Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Kęstutis Gudynas, sekretoriaujant Astai Kavaliauskienei, dalyvaujant pareiškėjui M. Ž. , jo atstovei D. V. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. skundą dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašė priteisti 4000 Lt. neturtinę žalą ir 26,50 Lt. turinę žalą, kuri atsirado neteisėtai Kauno valstybės garantuojamos pagalbos tarnybai( toliau tekste -VGTPT) atsisakius jam suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Skunde nurodė, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008 m.rugsėjo 10 d. sprendimu Nr.TP-2(2.2)-08 –N-1326-20052 atsisakė jam suteikti garantuojamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje.Šį sprendimą Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m.vasario 4 d. sprendimu panaikino. Teismas nustatė, kad Kauno tarnyba netinkamai įvertino jo nurodytas faktines aplinkybes bei pateiktų dokumentų duomenis teisinei pagalbai gauti, netinkamai vykdė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normas, reglamentuojančias valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygas. Teismas nustatė, kad Kauno VGTPT netinkamai vykdė įstatymo 9 str.nustatytą pareigą, administruojant antrinės teisinės pagalbos teikimą, kiekvienu konkrečiu atveju jį priimti tik ištyrus ir išanalizavus visas įstatymo nustatytas sąlygas, dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą. Manantis, kad yra visos sąlygos institucijos civilinei atsakomybei kilti.Neteisėtas neveikimas ir įstatymu nustatytos pareigos nevykdymas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.Institucijos kaltė pasireiškia jos pareigūnų nerūpestingumu ir neapdairumu. Neteisėto neveikimo, aplaidaus ir neatsakingo darbuotojų darbo išdavoje buvo priimtas nepagrįstas sprendimas ir šie veiksmai turėjo ir tebeturi didėlį neigiamą poveikį ir dėl to padaryta turtinė ir neturtinė žala. CK 6.250 str. numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatyme nustatytais atvejais, Viešojo administravimo įstatymo 42 str. numato, kad atlyginama turtinė ir neturtinė viešojo administravimo subjekto veiksmais ( neveikimu) padaryta žala. Žala atsirado dėl to, kad laiku nepaskyrus teisinės pagalbos, savarankiškai buvo sunku ginčyti V. D. Universiteto atsisakymą suteikti gyvenamąją vietą universitetui priklausančiame bendrabutyje. Jis yra dieninio skyriaus studentas, nedirbantis, lėšų samdyti advokatą neturėjo. Dėl to savo jėgomis rašė skunda administraciniam teismui, padarė klaidų, buvo nurodoma pašalinti trūkumus, vilkinosi procesas, todėl jautėsi bejėgis ir sužlugdytas kaip pilietis. Savarankiškai ruošdamasis bylai, internete surado žinių, kad Kauno VGTPT ir V. D. Universitetas sudaręs bendradarbiavimo sutartį, kuria Tarnyba įsipareigojo teikti universitetui konsultacijas bei kitaip vykdyti informacinius mainus. Manantis, kad dėl to Tarnyba galėjo būti šališka ir privalėjo jo prašymą persiųsti kito miesto VGTPT. Dėl to jautė pažeminimą ir sugaišo daug laiko rašydamas procesinius dokumentus. Laiku neišsprendus teisinės problemos, visus mokslo metus teko bylinėtis, negalėdamas gyventi bendrabutyje šalia universiteto, priverstas buvo nuomotis būstą miesto pakraštyje, gaišti laiką vykti į studijas, pablogėjo bendravimas su kurso draugais bei gyvenimo kokybė. Ruošiant šią bylą dėl žalos atlyginimo Panevėžio VGTPT sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl atsirado turtinė žala, kadangi važinėjant į Panevėžį derinti bylos aplinkybių turėjo 26,50 Lt. išlaidų.

Teisme pareiškėjas palaikė savo skunde išdėstytus motyvus ir papildomai paaiškino, kad dėl neteisėto Kauno VGTPT darbuotojų veiksmų dar jam pablogėjo sveikata, kreipėsi į gydytojus.

