- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-11-13
- Bylos Nr.
- 1-186-317/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Civilinis ieškovas
- E. A., J. J.
- Kaltinamasis
- V. K.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Dianai Zadrauskaitei, Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Vitoldui Guliavičiui, gynėjui K. Kriščiūnui, nukentėjusioms ir civilinėms ieškovėms E. A., J. J., specialistui Dariui Iešmantavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 5 klasių išsilavinimą, nedirbantis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistas septynis kartus:
-1995-11-30 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 225 str. 2d. 2 metų laisvės atėmimo bausme;
-1999-05-24 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 225 str. 2d. 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
-2000-01-21 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 225 str. 2d., 42 str. 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
-2000-04-05 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 225 str. 2d. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
-2004-12-01 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 str. ld. 500 Lt. bauda;
-2005-05-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 str. ld., 64 str. 1 metų laisvės apribojimo bausme ir 500 Lt. bauda;
-2006-10-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 str. 2d., 290 str., 63 str. 1500 Lt. bauda;
kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. K. 2007m. gruodžio 6d. apie 19 val. 50 min., prie (duomenys neskelbtini) esančios veterinarijos vaistinės kilusio konflikto metu gindamasis nuo S. K. panaudoto jo atžvilgiu smurto, viršydamas būtinosios ginties ribas, peiliu tris kartus durdamas S. K. į dešinę ausį, dešinę ranką ir krūtinės sritį bei padarydamas durtinį pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą su pasieninės pleuros, širdiplėvės, širdies sužalojimu- tyčia nužudė S. K..
V. K. tiek tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino peiliu mirtinai sužalojęs S. K., tačiau nurodė, jog tai jis padarė gindamasis nuo jo.
Kaltinamasis nurodė, kad buvo su buvusia žmona N. K. ir mažamečiu sūnumi 2007-12-06 vakarieniavo bare „(duomenys neskelbtini)". Jo vaikas užsimanė į tualetą, todėl jis jį palydėjo. Einant pro vieną iš stalelių, prie kurio sėdėjo grupė vyrų, vienas jų ėmė jį įžeidinėti, plūsti necenzūriniais žodžiais, todėl jis su juo susibarė ir susistumdė. Kadangi jis buvo su vaiku, prie to stalelio buvęs S. K. jam pasakė „ko čia dangstais vaiku ir žmona, ateik vienas ir pakalbėsim". Pasibaigus konfliktui, jis su N. K. baigė vakarieniauti ir jos vairuojama automašina išvažiavo į jos namus. N. K. nuėjo su vaiku į butą, o jis laukė jos lauke, nes ji turėjo parvežti jį į namus (duomenys neskelbtini). Berūkydamas kieme, jis nusprendė grįžti į barą ir pareikalauti, kad jį įžeidę vyrai atsiprašytų. Pėsčias grįžo į „(duomenys neskelbtini)“ barą ir, priėjęs prie bare sėdėjusių vyrų, pareikalavo atsiprašyti. S. K. ir dar vienas, žemesnis vyriškis, kaip dabar paaiškėjo-A. A., pasiūlė jam išeiti į kiemą. Jiems tik išėjus iš baro, abu vyrai puolė jį mušti-sudavė smūgius į veidą, spyrė į šoną. Supratęs, kad gali būti sumuštas, jis ėmė bėgti, o vyrai jį vijosi. Jis įbėgo į netolies esančią „L. P.