Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012-08-13 · Civilinė byla Nr. 2-4057-466/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-08-13
Bylos Nr.
2-4057-466/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-01167-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
BTA Insurance Company
Trečiasis asmuo
UAB „Eurocash1“, S. M.
Advokatai
Andrius Dobrovolskis
Kategorijos
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 54.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.6.4.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4057-466/2012
Teiminio proceso Nr 2-01-3-01167-2012-6
Procesinio sprendimo kategorija 44.5.1,54.1, 73.2.6.4.10, 116.1 (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Andriui Dobrovolskiui, atsakovo atstovui A. B., trečiojo asmens atstovui A. F., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui BTA Insurance Company“ SE, veikiančiai per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Eurocash1“, S. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 41 896,10 Lt žalos atlyginimui, 6 procentų metines palūkanas už reikalaujamą priteisti sumą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas su trečiuoju asmeniu S. M. buvo sudaręs gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas draudėjos namas (duomenys neskelbtini). 2010-06-07 ieškovas gavo S. M. pranešimą apie tai, kad 2010-06-05 buvo įvykdyta vagystė iš draudėjai nuosavybės teise priklausančio namo (duomenys neskelbtini), dėl ko padaryta žala. Atlikęs žalos sureguliavimo procedūrą ieškovas įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjai 83 792,20 Lt draudimo išmoką. Ieškovas kreipėsi į trečiojo asmens UAB „Eurocash1“ civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką – atsakovą, kuris sutiko atlyginti dalį – 40 896,10 Lt patirtos žalos, nes, atsakovo teigimu, draudėjas po pranešimo apie vagystę neatvyko į įvykio vietą, dėl ko yra jos kaltės nevykdant sutartinių įsipareigojimų. Ieškovas teigė, kad atsakomybė tenka saugos tarnybai – trečiajam asmeniu UAB „Eurocash1“, kuri netinkamai vykdė objekto stebėjimo sutarties sąlygas, nesaugojo objekto iki atvyks užsakovas (draudėjas), kas turėjo įtakos žalai atsirasti (b.l.1-3,96-98).

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Jo teigimu, trečiasis asmuo UAB „Eurocash1“ pažeidė Objekto paslaugų sutartyje numatytus įsipareigojimus - 2 kartus pavėlavo atvykti į objektą, kai buvo suveikusi signalizacija. Tačiau, atsakovo teigimu, įvykus draudžiamajam įvykiui savo pareigas pagal sutartį netinkamai įvykdė ne tik trečiasis asmuo UAB „Eurocash1“, bet ir draudėja S. M., kuriai laiku buvo pranešta apie signalizacijos suveikimą, ji neatvyko į savo namą. Todėl atsakovas pagrįstai sumažino draudimo išmoką, nes yra abipusė saugos tarnybos ir S. M. kaltė dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kas susiję su draudimo išmokos dydžiu. Pagal atsakovą yra galima taikos sutartis, jei trečiasis asmuo sumokės ieškovui 900 Lt, o 18 677,02 Lt permoką grąžins atsakovui. Triplike atsakovas pakartotinai siūlė ginčą baigti taikos sutartimi (b.l.52-55, 104,105)

Trečiasis asmuo UAB „Eurocash1“ nurodė, jog UAB „Eurocash1“ su objekto savininke S. M. buvo sudariusi ne pasaugos, o objekto saugojimo sutartį, kurios nuostatas netinkamai vykdė pati S. M., kuriai operatyviai buvo pranešta apie signalizacijos suveikimą tačiau ji neatvyko į objektą, ir leido reagavimo grupei išvykti. Jei S. M. elgesys būtų buvęs tinkamas, žalos atsiradimo buvo galima išvengti, nes tik antrą kartą suveikus signalizacijai paaiškėjo įsilaužimas ir vagystės faktas (b.l.41-43).