Atsakovo valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsiliepime į skundą prašoma jo netenkinti. Nurodoma, kad vien tai, kad neturtinės žalos atlyginimas reglamentuotas Viešojo administravimo įstatymo 42 str. nesuponuoja , kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir pareiškėjui nereikia žalos atsiradimą įrodinėti. Manantys, kad pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos dėl Kauno Tarnybos sprendimo. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Pareiškėjo išvardintos aplinkybės, t.y.kad priverstas gyventi be patogumų, sugaišta daug laiko vykdamas į studijas, pablogėjo santykiai su draugais ir gyvenimo kokybė, nėra Kauno tarnybos atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pasekmė. Teisinė pagalba dėl suteikimo gyvenamųjų patalpų civilinėje byloje teikiama Kauno tarnybos sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-09-T-1326-415 ir procesas vyksta. Manantys, kad pareiškėjas taip pat nepatyrė neturtinės žalos, kadangi šioje administracinėje byloje paskyrus Panevėžio tarnybai paskyrus teisinę pagalbą, vykimo į Panevėžį ir atgal išlaidos laikytinos kelionės išlaidomis, o ne turtine žala, padaryta Kauno tarnybos atsisakymu suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad Kauno VGTPT 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-08-N-1326-2002 pareiškėjui atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą paduoti skundą ginčijant V. D. Universiteto atsisakymą suteikti jam bendrabutį.Tarnyba motyvavo tuo, kad nesant dokumentų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas nėra Kauno miesto gyventojas ir vadovaujantis universiteto Studentų bendrabučio suteikimo ir valdymo tvarkos 1.6 punktu, kuriuo vadovaujantis Kauno miesto gyventojams bendrabutis nesuteikiamas, todėl jo reikalavimas yra nepagrįstas ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus ( b.l.33-34). Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m.vasario 4d. sprendimu minėtą tarnybos sprendimą panaikino konstatavęs, kad Kauno VGTPT realiai pakako duomenų išvadai, jog yra pakankamas pagrindas teisiškai pagrįstam civiliniam ieškiniui ir dėl to netinkamai taikytos teisės normos, reglamentuojančios valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygas ( b.l.13-15).

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiais įstatymais, nustatančiais tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir kt. Viešojo administravimo įstatymo 42 str.numato turtinės ir neturtinės žalos, padarytos viešojo administravimo subjekto veiksmais ( neveikimu) atlyginimą. Ši žala gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus ( neveikimą), žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ( neveikimo) ir atsiradusios žalos ( CK6.271 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra konstatavęs, jog siekianti neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A (556)-95/2009). Nagrinėjant pareiškėjo reikalavimą, išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą nurodęs, kad vien tik pareiškėjų paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Šie paaiškinimai turi būti patvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad priėmus sprendimą neteikti jam antrinę teisinę pagalbą, jis buvo sužlugdytas kaip pilietis.Teismas daro išvadą, kad šis teiginys kiek deklaratyvus, kadangi pilietinių teisių niekas neatėmė, savo teises apgynė teisme ir, tai pačiai Kauno tarnybai suteikus antrinę teisinę pagalbą, vyksta teismo procesas dėl bendrabučio suteikimo ( b.l.23-25). Motyvai, kad visus mokslo metus teko bylinėtis, negalėjo gyventi bendrabutyje šalia universiteto ir nuomotis būstą be komunalinių patogumų bei gaišti laiką kelionei į studijas nevertintini kaip pagrindas neturtinei žali atlyginti, kadangi šie nepatogumai nėra tiesiogiai įtakoti neigiamo sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos. Aplinkybė, kad VDU Teisės institutas sudarė bendradarbiavimo sutartį su Kauno VGTPT neduoda pagrindo teigti, kad tarnyba prisiėmė pareigą ginti vienos universiteto dalies, t.y. vadovybės interesus. Tokių įrodymų byloje nėra, o pareiškėjo nusivylimas Kauno tarnyba kaip institucija yra jo asmeninė pozicija, tačiau netraktuotinas kaip objektyviai kilusi neturtinė žala. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sutarties tikslas bendradarbiauti rengiant studijų ir valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo programas, įgyvendinti bendrus mokslinius ir praktinius projektus bei organizuoti studentų praktiką (b.l.8).

Pareiškėjo teisme pateikti duomenys, kad dėl tokio sprendimo pablogėjo jo sveikata taip pat nepatvirtinti jokiais faktiniais duomenimis. Pateiktoje 2009 m. liepos 7 d. VĮ Kauno centro poliklinikos pažymoje nurodytus pareiškėjo susirgimus- gripą, iškrypusią nosies pertvarą, lėtinę alerginę slogą, nustatytą bronchinę astmą nėra pagrindo sieti tiesioginio priežastiniu ryšiu su minėto Kauno tarnybos sprendimo priėmimu. Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjo reikalavimas priteisti 4000 Lt.neturtinės žalos atlyginimui netenkintinas.

CK 6.249 str.žalą apibudina kaip turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas ( tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo nuoroda į tai, kad turėjo 26,50 Lt. kelionės išlaidų į Panevėžį ir atgal, siekiant pasiruošti šios administracinės bylos nagrinėjimui, nelaikytina turtine žala, kadangi nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje ( nėra tiesioginiai nuostoliai) su Kauno tarnybos sprendimu atsisakyti suteikianti antrinę teisinę pagalbą. Šios išlaidos gali būti vertinamos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir gali būti prašomos priteisti ABTĮ 43 str.nustatyta tvarka. Šioje situacijoje pareiškėjo reikalavimas priteisti 26,50 Lt. kaip turtinę žalą taip pat atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.