“ parduotuvę. Nors S. K. ir A. A. į parduotuvę neužėjo, jis, jų bijodamas, nusipirko peilį. Peilį pirko dėl to, kad galėtų nuo jį užpuolusių vyrų apsiginti, jei šie dar kartą jį pultų Prie parduotuvės kasų jis sutiko jam iš matymo pažįstamą K. S., pravardė „bocmanas“. Jam papasakojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ bare jį užkabino kažkokie vyrai, po to prie baro ėmė jį mušti. „Bocmanas" pasiūlė nueiti iki baro ir pasižiūrėti, ar jis nepažįsta jį užpuolusių vyrų. Abu nuėjo iki baro. Jis liko prie durų, o „bocmanas" nuėjo į vidų. Po kelių minučiu „bocmanas“ išėjo iš baro kartu su S. K. ir A. A.. Tik išėjęs iš baro A. A. pradėjo ant jo šaukti, pastūmė ir puolė muštis. Jis ėmė gintis. Jam besiginant nuo A. A., prie jo pribėgo S. K. ir kažkuo sudavė į veidą. Nuo smūgio jis nukrito ant žemės. Atsikėlęs, pradėjo bėgti. Matė, kad jį vejasi kažkuris iš užpuolusiųjų, tačiau bandė pabėgti. Jį pavijęs S. K., pagriebė už striukės kapišono, jį nuplėšė ir trenkė į veidą. Nuo gauto smūgio jis suklupo. S. K. dar kelis kartus jam sudavė į galvos sritį. Supratęs, kad S. K. už jį stipresnis ir, kad nuo jo jis kitaip neapsigins, išsitraukė iš kišenės parduotuvėje pirktą peilį. Stodamasis nuo žemės, kelis kartus dūrė S. K. pusėn. Kur dūrė ir, ar pataikė, nežiūrėjo. Kadangi pajuto, kad S. K. jį paleido, numetė peilį ir pabėgo. Sukdamas už namo kampo matė, kad S. K. jį vis dar bando vytis, tačiau jau nepavijo. Jis prisipažįsta dūręs peiliu S. K., tačiau tai padarė tik norėdamas nuo jo apsiginti.
Motyvuojamoji dalis
Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis patvirtino visas nurodytas aplinkybes(t. 2 b.l. 130-140).
S. K. kaltė įrodyta teisme ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji bei civilinė ieškovė J. J. nurodė, jog dėl brolio S. K. mirties patyrė didelį sukrėtimą, skaudžiai išgyveno jo mirtį, todėl prašo priteisti 100000 Lt. neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji bei civilinė ieškovė E. A. parodė, kad su S. K. kaip sugyventiniai kartu pragyveno virš trejų metų, tačiau susituokę nebuvo ir bendrų vaikų neturėjo. Jie vedė bendrą ūkį, gerai sutarė, statėsi namą S. K. buvo gero, ramaus būdo žmogus, alkoholiu nepiktnaudžiavo. 2007-12-06 apie 20.30 val. po brolio L. A. telefoninio skambučio ji sužinojo, kad S. K. miręs. Jo laidotuvėmis rūpinosi ji bei S. K. sesuo. Kadangi turėjo laidotuvių išlaidų, prašo priteisti 4171 Lt. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Dėl S. K. mirties patyrė didelius pergyvenimus, moralinę žalą. Su S. rengėsi tuoktis, buvo paėmę paskolą, kurią po truputį bandė gražinti iš bendrai uždirbtų pinigų. Dėl patirtos moralinės žalos, prašo priteisti 100000 Lt. neturtinei žalai atlyginti.