Trečiasis asmuo S. M. 2012-05-02 teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu, kai jai buvo pranešta apie signalizacijos jos name (duomenys neskelbtini), suveikimą, jų šeima buvo išvykusi į kaimo turizmo sodybą (duomenys neskelbtini). Ji pasakė dispečerei, kad reikia apžiūrėti visas apsaugines žaliuzes, tačiau jai buvo atsakyta, kad viskas tvarkoje, žaliuzės nėra pažeistos. S. M. dar kartą paprašė iš visų pusių apžiūrėti namą, bet buvo patikinta, jog namas apžiūrėtas ir nerasta nieko pažeisto. S. M. dar pasakė, kad į namus galėtų grįti tik po 1-1,5 val., ji prašė, kad apsaugos darbuotojai neišvyktų ir stebėtų namą (b.l.131,132).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2009-08-13 tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiojo asmens S. M. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas S. M. priklausantis gyvenamasis namas bei jame esantis namų turtas adresu (duomenys neskelbtini), nuo įvairių rizikų, tarp to ir nuo vagystės (b.l.7,8). S. M. 2005-04-21 su UAB „VP Sauga“ (dabartinis pavadinimas UAB „Eurochash1“) sudarė objekto stebėjimo paslaugų sutartį Nr (duomenys neskelbtini), pagal kurią saugos tarnyba įsipareigojo stebėti ir teikti paslaugas, susijusias su S. M. priklausančio namo (duomenys neskelbtini), apsauga (b.l.45-49). Atsakovas buvo apdraudęs trečiojo asmens civilinę atsakomybę (b.l.56-59).

Ieškovas, atlikęs žalos sureguliavimo procedūrą, tuo metu galiojusios draudimo sutarties su S. M. pagrindu išmokėjo nukentėjusiajai 83 792 Lt dydžio draudimo išmoką (b. l. 19-30, 31,32).

Dėl vagystės įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris prokurorės 2011-03-07 nutarimu buvo sustabdytas, nes nustatytas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką (b.l.117).

Atsakovas 2011-01-05 raštu informavo ieškovą, kad UAB „BTA draudimas“ 2010-09-28 išmokėjo UAB „Eurocash1“ 57 550 Lt išmoką bei nurodė, kad S. M. pažeidus savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį su saugos tarnyba, ieškovui grąžintina pusė draudimo išmokos – 40 896,10 Lt (b.l.33).

Atsakovas bei jo pusėje esantis trečiasis asmuo nesutikimą su ieškiniu siejo su trečiojo asmens S. M. veiksmais pagal 2005-04-21 objekto stebėjimo paslaugų sutarties Nr (duomenys neskelbtini) sąlygas teigdamas, jog S. M. pažeidė Sutarties 4.9 p. nuostatą, numatančią, jog apsaugai gavus centralizuoto stebėjimo punkto pranešimą apie apsauginės signalizacijos (AS) ar apsauginės įsilaužimo signalizacijos (AĮS) suveikimą, užtikrinti, kad iškviestas užsakovas ar užsakovo atstovas atvyks į stebimą objektą bet kuriuo paros metu, kaip įmanoma greičiau, bet ne ilgiau kaip per vieną valandą objekto apžiūrai ir pridavimui AS ar AĮS stebėti iš naujo (b.l.46). Atsakovo teigimu, S. M. neatvyko į saugomą namą per vieną valandą, kas buvo reikšmingesnė aplinkybė, nei tai, kad saugos tarnybos darbuotojas, du kartus vykdamas į namą (duomenys neskelbtini), pirmą kartą pavėlavo atvykti 15 minučių, o antrą kartą – 1 minutę. 2005-04-21 objekto stebėjimo paslaugų sutarties 5.1 p. numatyta, kad apsauga, gavusi pranešimą, turi atvykti per laiką, ne ilgesnį, kaip 8 minutės (b.l.47), o apsaugos darbuotojas pirmą kartą atvyko per 23 minutes, o antrą kartą – per 9 minutes.

