletą kartų į kojas. P. I. ir A. P. susikybo bei pargriuvo ant žemės. P. I. laikė A. P. rankas prispaudęs. Ji laikė prispaudusi A. P. kojas, o jis stengėsi jai įspirti.

Nukentėjęs P. I. parodė, kad A. P. buvo apžergęs dviratį, o R. P. tą dviratį laikė. A. P., rankoje laikydamas akmenį, mojavo R. P.. Jis įsiterpė tarp jų ir R. P. kliuvo į petį. Jam pavyko prispausti A. P. prie žemės. R. P. laikė A. P. už kojų, nes jis spardėsi.

R. P. konstatuoti sužalojimai: abiejų žąstų, dešinės plaštakos, šlaunų, dešinio sėdmens kraujosruvos, pasmakrės ir krūtinės nubrozdinimai, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 58, t.1).

A. P. padaryti sužalojimai: dešinio dilbio, dešinės plaštakos, kairio riešo – dilbio, dešinio pažasčio – žąsto, kairio žąsto, pakaušio - sprando, dešinio klubo, šlaunų, kelių sąnarių sričių, abiejų blauzdų, kairio pakinklio duobės srities kraujosruvos, kurie priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (b.l. 84, t.2).

Nukentėję parodė, kad A. P. po terasoje prieš P. I. pavartoto smurto norėjo išvažiuoti iš sodybos dviračiu, tačiau jie neleido jam pasitraukti. P. I. kaltinamąjį pargriovė ant žemės ir laikė prispaustą jo viršutinę kūno dalį, o šis bandė išsilaisvinti, spardydamasis kojomis. A. P. laikė kaltinamojo kojas.

Kaltinamasis teigia, kad R. P. skėtė jo kojas ir spardė jį, taikydama į lytinius organus, o jis gynėsi spardydamasis kojomis. Nukentėjusioji sako tik stengusis laikyti kaltinamojo kojas, kad jis nesispardytų.

Kaltinamajam nustatyti daugybiniai kūno sužalojimai, daugiausiai rankų bei kojų srityse, kurie padaryti 17 trauminių poveikių. Dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje vidiniame paviršiuje konstatuota 1x6 cm violetinė kraujosruva, kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje vidiniame paviršiuje 6x3,5 cm violetinė kraujosruva (b.l.84, t.2).

Ekspertas S. F. paaiškino, kad kraujosruvos šlaunies viršutiniame trečdalyje vidiniame paviršiuje dažniausiai padaromos spardant. Ant A. P. šlaunų viršutinių trečdalių vidinių paviršių rastos plačios kraujosruvos rodo, kad jos padarytos didesne nei įprasta jėga. Paprastai didesne jėga kraujosruvos padaromos spardant.

Taigi, negalima visiškai atmesti galimybės, kad nukentėjusioji kaltinamąjį spardė į lytinių organų sritį, o jis gynėsi stengdamas suglausti kojas.

Be to kaltinamasis parodė, jog R. P. sukinėjo jam kojas, atplėšdama jo sportinių batų padus. Jo kairės kojos pėda buvusi patempta ir jis paprašęs R. P. jos nesukinėti, tai ji perėjo prie dešinės kojos (b.l.31, t.3). Įvykio vietoje buvo rasti jo sportiniai batai, kurių kairys batas įplėštas, o dešinys batas atidalintas nuo pado (b.l.28-31, t.1).

Suplėšyti batai nepaneigia kaltinamojo aiškinimo, kad nukentėjusioji suko jam kojas.

Ekspertas S. F. paaiškino, kad žmogui daromas atskirų kūno dalių gniaužymas, sukiojimas dažniausiai priskiriamas prie kankinimo būdų.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Tačiau baudžiamajai atsakomybei atsirasti vien pasekmių nepakanka, nes straipsnio dispozicijoje yra nurodytas ir kitas būtinas objektyviosios pusės elementas - pasekmių sukėlimo būdas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 1 d. galima tik už veiką – šiuo atveju nežymų sužalojimą - sukeltą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: mušimu, kankinimu arba kitokiu smurtavimu, o jei pasekmės sukeliamos kitais, straipsnio dispozicijoje nenurodytais būdais, negalima ir baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų tyčia mušęs ar kitaip smurtavęs prieš nukentėjusiąją. Priešingai, jis bandė pasišalinti iš sodybos, kai R. P. dar nebuvo patyrusi jokių sužalojimų. Ji ir P. I. neleido jam išvykti atimdami dviratį bei parblokšdami jį ant žemės ir laikydami prispaustą. Kaltinamasis neneigia, kad kai P. I. jį laikė prispaustą prie žemės, tai jis, stengdamasis ištrūkti, muistėsi, spardėsi ir tokiu būdu galėjo sužaloti R. P., nes per jį laikantį P. I. ne visada ją matė. Taip pat kaltinamasis teigia galėjęs sužaloti R. P., kai ji laikė jam užspaudusi burną, kad nerėktų bei gindamasis, kai ji skėtė bei suko jo kojas norėdama įspirti. Šie A. P. veiksmai neatitinka nei vieno iš BK 140 str. 1 d. dispozicijoje nurodytų šio nusikaltimo galimo padarymo būdų.

Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 str. prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, o kankinimas reiškia, kad smurtauta buvo ilgai arba kad buvo sukeltos ne tik stiprios fizinės, bet ir dvasinės kančios. Iš to darytina išvada, kad baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį atsirasti būtinas ir subjektyviosios pusės požymis - tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas turi daryti poveikį į nukentėjusiojo kūną siekdamas pagrindinio tikslo - kad dėl jo veikimo nukentėjęs asmuo patirtų fizinį skausmą, būtų nežymiai sužalotas ar trumpam susargdintas.

Iš nustatytų įvykio aplinkybių akivaizdu, jog kaltinamojo veiksmų R. P. atžvilgiu, nėra jokio pagrindo vertinti nei mušimu, nei kankinimu ar kitokiu smurtavimu. Tam, kad atsirastų atsakomybė pagal baudžiamąjį kodeksą, būtini ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai. Nesant bent vienam iš jų, baudžiamoji atsakomybė negalima.

Kaltinamojo veikoje R. P. atžvilgiu nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. sudėties ir jis išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Bausmės skyrimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų baigtą smurtinį nusikaltimą.

Jis nusikalto būdamas neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba. Kaltinamajam, kaip asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas (BK 55 str.), kurios dydis atsižvelgiant į teigiamus jo asmenybę apibūdinančius duomenis skaičiuotinas nuo šios bausmės vidurkio iki minimumo (BK 61 str.).

Civiliniai ieškiniai

R. P. civilinis ieškinys dėl 75,89 Lt turtinės ir 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

P. I. civilinis ieškinys dėl 947,48 Lt turtinės ir 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies (LR BPK 115 str. 1 d.).

P. I. prašymas priteisti 417,09 Lt už vaistus ir med. priemones tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiajam priteistina pagal jo pateiktą vaistų įsigijimą patvirtinantį kvitą – 32,17 Lt (b.l.170, t.3). Kitoje dalyje šis jo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas įrodymais.

Nukentėjęs prašo priteisti 55,00 Lt už įvykio metu suplėšytus ir krauju suteptus jo marškinius. P. I. marškiniai byloje apžiūrėti nebuvo, tačiau pagal įvykio aplinkybes tikėtina, kad jie buvo sugadinti, o jų vertė nurodyta protinga. Todėl ši suma priteistina.

Viso iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 87,17 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nustatant P. I. atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus (buvo sužalotas veidas), dvasinį sukrėtimą, pasekmes – nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis buvo nedarbingas 26 kalendorines dienas, kaltinamojo kaltės formą – tyčią, kaltinamojo turtinę padėtį – dirba, gauna nedidelį darbo užmokestį (b.l.28-30, t.3), privalo išlaikyti du nepilnamečius vaikus, todėl nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiojo bei žalą jam padariusio asmens interesų bei atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam priteistina 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

P. I. turėtos kelionių į gydymo įstaigas, pas ekspertą, į ikiteisminio tyrimo įstaigą, teismo posėdžius išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, kadangi jos buvo būtinos ir neišvengiamos bei priteistinos iš kaltinamojo, remiantis nukentėjusiojo pateiktais kuro įsigijimo kvitais - 475,39 Lt (b.l.170, t.2) (LR BPK 103 str., 105 str. 1 d.).

Atstovavimo išlaidų atlyginimas

Kaltinamąjį išteisinus pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., R. P. advokato atstovavimo išlaidos nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.).

Nukentėjęs P. I. prašo atlyginti 1200 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Nukentėjusįjį atstovavęs advokatas dalyvavo ikiteisminio tyrimo veiksmuose, trukusiuose 5 val. 35 min. (b.l.117-126, 133, t.1, b.l.131, t.2), parengė civilinį ieškinį bei dalyvavo trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose, trukusiuose 10 val. 30 min.

Pagal BPK 106 str. 2 d. nukentėjęs turi teisę reikalauti atlyginti turėtas advokato atstovavimo išlaidas, tačiau jo patirtos išlaidos neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-374/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į bylos ir suteiktų atstovavimo paslaugų apimtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiajam priteistina ne visa prašoma atlyginti atstovavimo išlaidų suma, o tik jų dalis – 800 Lt.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos 2013-06-04 Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi A. P. taikytos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės (b.l.65, t.2).

Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios R. P., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja bei kartu su ja gyvenančiais asmenimis, nesilankyti 500 m. spindulio atstumu prie jos gyvenamosios vietos (b.l.70-71,t.2).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: akmuo, sportiniai batai, vinis, marškinėliai - sunaikintini (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.); akiniai nuo saulės - grąžintini A. P. (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 304 - 305 str., 307 str., teismas

nusprendžia

A. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam P. I. nusikalstama veika padarytą 87,17 Lt turtinę žalą.

A. P., remiantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., išteisinti pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., kaip nepadariusį veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Remiantis LR BPK 115 str. 1 d., priteisti iš A. P. P. I. nusikaltimu padarytai 87,17 Lt turtinei ir 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Remiantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., R. P. civilinį ieškinį dėl 75,89 Lt turtinės ir 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš A. P. P. I. 475,39 Lt proceso išlaidų ir 800 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2013-06-04 Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi A. P. taikytas smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones.

Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam palikti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios R. P., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja bei kartu su ja gyvenančiais asmenimis, nesilankyti 500 m. spindulio atstumu prie jos gyvenamosios vietos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: akmenį, sportinius batus, vinį, marškinėlius, remiantis LR BPK 94 str. 1 d. 4 p., sunaikintini; akinius nuo saulės, remiantis LR BPK 94 str. 1 d. 5 p., grąžintini A. P..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Dumskienė