Apklaustas liudytoju K. S. patvirtino V. K. parodymus, kad iš matymo pažįstamą V. K. jis susitiko (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „L. P." 2007-12-06 vakare. V. K. buvo susinervinęs ir pardavėjos klausė, kurioje parduotuvės vietoje yra peiliai. Jis nusipirko vieną peilį juoda rankena. Jam paklausus, ko V. K. toks susinervinęs, šis papasakojo, kad netoliese esančiame „(duomenys neskelbtini)“ bare jį užkabino kažkokie tai vyrai. Kadangi jis pažįsta vietinius gyventojus, pasiūlė kartu nueiti ir pažiūrėti, ar ne jo pažįstami užkabino V. K.. Atėjus prie baro, V. K. per langą parodė į prie stalelio sėdinčius kelis vyrus. K. S. nuėjo pas juos, o V. K. liko laukti prie baro. Priėjęs prie trijų sėdinčių vyrų, K. S. pamatė, kad jie jam pažįstami. Tarp jų buvo ir S. K.. S. jis pasakė, kad prie baro jo laukiantis pažįstamas vaikinas-V. K. skundžiasi, kad jie prie jo kabinėjasi. S. su dar vienu draugu-L. pakilo nuo stalo ir nuėjo pas prie baro laukiantį V. K.. K. S. išėjo kartu su jais. S. K. ir L. priėjo prie V. K. ir pradėjo su juo aiškintis. Jiems besiaiškinant kilo ginčas, kuris peraugo į muštynes. Mušėsi S. K. ir V. K.. Jie bandė vienas kitam suduoti. Jis pamatė, kad V. K. išsitraukė peilį, tačiau nespėjo įspėti S. K., nes V. K. pradėjo bėgti, o S. K. jį nusivijo. Jis matė, kaip bėgdami jie abu pasuko už pastato kampo. Neužilgo S. K. grįžo vienas-jis ėjo svyruodamas ir netoli jų nukrito ant šaligatvio be sąmonės. Jis su L. apžiūrėjo S. ir pamatė, kad jo krūtinė kruvina. Kurį laiką S. dar kvėpavo. Atvykę greitosios pagalbos darbuotojai S. išsivežė..
Parodymų patikrinimo vietoje metu K. S. parodė, kur mušėsi V. K. ir S. K. ir kurioje vietoje jis po sužalojimo nukrito(t.1 b. l. 136-137).
Liudytojas A. A. parodė, kad 2007-12-06 vakare su S. K., A. K. bei L. A., pravarde „cypa“, išgėrinėjo (duomenys neskelbtini) esančiame bare „(duomenys neskelbtini)“. Prie kito stalelio sėdėjo V. K. su moterimi ir vaiku. Jiems sėdint prie stalelio, V. K. su vaiku ėjo pro šalį į tualetą. Praeidamas S. K. jo paklausė, ko jis į jį žiūri. Šis kažką tai atsakė ir tarp jų kilo ginčas. Jie apsižodžiavo ir V. K. nuėjo. Neužilgo jis su moterimi ir vaiku išėjo iš baro. Po kokių 10 minučių V. K. sugrįžo ir vėl priėjo prie jų stalelio. Jis pasakė, kad yra vienas, be vaiko, todėl klausė, ko jie iš jo nori. Jie ėmė bartis, o po to jis, S. K. ir V. K. išėjo iš baro. Kieme A. A. ir V. K. susistumdė, tačiau nesimušė. V. K. nubėgo link parduotuvės „L. P.“, o jie su S. K. grįžo į barą. Neužilgo prie jų stalelio priėjo iš matymo pažįstamas vaikinas pravarde „bocmanas“. Jis ėmė S. klausinėti, dėl ko kilo konfliktas tarp jų ir V. K.. Sakė, kad šis jam skundėsi. V. K. tuo metu stovėjo gatvėje, prie baro. Jie trise išėjo į gatvę pasikalbėti su V. K.. Besikalbant vėl kilo ginčas. A. A. su V. K. susistumdė, ėmė muštis. Tai pamatęs S. K. pribėgo prie V. K. ir galva sudavė V. K. į veidą. Jie pradėjo tarpusavy muštis-smūgiavo vienas kitam. V. K. pradėjo nuo S. K. bėgti, o šis vytis. Jiedu nubėgo gatve, pasuko už kampo ir tamsoje dingo iš jo akiračio. Neužilgo S. K. grįžo vienas. Jis atėjo svirduliuodamas ir netoli jo nukrito ant pilvo. A. A. ėmė S. klausinėti, kas jam atsitiko, bet S. jau nieko nekalbėjo. Jie su „bocmanu“ S. atvertė ir pamatė kraują krūtinės srityje. Po rūbais jie pamatė žaizdą. Kaip buvo sužalotas S.-jis nematė.
Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas savo parodymus patvirtino įvykio vietoje(t.1 b.l. 147-155).
