- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-25
- Bylos Nr.
- 2S-313-198/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Zina Mickevičiūtė, Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- Vilniaus teritorinės muitinės
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S – 313 – 198 / 2009
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. birželio 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus teritorinės muitinės atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal Vilniaus teritorinės mitinės pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė pripažinti 11 pakelių cigarečių „Sovereign“ ir 2 litrus degtinės „Pir“ bešeimininkiu turtu ir jį perduoti valstybės nuosavybėn. Nurodė, kad 2008-10-30 Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio poste atliekant muitinį tikrinimą traukinyje, vykusiame maršrutu Maskva – Vilnius, buvo rasti 11 pakelių cigarečių „Sovereign“ ir 2 litrai degtinės „Pir“. Šių prekių savininkas muitinio tikrinimo metu nebuvo žinomas, todėl buvo surašytas 2008 m. spalio 30 d. prekių sulaikymo protokolas Nr. 8VG1000144 ir 11 pakelių cigarečių „Sovereign“ bei 2 litrai degtinės „Pir“ paimti į muitinės apskaitą. Vadovaujantis Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008-06-27 įsakymu Nr. 1B-436 patvirtintos Muitinės sulaikytų prekių pristatymo į saugojimo vietą instrukcijos nuostatomis, minėtos prekės perduotos saugoti į Panevėžio teritorinės muitinės Centralizuotą F tipo muitinės sandėlį, esantį Ramygalos g. 151, Panevėžyje. Kadangi dėl sulaikytų 11 pakelių cigarečių „Sovereign“ ir 2 litrų degtinės „Pir“ į muitinę niekas nesikreipė ir jų savininkas iki šiol nežinomas, vadovaujantis CK 4.58 str. 1 d., Muitinės įstatymo 66 str. 2 d. ir CPK 543 str. bei 537 str., prašė pripažinti cigaretes ir alkoholinius gėrimus bešeimininkiu turtu.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 293 str. 1 d., civilinę bylą nutraukė. Atsižvelgdamas į LR Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. ir LR Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 3 d. reikalavimus, teismas sprendė, kad muitinės sulaikytus alkoholio produktus ir tabako gaminius Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama. Tokios prekės turi būti konfiskuojamos ir sunaikinamos LR Vyriausybės nustatyta tvarka (LR Alkoholio kontrolės įstatymo 33 str. ir LR Tabako kontrolės įstatymo 25 str.). Nurodė, kad LR Vyriausybė 2004-05-26 nutarimu Nr. 234 patvirtino Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles. Valstybės nuosavybėn perduotą turtą apskaito mokesčių inspekcija, tačiau ji apskaito tik tokį turtą, kuris yra realizuotinas (Taisyklių 6 p.). Alkoholio produktai, tabakas ir tabako gaminiai į mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiami, o naikinami laikantis atitinkamai LR Vyriausybės 1998-02-12 patvirtintos Areštuoto (paimto), konfiskuoto ar kitaip valstybei perduoto etilo alkoholio bei alkoholinių gėrimų sunaikinimo tvarkos ir LR Vyriausybės 1999-10-05 nutarimu Nr. 1116 patvirtintos Konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių sunaikinimo tvarkos (Taisyklių 9 ir 10 p.). Vadovaujantis LR Muitinės įstatymo 78 str. 3 d., 65 str. 5 d., valstybės nuosavybėn negali būti perduotos prekės, kurios negali būti realizuotos. Tokios prekės privalo būti sunaikintos muitinei prižiūrint. Kadangi muitinės sulaikytus alkoholio produktus ir tabako gaminius realizuoti Lietuvos Respublikoje draudžia LR Alkoholio kontrolės ir Tabako kontrolės įstatymų nuostatos, todėl tokie gaminiai negali būti perduodami valstybės nuosavybėn ir negali būti pripažinti bešeimininkiu turtu, o turi būti sunaikinami laikantis LR Vyriausybės 1998-02-12 patvirtintos Areštuoto (paimto), konfiskuoto ar kitaip valstybei perduoto etilo alkoholio bei alkoholinių gėrimų sunaikinimo tvarkos ir LR Vyriausybės 1999-10-05 nutarimu Nr. 1116 patvirtintos Konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių sunaikinimo tvarkos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nutartis yra apteisėta ir nepagrįsta, netinkamai išaiškintos materialinės teisės normos, o būtent – Panevėžio miesto apylinkės teismas neteisingai interpretavo teisės normas, reglamentuojančias muitinės sulaikyto daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą. Nutartyje nurodoma, jog vadovaujantis CK 4.58 str. 3 d. nuosavybės teisė į bešeimininkį daiktą negali būti įgyjama, jeigu tai draudžia įstatymas. Tačiau jokių draudžiančių tai padaryti teisės normų teismas nenurodė. Teismas cituoja Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 65 str. 5 d. ir 78 str. 3 d. nuostatas, kuriomis remiantis valstybės nuosavybėn negali būti perduotos prekės, kurios negali būti realizuotos ir turi būti sunaikintos muitinei prižiūrint. