- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- ATP-224-290/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00240-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo K. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimu K. N. pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad 2016 m. sausio 3 d., apie 20.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) g. būdamas neblaivus (nustatytas 1,79 promilės girtumas) vairavo automobilį „Volkswagen Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai saugu ir atsitrenkė į paskui jį sustojusią transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais K. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 114 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. už kurį ir buvo nubaustas 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Apeliaciniu skundu K. N. savo kaltės neneigia, tačiau teigia, kad buvo ir yra pagrindas jam skirtą nuobaudą sušvelninti ženkliau, nei tai padarė apylinkės teismas. Nurodo, kad byloje yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o sunkinančių – nenustatyta.
Šalies argumentai
K. N. nurodo esąs labai silpnos sveikatos, jam nustatytas darbingumo lygis tik 30 proc. Nepaisant prastos sveikatos, skunde nurodo, kad vairuoti transporto priemonę jam yra būtina dėl gana sudėtingų jo gyvenimo aplinkybių – turi dažnai vykti pas medikus, į vaistines ir panašiai. K. N. teigia, kad dėl sveikatos sunki yra ir jo turtinė padėtis, kadangi dėl neįgalumo jis neranda darbo.
Dėl aukščiau išvardytų aplinkybių, K. N. mano, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas didesniu mastu nei tą padarė pirmosios instancijos teismas, todėl prašo apylinkės teismo nutarimą pakeisti, sumažinti jam paskirtą baudą iki 300 Eur bei netaikyti jo atžvilgiu teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimo nekeisti, o skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
K. N. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas tik nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma pritaikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti dar švelnesnę bausmę nei tą padarė pirmosios instancijos teismas ir teisės vairuoti neatimti bei sumažinti paskirtą baudą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).
Kaip numato ATPK 127 str. 3 d., už šiame straipsnyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą skiriama bauda vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Bendrosios administracinių nuobaudų už padarytus administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 str., remiantis kuriuo, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal ATPK 30² str. 1 d., skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.
Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau, net ir esant tokiai galimybei, visgi akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimu siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu, todėl, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, visgi gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. N. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 3 d. buvo patrauktas už tai, kad būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į paskui jį sustojusią transporto priemonę taip apgadindamas abi transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę. Atsižvelgdamas į visas nurodytas ir byloje ištirtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pritaikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir skyrė mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje – 600 eurų baudą, kurią išdėstė dalimis bei minimalų 3 metų teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nutarime išdėstytomis aplinkybėmis, kad K. N. padarė itin šiurkštų KET pažeidimą, vairavo būdamas neblaivus, transporto priemonę vairavo mieste, tokioje vietoje ir tokiu metu, kai eismas pakankamai intensyvus, tokiu būdu sukeldamas pavojų ir kitų eismo dalyvių saugumui. Eismo įvykio metu buvo apgadinta ne tik K. N., bet ir kito eismo dalyvio transporto priemonė, ir tik kito asmens, pastebėjusio pažeidėjo pavojingą manevravimą dėka, buvo išaiškintas pažeidimas. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, kad skyrus dar švelnesnę nuobaudą nei tą padarė pirmosios instancijos teismas, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai ir kaip minėta, būtų aukščiau iškeliamas pažeidėjo interesas, o ne visuomenės saugumas.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą ir įvertinus jas, konstatuotina, kad K. N. paskirta administracinė nuobauda atitinka ATPK įtvirtintus nuobaudų skyrimo principus, yra proporcinga padarytam pažeidimui ir tinkama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimą nepakeistą ir K. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.