Liudytojas L. A. patvirtino, kad 2007-12-06 vakare jis su draugais-S. K., A. A. bei dar vienu jų pažįstamu vakarojo „(duomenys neskelbtini)“ bare. Jiems išgėrinėjant, pro jų stalelį su vaiku ėjęs vaikinas ėmė kažko tai su jais konfliktuoti, tačiau muštis jie nepradėjo. Tas vaikinas, kurį jis dabar žino kaip V. K., neužilgo iš baro išėjo su moterimi ir vaiku. Po kiek laiko į barą atėjo K. S. ir paklausė, dėl ko kilo konfliktas tarp jų ir V. K. S. pasakė, kad V. K. laukia kieme ir nori su jais pasikalbėti. Pro baro langą buvo matyti prie baro durų stovintis V. K.. S. K., A. A. bei K. S. nuėjo pas V. K., o jis liko bare. Per stiklines duris jis matė, kaip visi kalbėjosi, o po to pradėjo stumdytis, mojuoti rankomis. Tada jis taip pat išėjo į kiemą ir pamatė S. besimušantį su V. K.. V. K. buvo suklupęs. Po to jis atbulas ėmė greitai trauktis parduotuvės link ir, išskėtęs į šalis rankas, kvietė S. K. ateiti. S. K. greitu žingsniu ėjo link V. K., tačiau šis pabėgo. S. jį nusivijo ir jie abu pasuko už namo kampo. Po kelių minučių S. grįžo vienas. Jis ėjo svyruodamas ir tuoj pat nukrito. L. A. su draugais S. K. pavertė ant šono, pakėlė kruvinus rūbus ir pamatė jo krūtinėje durtinę žaizdą. S. jau buvo be sąmonės. Jie bandė jį gaivinti, iškvietė greitąją pagalbą, kuri S. išvežė. V. K. rankose jis nematė peilio, tačiau neabejoja, kad tai jis sužalojo S.
Apklaustas liudytoju A. K. patvirtino, kad su A. A., S. K. bei jų draugu 2007-12-06 jis gėrė degtinę bare „(duomenys neskelbtini)“. Ten pat prie kito stalelio jis matė sėdintį vyrą su moterimi bei vaiku. Vyras, su vaiku eidamas į tualetą pro jų stalelį, kažką tai pasakė ir ėmė su jais konfliktuoti. Kažkuris iš su juo sėdinčių draugų liepė vyriškiui nesikabinėti ir eiti tolyn. Grįžęs iš tualeto, jis atsisėdo prie savo stalelio, o neužilgo su moterimi ir vaikinu iš baro išėjo. A. K. dar kiek pabuvo ir su jo pasiimti atvažiavusiu draugu išvažiavo. Maždaug po valandos jo draugas atvežė jį atgal į barą. Išlipęs iš mašinos ir eidamas baro link, pamatė besibūriuojančius žmones, tarp kurių atpažino ir savo draugus. Ant žemės nejudėdamas gulėjo S. K., o baro barmenė jam ant krūtinės dėjo rankšluosčius. A. A. jam pasakė, kad nudurtas S. Kas ir kaip sužalojo S. K., jis nežino.
Liudytojai V. N., K. N. bei L. N. nematė S. K. sužalojimo aplinkybių, tačiau visi patvirtino, kad 2007-12-06 S. K., A. A., L. A. bei A. K. ramiai sėdėjo „(duomenys neskelbtini)“ bare ir gėrė alkoholinius gėrimus. Į barą su žmona ir vaiku buvo atėjęs ir V. K.. Vienu metu tarp jo bei išgėrinėjančių vyriškių kilo žodinis konfliktas, tačiau vyrai nesimušė. V. K. neužilgo iš baro išėjo. Po kiek laiko į barą atėjo dar vienas vyriškis, su kuriuo S. K. ir dar du bare sėdėję vyrai išėjo į kiemą. Po kelių minučių bare buvęs V. N. su savo vaikais sėdo į automobilį važiuoti į namus. Tamsoje jis pamatė ateinantį S. K., kuris, kiek paėjęs, nukrito ant šaligatvio ir nebesikėlė. Kiti tuo metu kieme buvę jo draugai puolė prie S. ir ėmė šaukti, kad jis kruvinas. V. N. telefonu paskambino bare dirbusiai savo žmonai K. N. ir pasakė, kad sužalotas S. Ši su L. N. išėjo į gatvę ir pamatė gulintį jau be sąmonės ir kruvina krūtine S. K.. Jos dėjo S. K. ant žaizdos rankšluosčius kol atvažiavo greitoji pagalbą.
