- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- 1S-173-576/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00015-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- T. Ž.
- Advokatai
- Vidmantas Martyšius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. Ž. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria buvo tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas ir T. Ž. papildomai paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose numatytos pareigos – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš savo namų (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu T. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus, BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti 10 MGL dydžio įmoką ir be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Probacijos pabaiga 2019 m. rugpjūčio 2 d.
Šalies argumentai
2. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius (toliau – Probacijos skyrius) 2019 m. kovo 29 d. kreipėsi su teikimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas papildomai paskirti probuojamajam T. Ž. BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose numatytas pareigas - neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teikime nurodė, kad probuojamojo elgesį kontroliuoja nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu duomenų apie patraukimą baudžiamojon atsakomybėn nėra, nuteistasis dirba pagal individualios veiklos pažymą, sumokėjo 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, apsvaigimų nuo psichiką veikiančių medžiagų neužfiksuota, tačiau 2018 m. kovo 21 d. įvykdė administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį (vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) draudžiamoje vietoje), todėl jam taikyta poveikio priemonė - įspėjimas už probacijos sąlygų nevykdymą. Po paskirto įspėjimo T. Ž. nevykdė Lietuvos Respublikos probacijos (toliau – Probacijos) įstatymo 14 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytų bendrųjų pareigų - pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ir vykdyti individualiame priežiūros plane numatytų priemonių: su probacijos tarnyba vengia susisiekti, nepateikia apie save jokių duomenų, šaukiamas neatvyksta, buvo kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, 2018 m. lapkričio 3 d. įvykdė administracinį nusižengimą pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį, 2018 m. spalio 5 d. - pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį, 2018 m. liepos 3 d. -pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, 2018 m. birželio 24 d. - pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį. Pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys nuteistojo rizika žema (23 balai).
3. 2019 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas tenkintas ir T. Ž. papildomai paskirtos BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose numatytos pareigos – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš savo namų (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose. Teismas nurodė, kad nuteistojo asmens byloje surinkti duomenys patvirtina, jog T. Ž. nuo 2018 m. lapkričio mėnesio nebevykdo Probacijos įstatyme numatytų pareigų, tarp jų: vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Probacijos įstatymo 14 straipsnio 2, 4 dalys), ką patvirtina ir nuteistojo gynėjo teismo posėdyje nurodyti faktai, jog T. Ž. nebegyvena jo paties nurodytu gyvenamosios vietos adresu, yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, yra nutraukęs bendradarbiavimą su Probacijos tarnybos pareigūnais, neketina atskleisti nei savo tikrosios gyvenamosios vietos nei kitų kontaktų. Teismas vertino, kad T. Ž. nevykdo probacijos sąlygų, nebendrauja su Probacijos tarnybos pareigūnais, padarė penkis administracinius nusižengimus, taikė jo atžvilgiu Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriuo buvo grindžiamas teikimas, tikslu nepabloginti nuteistojo padėties, nes Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte (kuris turėtų būti taikomas) numatytos pasekmės yra sunkesnės.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
II. Skundo argumentai ir prašymai
5. Skundu nuteistojo T. Ž. gynėjas advokatas Vidmantas Martyšius prašo patikrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, šią nutartį panaikinti ir priimti kitą sprendimą - atmesti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2019 m. kovo 22 d. teikimą dėl papildomų pareigų paskyrimo nuteistajam T. Ž..
6. Skunde nurodė, kad teismas tinkamai neįvertino, kad jo ginamasis nukentėjusiųjų fondui sumokėjo 10 MGL, naujų nusikaltimų ir teisės pažeidimų nedaro, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų.
7. Pareiškėjas skundu kvestionuoja T. Ž. kaltę dėl jam surašytų administracinių nusižengimų protokolų su administraciniais nurodymais ( ROIK 18094365196, 18093144634, 18089221495, 18093494567, 18092699539), pabrėžia, kad T. Ž. vardu protokolai suformuoti automatizuotu būdu, todėl nerodo nuteistojo kaltės dėl KET pažeidimų, ir akcentuoja, jog pagal valstybinės įmonės „Regitra“ duomenis, automobilis LAND ROVER SPORT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo tėvui V. P. ir juo naudojasi ne nuteistasis, o kiti asmenys.
8. Visus teismo įpareigojimus T. Ž. vykdo. Jis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirba informacinių technologijų srityje, turi namą ir šeimą, o padarytas nusikaltimas - atsitiktinis.