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, gražinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklių) 10 p. numato, jog tabakas ir tabako gaminiai į mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiami, o naikinami laikantis Konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių sunaikinimo tvarkos (toliau – Tvarkos), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 1116, teismas priėjo išvados, kad muitinės sulaikyti tabako gaminiai negali būti realizuojami Lietuvos Respublikoje, taip pat jie negali būti perduodami valstybės nuosavybėn, todėl negali būti pripažinti bešeimininkiu turtu, o turi būti sunaikinami laikantis aukščiau minėtos Tvarkos nuostatų. Pareiškėjas nesutinka su tokia teismo išvadą ir mano, jog teismas netinkamai parinko ir interpretavo daiktų pripažinimo bešeimininkiais procesui taikytinas normas. Nutartyje minimas Muitinės įstatymo 65 straipsnis, numatantis, jog prekės, kurios negali būti realizuotos, privalo būti sunaikintos dalyvaujant muitinės pareigūnams, yra taikomas įgyvendinant įstatymo 66 str. 1 d. (atitinkamai ir 78 straipsnis, numatantis, kad valstybės nuosavybėn negali būti perduotos prekės, kurios negali būti realizuotos, taikomas tik įgyvendinant 65 straipsnio nuostatas). Tačiau muitinės sulaikytų daiktų pripažinimo bešeimininkėmis procesui taikoma speciali norma, įtvirtinta įstatymo 66 str. 2 d., nustatanti, jog prekės, neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba nuslėptos norint išvengti muitinės priežiūros ir neturinčios savininko arba kurių savininkas muitinio tikrinimo metu nežinomas, teismo sprendimu pereina valstybės nuosavybėn pagal muitinės pareiškimą. Jokių išlygų dėl nerealizuotų prekių ši norma nenumato. Teigti, kad įstatymai draudžia įgyti nuosavybę į bešeimininkius tabako gaminius, nėra pagrindo. Be to, neaišku, kodėl teismas sieja prekių pripažinimą bešeimininkėmis su jų apskaita. Nutartyje cituojamas Taisyklių 6 p., kuriuo vadovavosi teismas, netaikytinas. Vadovaujantis tų pačių taisyklių 157 p., administruojant Bendrijos prekių muitinio statuso neturinčias prekes, mokesčių inspekcijai pagal šias Taisykles priskirtas funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos muitinė (ir prekes apskaito muitinė). Nurodytos sulaikytos cigaretės pagal 2009-10-30 prekių sulaikymo protokolą buvo įtrauktos į muitinės apskaitą 2008-11-10 (tai patvirtina byloje esantis sulaikytų prekių perdavimo aktas). Taisyklių 35 p. įpareigoja muitinės pareigūnus kreiptis į teismą su pareiškimu dėl tokio turto pripažinimo bešeimininkiu. Vykdant minėtą reikalavimą, suėjus Muitinės įstatymo 66 str. 2 d. numatytam 2 mėnesių terminui, muitinė ir kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti sulaikytus tabako gaminus bešeimininkiu turtu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neteisingai aiškina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių nuostatas. Minėtas teisės aktas bešeimininkių daiktų apskaitos pradžią sieja su teismo sprendimo dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu priėmimo momentu (tai išplaukia iš Taisyklių 3.2 p., 4.1 p. normų aiškinimo). Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, fizinis ar juridinis asmuo, kurio žinioje toks daiktas yra arba kuris sužinojo apie tokio daikto buvimą (Taisyklių 3.2 p.). Tokiu būdu, pareiškėjas daro išvadą, kad neatsižvelgiant į tai, ar turtas realizuotinas ir įtrauktinas į mokesčių inspekcijos (Muitinės) apskaitą, ar ne, dėl daiktų, neturinčių savininko, turi būti priimtas teismo sprendimas ir jie turi būti pripažinti bešeimininkiais. Be to, teismo minima Konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių sunaikinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 1116, kurios laikantis, teismo nuomone, tabako gaminiai turi būti sunaikinami net jų nepripažinus bešeimininkiais, reglamentuoja būtent konfiskuotų ar kitaip valstybės naudai perduotų tabako gaminių sunaikinimą. Taigi, dėl savininko neturinčių cigarečių būtinai turi būti priimtas teismo sprendimas pripažinti jas bešeimininkėmis.