Apklausta liudytoja N. K. paaiškino, kad 2007-12-06 paskambino jos buvęs sutuoktinis V. K., su kuriuo ji išsituokusi, ir pasiūlė jai nueiti pavalgyti picų į barą „(duomenys neskelbtini)“, nes norėjo pamatyti jų vaiką bei duoti pinigų. Apie 19 val. jos automobiliu j jie atvažiavo į barą. V. K. užsakė picas, jai alaus bokalą, o sau 50 gramų brendžio. Vakarienės metu jų vaikas užsimanė į tualetą. V. jį palydėjo. Eidamas pro netolies esantį stalelį, prie kurio sėdėjo keletas vyrų, V. su jais apsižodžiavo, tačiau į didesnį konfliktą jų ginčas neperaugo. V. K. su vaiku sugrįžus, jie dar kiek pasėdėjo bare ir išvažiavo. Ji nuvažiavo į namus palikti vaiko bei persirengti, nes V. paprašė parvežti jį į namus (duomenys neskelbtini). Vaiką ji nuvedė į butą viena, o V. liko laukti kieme. Bute ji užtruko apie 30 minučių. V. K. jos vis dar laukė. Jie sėdo į automobilį ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). V. jai nieko nepasakojo, jo veide smurto žymių ji nepastebėjo. Atvežusi V. K. į (duomenys neskelbtini), ten jį paliko ir grįžo į namus. Jai sugrįžus, paskambino V. K. ir paklausė, ar nebuvo pas ją policija. Ji pasakė, kad nebuvo, tačiau jų pokalbio metu į duris paskambino policijos pareigūnai, todėl ji pokalbį nutraukė. Policijos darbuotojai ją išsivežė apklausai. Ten ji sužinojo, kad V. K. tą vakarą, kol ji persirenginėjo bute, kažką tai sužalojo peiliu. Kitą dieną jai paskambino V. ir paklausė, ko klausinėjo policininkai ir ką ji jiems papasakojo. Ji paklausė, kodėl jis taip padarė. V. nieko neatsakė ir pasakė, kad susiras advokatą ir pasiduos policijai pats.
2007-12-06 įvykio vietos apžiūros metu apžiūrint (duomenys neskelbtini), prie veterinarijos vaistinės rastos į kraują panašios dėmės bei juodos spalvos kepurė ir žiebtuvėlis (lt.3-11 b. l.);
2007-12-06 lavono apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrint S. K. lavoną, jame rastos durtinės pjautinės žaizdos krūtinės srityje, dešinės rankos alkūnės srityje bei dešinės ausies kaušelio pjautinė žaizda. Prie lavono rasta mėlynos spalvos striukė, į kurią įvyniotas juodos spalvos medžiagos striukės kapišonas ( lt. 15-22 b. l.);
Specialistas 2008-01-09 išvadoje Nr.M359/07(09) nurodė, jog S. K. padarytas durtinis pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas su pasieninės pleuros, širdiplėvės, širdies sužalojimu ir nukraujavimu į krūtinės ertmę, durtinės pjautinės žaizdos dešinėje ausyje, dešinio žasto nugariniame paviršiuje, durtinis pjautinis tarpšonkaulinių raumenų sužalojimas III-IV tarpšonkauliniame tarpe. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir 2007-12-06 kietu aštriu duriančiai pjaunančių savybių turinčiu daiktu, trimis poveikiais. S. K. mirtis įvyko nuo durtinio pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su pasieninės pleuros, širdiplėvės, širdies sužalojimu ir nukraujavimu į krūtinės ertmę (l t. 25-26 b. l.).