Apklaustas liudytoju apsaugos darbuotojas T. D. parodė, jog pirmą kartą gavęs pranešimą jis nuvyko į saugomą objektą ir namą apžiūrėjo, apėjo aplink, tačiau nieko įtartino nepastebėjo, garsinės signalizacijos negirdėjo ir apie tai pranešė operatorei. Atvykęs antrą kartą pastebėjo, kad yra pakeltos iš kiemo pusės esančių durų žaliuzės ir durys praviros. Kodėl gerokai skyrėsi abiejų kartų atvykimo į saugomą objektą laikas liudytojas paaiškinti negalėjo. Kaimynystėje gyvenanti S. L., apklausta liudytoja parodė, jog matė saugos firmos automobilį, kiek buvo atvažiavę žmonių nematė. Automobilis stovėjo su įjungtomis šviesomis prie saugomo objekto apie 5-10 min., ar apsaugininkas buvo išlipęs iš automobilio ji nematė. Kitas kaimynas D. D., apklaustas liudytoju parodė, jog jis girdėjo M. name kaukiančią signalizaciją, kurios garsas iš pradžių buvo stiprus, vėliau susilpnėjo, kol visai nutilo. Kai atvyko apsauga, signalizacija galėjo būti ir nutilusi. Atvažiuojantį saugos firmos automobilį jis pamatė būdamas savo namo kieme, po to nuėjo pakviesti žmonos, kurią turėjo vežti į aerouostą, ir kai su žmona išėjo į savo namo kiemą, saugos automobilis jau buvo išvažiavęs. Apklaustas liudytoju M. M. teigė, jog apsaugos darbuotojas pirmą kartą neapžiūrėjo saugomo namo ir tą matė kaimynai. Kai jie su žmona po antro pranešimo atvyko į namus jis paklausė apsaugos darbuotojo, kokie turėjo būti šio veiksmai. Apsaugininkas atsakė, kad pirmiausia turėjo surasti siųstuvą, į ką M. M. pasakė, jog siųstuvas jau buvo nuimtas, toje vietoje, kur jis buvo, paliktos kopėčios, o sulaužytas žaliuzes apsaugos darbutojas būtų pastebėjęs pirmą kartą, jei būtų tinkamai apžiūrėjęs saugomą namą.

Liudytojų parodymų visuma leidžia teigti, kad apsaugos darbuotojas T. D., pirmą kartą atvykęs į saugomą objektą, tinkamai jo neapžiūrėjo, dėl ko labai tikėtina, kad jau pirmą kartą pašaliniai asmenys galėjo būti įsilaužę į M. namą. T. D. teigė, jog garsinės signalizacijos negirdėjo, tačiau jis šią aplinkybę turėjo išsiaiškinti, turėjo patikrinti garsinės signalizacijos įrenginį, kuris vėliau buvo rastas nuimtas. T. D., tinkamai nepažiūrėjęs objekto, perdavė netikslią informaciją centralizuotam stebėjimo punktui, kuris dėl to suklaidino S. M. teigiant, jog jos name nepastebėta jokių įsilaužimo pėdsakų. Todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog S. M. pažeidė savo įsipareigojimus pagal 2005-04-21 objekto stebėjimo paslaugų sutartį. Pažymėtina, kad apsaugos darbuotojas T. D. abu kartus pavėluotai atvyko į saugomą objektą, nei tai numato 2005-04-21 sutarties 5.1 p., ir jis negalėjo paaiškinti, kodėl nakties metu, kai nėra intensyvaus eismo, pirmą kartą pavėlavo 15 minučių.