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Nustatyta, jog Vilniaus teritorinė muitinė pateikė pareiškimą Panevėžio miesto apylinkės teismui dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo valstybės nuosavybėn, nurodydama, kad 2008-10-30 Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio poste atliekant muitinį tikrinimą traukinyje, vykusiame maršrutu Maskva – Vilnius, buvo rasti 11 pakelių cigarečių „Sovereign“ ir 2 litrai degtinės „Pir“. Kadangi šių cigarečių ir alkoholinio gėrimo savininkas nenustatytas, 2008-10-30 surašytas Prekių sulaikymo protokolas, o prekės perduotos saugoti į Panevėžio teritorinės muitinės Centralizuotą F tipo muitinės sandėlį.
Įstatymas reglamentuoja, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymas nenumato kitaip (CK 4.58 str. 1 d.). Vilniaus teritorinė muitinė kreipėsi į teismą dėl pripažinimo bešeimininkiu turtu tabako gaminių ir alkoholio produktų (b. l. 2). Pagal Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams parduoti, laikyti, gabenti tabako gaminius, taip pat importuoti į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, jeigu tie gaminiai yra kontrabandiniai. Taip pat Lietuvos Respublikoje parduodami, laikomi, gabenami kontrabandiniai, falsifikuoti tabako gaminiai, tabako gaminiai be specialių ženklų – banderolių, taip pat tabako gaminiai, kurių įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais arba kurie buvo laikomi, parduodami neturint licencijos, konfiskuojami vadovaujantis atitinkamai Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu ar Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu. Konfiskuoti tabako gaminiai sunaikinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Įstatymo 14, 25 str.) (atitinkamai LR Alkoholio kontrolės įstatymo 17, 33 str.). Nagrinėjamu atveju sulaikytų prekių šeimininko nėra, todėl muitinės pareigūnai surašė Prekių sulaikymo protokolą ir kreipėsi į teismą, kaip kad ir įpareigoja įstatymas (Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 66 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais remiantis buvo nutraukta civilinė byla dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Nagrinėjamojoje byloje ginčas reguliuojamas specialiosiomis normomis, tiek įstatymais, tiek poįstatyminiais aktais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatyta, kam perduodamas bešeimininkis turtas ir kaip naikinami tabako gaminiai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-10-05 nutarimas Nr. 1116 „Dėl konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių sunaikinimo tvarkos patvirtinimo“; 2004-05-26 nutarimas Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į įstatymų ir poįstatyminių aktų specifiką, neteisingai taikė ir išaiškino Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentas, kad teismas neteisingai aiškino teisės aktus dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais ir jų apskaitos. Visais atvejais, jei turtas neturi šeimininko, jis teismo sprendimu turi būti pripažintas bešeimininkiu.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialinių teisės normų, reglamentuojančių tabako gaminių ir alkoholio produktų pripažinimą bešeimininkiu turtu, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-04-27 nutartis naikintina ir byla perduotina Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.