Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Virginijos Volskienės

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. prašymą suinteresuotam asmeniui K. V., dėl santuokos nutraukimo po reparacijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Separacijos sutartis nėra sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. K. V. pareiškus reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, teismas privalėjo šiuos reikalavimus išspręsti priimdamas sprendimą nutraukti santuoką. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ir nagrinėti jos pareiškimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nes tokia apeliantės teisė numatyta LR CPK 443 str. 7 d. ir LR CPK 383 str., 385 str. Tokiu būdu teismas pažeidė LR CK 3.59 str.

Nustatant vaiko išlaikymo dydį laikoma, kad vieno mėnesio vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiai dienai yra 800 Lt (LR CK 6.461 str.). Kadangi tėvų pareigos vaikams lygios iš sutuoktinio vaikų išlaikymui priteistina po 400 Lt periodinių išmokų per mėnesį. Penki vaikai yra pakankamai brandaus amžiaus - 8, 9 11, 13, 15 metų amžiaus, ir išlaidos jų poreikiams tik didėja, taip pat didėja infliacija, todėl vieno vaiko išlaikymui priteistina po 500 Lt per mėnesį. Prašoma priteisti suma atitinka teisingumo, proporcingumo principus, bei S. V. išsilavinimą, darbo patirtį, bei galimybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CK 320 str. str. 1, 2 d.).

Byloje nustatyta, kad S. V. ir K. V. santuoka sudaryta 1993-05-01 Vilniaus m. CMS, akto įrašo Nr. 958. Sutuoktiniai santuokoje susilaukė penkių vaikų - S. V., gim. (duomenys neskelbtini), K. V., gim. (duomenys neskelbtini), N. V., gim. (duomenys neskelbtini), E. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. V., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2005 m. balandžio 20 d. sprendimu patvirtino S. V. ir K. V. sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos), kurioje nustatyta:

- kad sutuoktiniai nuo 2005-02-01 gyvens skyrium;

- turtas, įgytas gyvenant skyrium, bus laikomas kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe;

- sutuoktiniai išlaikymo nereikalauja;

- nekilnojamojo turto, priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise, sutuoktiniai neturi;

- kilnojamąjį turtą pasidalijo iki separacijos sutarties pasirašymo ir nustatė, kad baldai ir namų apyvokos daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), ir automobilis SKODA FORMAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra K. V. asmeninė nuosavybė;

- 65 474 Lt įnašo, pagal 2000-07-14 buto statybos sutartį Nr. 8/4 ir 2005-01-25 UAB „Junesta“ pažymą Nr. 033, 48 000 Lt dalis yra K. V. asmeninė nuosavybė, o likusi 17 474 Lt dalis dalintina lygiomis dalimis, t.y., po 8 737 Lt. Visockienė išmoka S. V. 8 737 Lt jo įnašų dalį, ir toliau vykdo visas šios sutarties sąlygas, o S. V. neturi jokių turtinių reikalavimų į šį butą ir sutinka, kad baigus vykdyti išsipirkimo sutartyje nustatytas sąlygas, butas būtų laikomas K. V. asmenine nuosavybe;

- K. V. firma (individuali įmonė) į.k. 2619199, kuriai nuo 2004-08-30 įregistruotas likviduojamos įmonės statusas, turto ir kreditorinių įsiskolinimų neturi, S. V., kaip K. V. firmos likvidatorius, įsipareigoja savo lėšomis likviduoti firmą ir išregistruoti ją iš įmonių registro įstatymų nustatyta tvarka ir terminais;

- K. V. neatsako už savo sutuoktinio S. V. kreditorinius įsiskolinimus, apie kuriuos nieko nežinojo, ir pati kreditorinių įsiskolinimų niekam neturi;

- S. V. už savo prievoles atsiskaito su kreditoriais asmeniškai, ir atsako savo asmeniniu turtu;

- nepilnamečiai vaikai lieka gyventi su motina K. V., sudarant sąlygas tėvui su jais bendrauti ir dalyvauti jų auklėjime.

- S. V. vaikų išlaikymui K. V. per mėnesį moka 1 000 Lt.

LR CK 3.79 str. nustatyta, kad jeigu sutuoktinių gyvenimas skyrium tęsiasi ilgiau nei 1 metus, po teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet kuris sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką LR CK 3.55 str. 1 d. 1 p. (separacija), nustatytu pagrindu. Prašymai dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio pareiškimu, kai sutuoktiniai gyvena skyrium ilgiau nei metus (LR CK 3.55 str. 1 d. 1 p.) nagrinėjamas ypatingąją teisena (LR CPK 381 str. 4 d.). Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaiko išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo klausimus (LR CPK 385 str. 1 d.) išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notaro, arba yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, dėl bendro turto padalijimo (LR CK 3.59 str. LR CPK 385 str. 1 d., 541 str. 2 d.).

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 20 d. sprendimu patvirtintoje S. V. ir K. V. separacijos sutartyje nustatyta, kad - K. V. firmai (individuali įmonė, į.k. 2619199) nuo 2004-08-30 įregistruotas likviduojamos įmonės statusas, turto ir kreditorinių įsiskolinimų įmonė neturi, S. V., kaip K. V. firmos likvidatorius, įsipareigoja savo lėšomis likviduoti firmą ir išregistruoti ją iš įmonių registro įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.