Specialistas tiek tyrimo metu, tiek ir teisme, patvirtino, kad sužalojimas krūtinės srityje S. K. negalėjo būti padarytas duriant peiliu iš apačios į viršų t.y. įtariamajam keliantis nuo žemės, o nukentėjusiajam stovint prie jo, nes sužalojimas krūtinėje pagal kanalo padėtį yra horizontalios eigos.
2007-12-06 daiktų pateikimo protokolu „L. P." parduotuvės vadovė R. R. pateikė vaizdo įrašų skaitmeninę laikmeną, kurioje užfiksuota parduotuvės vidaus vaizdas 2007-12-06 nuo 19.35 val. iki 19.38 val. Vaizdo įrašuose matyti, kaip V. K. perka peilį (lt. 35-36 b.l.);
2007-12-13 daiktų pateikimo protokolu parduotuvės „L. p." vadovė pateikė peilį, kokį prieš nusikaltimo padarymą parduotuvėje įsigijo V. K. (lt. 40 b. l). Kad S. K. sužalojo būtent tokiu peiliu, neneigė ir kaltinamasis.
Visuma šiame nuosprendyje aptartų įrodymų patvirtina, kad 2007m. gruodžio 6d. apie 19 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) esančios veterinarijos vaistinės kilusio konflikto metu S. K. peiliu mirtinai sužalojo V. K.. Šį faktą patvirtina ne tik pats kaltinamasis, bet ir kiti teisme ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai, todėl tuo nėra pagrindo abejoti.
V. K. kaltinamas tyčia nužudęs S. K. būdamas neblaivus. Kad V. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami duomenys, todėl ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš kaltinimo šalintina.
Teismui nekelia abejonių tai, kad S. K. peiliu tris kartus tyčia dūrė V. K.. Tačiau aptarti įrodymai tik patvirtina, kad kaltinamasis tokius veiksmus atliko gindamasis nuo S. K. pradėto kėsinimosi į jo sveikatą. To neneigia ne tik pats kaltinamasis, bet ir kiti įvykio vietoje buvę asmenys-S. K. draugai, nurodę, jog būtent S. K. pradėjo mušti V. K., sudavė jam galva, rankomis. Po to, kai V. K. su juo susigrūmė ir ėmė nuo S. K. bėgti, šis nusivijo V. K.. Nekelia abejonių ir tai, kad S. K. V. K. vijosi ir jį pavijo. Tai patvirtina ta aplinkybė, jog jis nuplėšė V. K. striukės kapišoną, kuris buvo rastas prie S. K. lavono. Nepaneigti kaltinamojo parodymai, kad S. K., pavijęs V. K., vėl ėmė jį mušti, o šis dūrė jam kelis kartus peiliu tik siekdamas nuo nužudytojo apsiginti.
Tačiau nėra objektyvaus pagrindo tikėti kaltinamojo aiškinimu, kad jis peiliu nužudytajam dūrė keldamasis po jam suduotų smūgių, nes šią aplinkybę paneigia specialistas, nurodęs, jog pagal sužalojimo kanalo padėtį V. K. turėjo būti viename lygyje su nužudytuoju ir negalėjo durti keldamasis bei būdamas žemiau S. K..
Ištirti įrodymai patvirtina, kad V. K. veikė tiesiogine tyčia, nes durdamas S. K. net kelis kartus, tame tarpe ir į krūtinę, jis turėjo numatyti ir numatė, kad gali mirtinai sužaloti S. K.. Teismas konstatuoja, jog atlikdamas tokius veiksmus, kaltinamasis tiesiogiai siekė mirtinai sužaloti S. K..
Kadangi nepaneigta V. K. versija, kad jis peiliu S. K. dūrė gindamasis nuo nužudytojo smurtinių veiksmų, todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamasis durtinius sužalojimus S. K. padarė gindamasis nuo realaus ir tiesiogiai pradėto S. K. kėsinimosi.
BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šio BK straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma tik dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą, padaryta veika.
Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką, būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kriminalinės justicijos patirtis vis dėlto rodo, kad faktų ir teisės sandūroje kartais susidaro situacijos, kuriose tenka spręsti sudėtingus klausimus, o atsakymai į juos varijuoja nuo būtinosios ginties pripažinimo iki jos paneigimo. Juridinio tokių situacijų vertinimo skirtumai pripažįstant jas būtinąja gintimi, jos ribų peržengimu arba paneigiant būtinosios ginties buvimą, priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių ir norminių nuostatų, kiekvienu atveju siejamų su dviem esminiais konkrečios situacijos komponentais – pavojingu kėsinimusi ir gynyba nuo jo.
Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus.
Nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad nužudytasis naudojo smurtą prieš V. K., siekė sužaloti jį ir akivaizdžiai kėsinosi į kaltinamojo sveikatą. Kėsinimasis buvo ne tariamas, o tikras, realiai prasidėjęs-V. K. jau buvo suduoti smūgiai, o pradėjus bėgti, S. K. jį toliau vijosi, siekdamas dar daugiau jų suduoti.
Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad asmuo kėsinasi, siekia pažeisti ar pažeidžia LR BK 28 str. 2d. nurodytas ir baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes-asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.
Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo jo intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Gynybos požiūriu būtinajai ginčiai reikia, kad dėl atkirčio pavojingam kėsinimuisi žala būtų padaroma neperžengiant būtinosios ginties ribų. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybą sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimą. Įstatymo nereikalaujama, kad besiginančiojo atkirtis būtų smulkmeniškai apskaičiuotas ir visiškai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Tačiau kiekvienoje susidariusioje konkrečioje situacijoje būtina atsižvelgti į jėgų santykį, patirtį, naudojamas priemones ir kitas aplinkybes. Nors ir nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam, yra mažesnė ar didesnė už tą žalą, kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam, tačiau vis dėlto, ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos.
Jau minėta, kad būtinosios ginties ribų peržengimo klausimas sprendžiamas tik tada, kai nustatoma, kad egzistavo būtinosios ginties situacija, o būtinosios ginties ribų peržengimo turinys atskleidžiamas BK 28 straipsnio 3 dalyje. Šios ribos peržengiamos, kai besiginančiojo veiksmai atitinka visas tris būtinas sąlygas: a) užpuolikas nužudomas arba jam sunkiai sutrikdoma sveikata; b) tai padaroma tiesiogine tyčia; c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Tačiau yra nurodyti du atvejai, kai net ir visų šių sąlygų buvimas nesudaro būtinosios ginties ribų peržengimo. Peržengimu nelaikoma besiginančiojo veika, padaryta dėl jo didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą.
Nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad V. K. nužudė S. K. ir tai padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
Atsižvelgęs į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad V. K. prieš S. K. panaudota gynyba aiškiai neatitiko S. K. kėsinimosi į jo sveikatą pobūdžio bei jo pavojingumo, kaltinamasis viršijo būtinosios ginties ribas, todėl V. K. padaryta bei LR BK 129 str. 1d. numatyta nusikalstama veika kvalifikuotina ir pagal LR BK 28 str. 3d.
Teismo įsitikinimu, V. K. nebuvo pagrindo įžvelgti tokį pavojų savo sveikatai bei gyvybei, dėl kurio jam buvo būtina tyčia nužudyti S. K.. Tokia išvada daroma dėl to, jog byloje aptarti įrodymai patvirtina, kad V. K. buvo suduoti tik keli smūgiai, negrėsė ir nebuvo padaryti sveikatai ar gyvybei pavojingi sužalojimai. Apie kokius tai pavojingus ar bent jau realius sužalojimus nei karto neužsiminė nei pats kaltinamasis, nei tuoj po įvykio jį mačiusi N. K.. Dėl tos pat priežasties kaltinamajam nebuvo pagrindo manyti, kad jam gali būti padaryti jo sveikatai bei gyvybei pavojingi sužalojimai, nes nužudytasis neturėjo jokio žalojančio įrankio, nebuvo žymiai stipresnis už V. K. ir pan. Iki lemtingo susidūrimo vietoje, kur buvo sužalotas S. K., V. K. sėkmingai gynėsi ne tik nuo nužudytojo, bet ir nuo A. A. panaudoto jo atžvilgiu smurto. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. K. po įvykio dėl kokių tai jam padarytų sužalojimų nesikreipė į jokią gydymo įstaigą, tuoj pat išvyko į užsienį, o N. K. teisme nurodė, kad jokių sužalojimų buvusio sutuoktinio kūne nematė ir šis jai dėl jų nesiskundė.