9. Skunde nurodoma, kad kritikuotina prokuroro pozicija palaikyti Probacijos teikimą dėl papildomų pareigų paskyrimo T. Ž., nes pastarasis neišsiaiškinęs situacijos pasiūlė pirmosios instancijos teismui prievartinėmis priemonėmis spręsti ginčus dėl teisės.
10. Nuteistojo T. Ž. kaltė dėl probuojamojo priežiūros priemonių visumos pažeidimų turėjo būti nustatyta ir detaliai aprašyta skundžiamoje nutartyje, ji negalėjo būti preziumuojama.
11. Atkreipė dėmesį, jog T. Ž. pakartotinio nusikalstamumo rizika žema (23 balai), todėl Probacijos skyrius prieštarauja pats sau siūlydamas jo ginamajam papildomai paskirti BK 75 straipsnio 2 dalies 7-8 punktuose numatytas pareigas.
12. Probacijos skyrius nesuteikė konkrečios pagalbos T. Ž., neieškojo su juo bendro susitarimo dėl probacijos sąlygų keitimo, trukdančių jam dirbti ir slaugyti sunkiai sergantį tėvą V. P..
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
T. Ž. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundas netenkintinas
13. Probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.
14. Iš pateiktos teisės normos matyti, kad papildomų baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Kaip ir skiriant bausmę, taip ir šiuo atveju, turi būti vadovaujamasi bausmės tikslais, nes baudžiamojo poveikio priemonės padeda įgyvendinti, užtikrinti kriminalinei bausmei keliamus tikslus. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Adekvatu yra reikalauti iš nuteistojo tokio elgesio, kuriuo jis pakartotinai nepažeistų teisės aktų nuostatų, tačiau vien tik formalus pažeidimų faktas nesuponuoja poreikio griežtinti bausmę ar baudžiamojo poveikio priemones nuteistajam.
15. Skundžiama teismo nutartimi buvo taikytos 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos ir nustatytos minėtoms nuostatoms taikyti būtinos aplinkybės - kitų įstatymų nustatytų pareigų nevykdymas, o būtent, nustatyta, kad T. Ž. nuo 2018 m. lapkričio mėn. nevykdo Probacijos įstatyme numatytų pareigų – Probacijos įstatymo 14 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytų bendrųjų probuojamųjų pareigų – pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ir vykdyti individualiame priežiūros plane numatytas priemones: su probacijos tarnyba vengė susisiekti, nepateikė apie save jokių duomenų, šaukiamas neatvykdavo, daug kartų kirto Lietuvos Respublikos sieną.
16. Iš teikimo medžiagos ir pateiktos nuteistojo asmens bylos nustatyta, kad 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu T. Ž. atidedant bausmės vykdymą buvo paskirti du įpareigojimai:1) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti 10 MGL dydžio įmoką bei 2) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. T. Ž. vykdė nuosprendžiu jam nustatytą įpareigojimą ir į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjo 10 MGL dydžio įmoką (asmens bylos l. 23, 38, 39), probacijos laikotarpiu nebuvo fiksuota faktų, jog jis be gydytojo paskyrimo vartotų psichiką veikiančias medžiagas (asmens bylos l. 23-26). Taigi iki 2018 m. lapkričio mėn. T. Ž. jam teismo nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus vykdė.