Vadovaujantis Individualių įmonių įstatymo 13 str. individuali įmonė įgijusi likviduojamos įmonės statusą, turi sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios individualios įmonės balansą, baigti vykdyti individualios įmonės prievoles, atsiskaityti su likviduojamos individualios įmonės kreditoriais, pateikti informaciją apie atsiskaitymą su kreditoriais ir kitų prievolių įvykdymą, ar įmonė neskolinga valstybės biudžetui, Sodrai, ar nėra įsiskolinimų už gamtos išteklius ir aplinkos taršą ir kt. Sprendimas likviduoti įmonę gali būti atšauktas (14 str.).

Taigi, likviduojamos individualios įmonės statusas nereiškia, jog įmonė neturi kreditorinių įsipareigojimų, ir kad įmonė yra išregistruota iš juridinių asmenų registro. Neišregistravus įmonės iš juridinių asmenų registro, įmonė yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė ir yra dalintina kaip ir kitas sutuoktinių turtas. Nagrinėjamu atveju šalims sudarius separacijos sutartį ir teismui ją patvirtinus, tarp šalių liko nepadalinto sutuoktinių turto ir iš šio turto prievolių. Taigi, teismas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą nutraukti santuoką vieno sutuoktinio pareiškimu po 3 metų separacijos, turėjo įvertinti šias aplinkybes. Nors sutuoktinių separacijos sutartis patvirtinta teismo sprendimu, teismas nutraukdamas santuoką vieno sutuoktinio pareiškimu turi įvertinti ar nutraukiant santuoką yra išspręsti visi reikalavimai dėl santuokos nutraukimo pasekmių. LR (duomenys neskelbtini) str. nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas neišreikalavo ir neįvertino rašytinių įrodymų, ar separacijos sutartimi S. V. nustatytas įpareigojimas savo lėšomis likviduoti ir išregistruoti individualią įmonę iš juridinių asmenų, yra įvykdytas. Tokiu būdu tarp sutuoktinių liko nepadalintas turtas, atitinkamai pažeistos LR CK 3.59 str. LR (duomenys neskelbtini) str. nuostatos. Be to, Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008-04-03 sprendimu už akių, 2003-09-03 Rangos sutarties pagrindu iš K. V. firmos priteisė 3 700 Lt, 5 proc. procesinių palūkanų ir 1 111 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taigi, liko neįvertintos ir šios aplinkybės.

Prašymai dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio pareiškimu, kai sutuoktiniai gyvena skyrium ilgiau nei metus (LR CK 3.55 str. 1 d. 1 p.) nagrinėjamas ypatingąją teisena (LR CPK 381 str. 4 d.). Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu ypatingąją teisena nustatyta tvarka gali pareikšti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais (LR CPK 443 str. 7 d. 2 p.).

Sutuoktinė pareiškimu prašė iš naujo išnagrinėti vaikų išlaikymo klausimą, kuris buvo išspręstas Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2005-04-20 sprendimu, patvirtinus tarp sutuoktinių reparacijos sutartį. Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009-01-30 nutartimi atsisakė priimti K. V. pareiškimą dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo peržiūrėjimo, tokiu būdu pažeidė LR CPK 443 str. 7 d. reikalavimus. Atitinkamai buvo neteisingai išspręsta byla. Kadangi 2009-01-30 nutartis priimta pažeidus procesines teisės normas, ir lėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismas Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009-01-30 nutartį, civilinėje byloje Nr. N2-3018-430/2009, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą byloje, naikina ex officio. Panaikinus 2009-01-30 nutartį apeliacinės instancijos teismas ex officio naikina ir Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009-02-13 nutartį, kuria atsisakyta priimti suinteresuoto asmens K. V. atskirąjį skundą, dėl 2009-01-30 nutarties.

Tačiau kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog teismo sprendimas dėl ištuokos turėjo būti priimtas tik sulaukus Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarties apskundimo termino pabaigos ir išnagrinėjus šį atskirąjį skundą, nes

LR (duomenys neskelbtini) str. 163 str. numato, kokiais atvejais teismas bylos nagrinėjimą atideda ar privalo stabdyti. Pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 163 str. suinteresuoto asmens teisė apskųsti vieną ar kitą teismo procesinį veiksmą, nėra pagrindas atidėti ar stabdyti bylos nagrinėjimą ar priimti galutinį sprendimą byloje.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ir juos įvertinusi (LR (duomenys neskelbtini) str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą bei nutartis netinkami aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą ir nutartis, todėl yra pagrindas pirmos instancijos teismo sprendimą ir nutartis panaikinti. Kadangi apeliacinės instancijos teismas negali spręsti dėl materialinių teisinių reikalavimų, dėl kurių nesprendė pirmos instancijos teismas, byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CK 330 str., LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Nagrinėjant bylą iš naujo teismas turi vadovautis LR CK 3.59 str. LR (duomenys neskelbtini) str. nuostatomis, ir atsižvelgiant į suinteresuoto asmens K. V. 2008-11-24 prašymą bei 2009-01-20 pareiškimą (b.l.8,16-19,60).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 4 p., kolegija,

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. N2-3018-430/2009, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą byloje, bei Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti suinteresuoto asmens K. V. atskirąjį skundą, dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. nutarties, panaikina ex officio.