Įstatymas numato, jog būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikomi ir veiksmai, kai būtinosios ginties ribos buvo peržengtos dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė užpuolikas. Šioje byloje nėra nustatyta, kad kaltininkas būtų buvęs labai išsigandęs ar didžiai sumišęs dėl panaudoto jo atžvilgiu smurto, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikoma ši įstatymo nuostata..
Skiriant bausmę V. K. atsižvelgiama į padarytosios veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus, pasekmes t.y. tai, kad kaltinamasis, nors ir gindamasis, tačiau viršydamas būtinosios ginties ribas padarė labai sunkią nusikalstamą veiką, sukėlusią negrįžtamas pasekmes. Atsižvelgiama ir į tai, kad byloje nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o kaltininko atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad nusikaltimui įtakos turėjo rizikingas nužudytojo elgesys. Atsižvelgiama į kaltininko asmenybę t.y. tai, kad jis pirmiau teistas 7 kartus, visi teistumai yra už viešosios tvarkos pažeidimus. Jis ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis. Tai rodo, kad V. K. piktybiškai ir sistemingai pažeidinėja viešąją tvarką ir rodo aiškų visuomenės negerbimą.
Atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes, jam turėtų būti skiriama didesnė nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Tačiau, kadangi V. K. tyčia nužudė S. K. viršydamas būtinosios ginties ribas, todėl vadovaujantis LR BK 28 str. 4d. bei 62 str., jam bausmė švelnintina, paskiriant mažesnę nei vidurkis bausmę.
Nukentėjusiajai E. A. iš V. K. priteistinas 4171 Lt. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, nes jis yra realus ir įrodytas byloje esančiais dokumentais. Tiek jai, tiek ir J. J. priteistini ieškiniai neturtinei žalai atlyginti, nes E. A. buvo nužudytojo sugyventinė, vedė su juo bendrą ūkį, po jo mirties patyrė materialinės žalos, nes kartu buvo paėmę paskolą. Be to, tiek ji, tiek ir S. K. sesuo-nukentėjusioji J. J. patyrė didelę moralinę traumą ir dvasinius išgyvenimus, todėl neturtinė žala turi būti atlyginta. Nukentėjusiųjų prašomi priteisti 100000 Lt. civiliniai ieškiniai neturinei žalai atlyginti mažintini atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas peržengus būtinosios ginties ribas ir jam įtakos turėjo rizikingas nužudytojo elgesys. Prašoma priteisti pinigų suma mažintina proporcingai patirtų išgyvenimų dydžiui bei atsižvelgus į tai, kad didesnę žalą patyrė kartu su nužudytuoju gyvenusi ir bendrą ūkį vedusi E. A..
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 28 str. 3d., 129 str. 1d. bei skirti jam 7(septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią V. K. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos t.y. nuo 2008-03-13d.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti V. K. nepakeistą kardomąją priemonę-suėmimą.
Priteisti iš V. K. civilinius ieškinius: E. A. 4171 Lt. turtinei žalai atlyginti ir 50000 Lt. neturtinei žalai atlyginti; J. J. - 30000 Lt. neturtinei žalai atlyginti.
-kompaktinį diską, peilį, žiebtuvėlį-sunaikinti;
-S. K. drabužius-striukę, bliuzoną, marškinėlius, džinsines kelnes, batus-gražinti nukentėjusiajai E. A..
-V. K. striukę, kepurę, striukės kapišoną-gražinti V. K..
Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.