17. Tačiau 2018 m. lapkričio 13 d. Probacijos tarnyba nustatė, kad T. Ž. 2018 m. kovo 21 d. įvykdė administracinį nusižengimą, už kurį jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (asmens bylos l. 43), dėl ko skyrė įspėjimą (asmens bylos l. 45). Būtent po paskirto įspėjimo, teikimo duomenimis, T. Ž. nevykdė Probacijos įstatymo 14 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytų bendrųjų probuojamųjų pareigų - pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų: su T. Ž. probacijos tarnybai susisiekti nepavyksta, šaukiamas į probacijos tarnybą jis neatvyksta (b. l. 10, asmens bylos lapai 26-27, 46-50), jo gynėjas apylinkės teismo posėdyje patvirtino, jog T. Ž. šiuo metu negyvena (duomenys neskelbtini)ir gyvenamosios vietos prašęs neatskleisti (b. l. 12), iš pažymos apie valstybės sienos kirtimą (asmens bylos l. 56-57) matyti, kad T. Ž. probacijos metu ne kartą kirto Lietuvos Respublikos sieną, tačiau jo asmens byloje nėra duomenų, kad pranešė probuotojui apie išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
18. Esant tokioms aplinkybėms (nepranešant probuotojui apie savo gyvenamąją vietą, neatvykstant, kai yra šaukiamas, neatsiliepiant telefonu), probuotojas negali tinkamai kontroliuoti kaip T. Ž. vykdo nuosprendžiu jam nustatytą įpareigojimą – be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, o jo padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir jų gavimu kontrabandos būdu (asmens bylos l. 2-5). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad T. Ž. probacija šiuo metu praktiškai nevykdoma, taigi jam taikytos baudžiamojo poveikio priemonės nėra pakankamos ir adekvačios įgyvendinti bausmei keliamus tikslus, tame tarpe – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
19. Duomenų, kad nuteistasis nevykdo Probacijos įstatymo 14 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytų bendrų pareigų dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, nėra. Priešingai, nuteistojo asmens byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad jis į teismo paskirtus įpareigojimus ir Probacijos įstatyme numatytas probuojamų asmenų pareigas žiūri aplaidžiai, nes su Probacijos tarnybos darbuotojais bendrauti vengia, neatsiliepia į daugkartinius jų skambučius, neatvyksta į tarnybą. Toks nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo jį vertinti kaip kryptingą siekį pasitaisyti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistasis sąmoningai nesielgia tinkamai (neatskleidžia savo tikrosios gyvenamosios vietos adreso, vengia susisiekti su probacijos tarnyba), todėl apylinkės teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog T. Ž. tikslinga skirti Vilniaus regiono skyriaus siūlomas papildomas pareigas. Aukštesnysis teismas laiko tikslinga T. Ž. skirti BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų pagrindu papildomus įpareigojimus – neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tokių papildomų pareigų paskyrimas leis adekvačiomis priemonėmis įgyvendinti bausmės tikslus, tame tarpe užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
20. Pritartina skundo argumentui, kad iš asmens byloje esančių duomenų (asmens bylos l. 52) negalima vienareikšmiškai spręsti apie nuteistojo nubaudimą už administracinius teisės nusižengimus, kadangi iš jų matyti, kad T. Ž. už administracinius teisės nusižengimus buvo surašytas ne vienas protokolas su administraciniu nurodymu, tačiau byloje esančio išrašo spausdinimo metu nebuvo pasibaigęs daugumos administracinių nurodymų galiojimo laikas. Tačiau aplinkybė, jog galimai probacijos metu T. Ž. nebuvo baustas už administracinių nusižengimų padarymą, nėra teisinis pagrindas jam nenustatyti papildomų pareigų, kadangi Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymui pakanka nevykdyti kitų įstatymų nustatytų pareigų, o minėtos pareigos, kaip jau minėta, nebuvo vykdomos. Šiuo atveju svarbus bendras nustatytų aplinkybių kontekstas. Atsakydamas į skundo argumentą dėl nuteistojo kaltės aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo kaltės subjektyviąją pusę nevykdyti Probacijos įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatytos bendrosios pareigos pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją vietą parodo ir aplinkybė, jog gynėjas apylinkės teismo posėdyje patvirtino, kad T. Ž. šiuo metu negyvena (duomenys neskelbtini), tačiau gyvenamosios vietos prašęs neatskleisti. Nors skunde teigiama, kad papildomi įpareigojimai trukdo nuteistajam dirbti ir slaugyti sunkiai sergantį tėvą V. P., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėti įpareigojimai jam nedraudžia gyventi kartu su tėvu. Tuo labiau, kad jokių duomenų, patvirtinančių paties nuteistojo darbo pobūdį, o ir jo tėvo ligą, teismui nėra pateikta.
21. Tai, kad T. Ž. sumokėjo 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų fondą, priimant procesinį sprendimą apylinkės teismas įvertino ir į šią aplinkybę atsižvelgė, tačiau nustačius, kad jis nevykdo bendrųjų probuojamųjų pareigų, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip sudaranti pakankamą pagrindą kitokio procesinio sprendimo priėmimui.
22. Dar pasisakytina, kad prokuroro išreikšta pozicija palaikyti teikimą teismui nėra privaloma, o ta aplinkybė, kad advokatas nesutinka bei nepritaria prokuroro pozicijai, ginčija apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, savaime nereiškia, jog buvo priimta neteisėta ir nepagrįsta nutartis.
23. Apygardos teismas, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą, įvertinęs nuteistojo T. Ž. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo T. Ž. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį.
Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.