Sprendžiant, ar S. M. veiksmai turėjo reikšmę galimam žalos padidėjimui pažymėtina ir tai, kad 2005-04-21 objekto stebėjimo paslaugų sutartis laikytina paslaugų sutartimi ar turinčia esminius tokios sutarties požymius, todėl, užsakovui esant fiziniam asmeniui, taikytinos CK 6.188, 6.350-6.370 str. nuostatos (CK 6.716 str. 1, 4 d.). Vertinant 2005-04-21 sutarties 4.9 p. pažymėtina, kad jame numatytas reikalavimas užsakovui (paslaugos gavėjui) atvykti į saugomą objektą ne vėliau kaip per vieną valandą. Pripažintina, kad ši sąlyga yra sunkiai išpildoma, gerokai apriboja užsakovo (vartotojo) teisę kiek toliau išvykti iš savo gyvenamosios vietos ir iš dalies perkelia apsaugos funkcijas pačiam užsakovui (vartotojui), kas neatitinka protingumo kriterijaus, todėl ji laikytina prieštaraujančia sąžiningumo principui (CK 6.188 str. 2d. 3, 5, 13 p.). Pagal nustatytas aplinkybes S. M., būdama (duomenys neskelbtini), naktį gavusi pranešimą apie signalizacijos suveikimą, neturėjo realios galimybės mažiau kaip per vieną valandą atvykti į savo namus. Nepaneigtas S. M. paaiškinimas apie tai, kad centralizuoto stebėjimo punkto operatorė, paskambinusi dėl pirmojo signalizacijos suveikimo, ne kartą pasakė S. M., jog apsaugos darbuotojas name (duomenys neskelbtini), nepastebėjo jokių pažeidimų, jokių įsilaužimo pėdsakų. Todėl nebuvo pagrindo S. M. atvykti į saugomą namą nesant informacijos apie įsilaužimą bei operatorei pranešimo metu nenurodžius jokių aplinkybių apie galimą įsilaužimą, o tik kelis kartus pakartojus, jog viskas yra tvarkoje. Toks informacijos pateikimas sudarė pagrindą S. M. manyti, kad nėra būtina grįžti į namus, nes pagal saugos tarnybos pranešimą nenustatyti jokie įsilaužimo požymiai. Be to pagal 2005-04-21 sutarties 4.9 p. saugos tarnyba turi užtikrinti užsakovo ar jo atstovo atvykimą į stebimą objektą, bet minėtame punkte nenumatyta besąlyginė užsakovo pareigą atvykti vien tik gavus pranešimą. Remiantis minėtos sutarties 5.2 p. apsauga privalo užtikrinti, kad atvykusi greitojo reagavimo grupė, jei yra pažeistas pirmas apsaugos ruožas, praneš užsakovui ar jo atstovui ir pasiliks prie stebimo objekto tol, kol pastarasis atvyks. Jei užsakovui ar jo atstovui nepavyksta pranešti apie AS suveikimą arba jis per vieną valandą neatvyksta į stebimą objektą, tai šį objektą toliau saugo apsauga, o už tai užsakovas moka papildomai 39 Lt plius PVM dydžio mokestį už vieną saugos valandą. Minėta sutarties nuostata aiškintina vartotojo naudai teigiant, kad saugos firma pirmiausia turi tinkamai išsiaiškinti ir nustatyti galimus pažeidimus, o po to imtis įmanomų priemonių pranešti užsakovui bei užtikrinti objekto apsaugą iki atvyks saugomo objekto šeimininkas ar kitos tarnybos, priklausomai nuo nustatyto pažeidimo pobūdžio. Pažymėtina, kad pirmas name (duomenys neskelbtini), signalizacijos suveikimas pagal 2005-04-21 sutarties 2.5 p. laikytinas pirmo apsaugos ruožo pažeidimu, dėl ko, kaip minėta anksčiau, T. D. pirmo atvykimo į objektą metu turėjo reikiamai išsiaiškinti signalizacijos suveikimo priežastį. To nepadarius pripažintina, kad tik trečiojo asmens UAB „Eurocash1“ darbuotojo veiksmai lėmė žalos atsiradimo didesnę riziką.

Draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 str.). Pripažinus, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, iš jo priteistina likusi draudimo išmokos dalis – 41 896,10 Lt (83 792,20:2, CK 6.246, 6.256 str.).

Pagal LR CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 str., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Todėl iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., iš atsakovo ieškovui priteistinas jo sumokėtas 1257 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Remiantis CPK 98 str. 1d. ieškovui iš atsakovo priteistinos 1 573 Lt atstovavimo išlaidos. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 307 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo BTA Insurance Company“ SE, veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, į.k. 300665654, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ į.k. 110051834, 41 896,10 Lt žalos atlyginimui, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (41 896,10 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme - 2012-02-01, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2830 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo BTA Insurance Company“ SE, veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, į.k. 300665654, 37 Lt pašto išlaidas valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr LT24 7300 0101 1239 4300, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį kundą per Vilniaus miesto pirmą apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas