- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-15
- Bylos Nr.
- A-248-911-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Birutė Janavičiūtė (pran.)
- Pareiškėjas
- N. A. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2006 m. spalio 4 d. sprendimą Nr.(15/6-3)-15PR-109, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui laikino teritorinio prieglobsčio bei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Pakistaną, bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo bylą ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas netyrė faktinių aplinkybių, susijusių su jo baime grįžti į kilmės šalį dėl sveikatai ir gyvybei gresiančio pavojaus. Tuo atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 ir 87 straipsnių nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas (Pakistano pilietis) prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė dėl jo kilmės šalyje iškilusio konflikto tarp jo ir draugės šeimų, nors pirminiuose paaiškinimuose teigė, jog į Lietuvą atvyko susitikti su mergina Rūta, su kuria susipažino internete. Pareiškėjas beveik mėnesį gyveno Lietuvos Respublikoje ir nesikreipė į atsakingas valdžios institucijas dėl prieglobsčio ar savo buvimo Lietuvoje įteisinimo. Prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje jis pateikė tik po to, kai kirto Lietuvos Respublikos - Lenkijos Respublikos valstybės sieną ir buvo sulaikytas. Atsakovas nurodė, kad išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, atsižvelgus į faktus bei įvertinus bendrą situaciją Pakistane buvo padaryta išvada, jog pareiškėjo tikslai ir prašyme suteikti prieglobstį nurodyti motyvai nėra susiję su tarptautine apsauga, o yra bandymas piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra, kad būtų galima kuo ilgiau pasilikti Lietuvos Respublikoje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį dėl grėsmės gyvybei Pakistane, nes jam savo šalyje yra nesaugu dėl grėsmės nukentėti nuo jo merginos šeimos. Atsakovas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytus prieglobsčio suteikimo motyvus ir pagrįstai jo prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad iš surinktos apie Pakistaną medžiagos matyti, jog 2005 metais prezidento Pervezo Musharrafo suformuota vyriausybė daug nuveikė tvarkant žmogaus teisių klausimus, tokius kaip blogas elgesys su moterimis, moterų ir religinių mažumų diskriminacija, suaktyvėjęs sektų smurtas, politinių oponentų neteisėti sulaikymai, žiniasklaidos puolimas ir gąsdinimas. Taip pat nėra informacijos apie tai, jog blogai būtų elgiamasi su grįžusiais į Pakistaną pakistaniečiais. Pareiškėjas apklausų metu nuolat painiojosi nurodydamas savo kelionės tikslą. Teismo posėdžio metu pareiškėjo pateiktas pranešimas apie nusikaltimą ir laikraščio ištrauka nepatvirtina grėsmės jo gyvybei ir sveikatai kilmės šalyje. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, kuriais remiantis jam turėtų būti suteiktas prieglobstis ar papildoma apsauga, nėra pagrįsti patikimais ir konkrečiais įrodymais bei nelaikytini pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos suteikimo pagrindu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 ir 87 straipsnių prasme. Akivaizdu, jog pareiškėjas nenori grįžti į Pakistaną ne dėl visiškai pagrįstos baimės, o dėl kitų priežasčių.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad jis pateikė dokumentus (pranešimą policijai ir laikraščio straipsnį), kurie patvirtina, jog dėl draugystės su juo jo merginos šeimos nariai ją nužudė bei ketina nužudyti ir jį. Šie faktai aiškiai liudija apie jam gresiantį pavojų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad Pakistane galima lengvai įsigyti suklastotus dokumentus, patvirtinančius asmens tapatybę, bei kitus dokumentus. Todėl pareiškėjo pateikti dokumentai kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo bei oficialumo ir laikytini neaiškiu informacijos šaltiniu, kuris negali patvirtinti pareiškėjo sveikatai ir gyvybei gresiančio pavojaus jo kilmės valstybėje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjui nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo nesuteiktas pabėgėlio statusas. Pats pareiškėjas nenurodė bei atsakovo atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad pareiškėjui Pakistane (valstybėje, kurios pilietis jis yra) galėtų grėsti persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (įstatymo „Dėl užsieniečio teisinės padėties“ 86 straipsnis).
Pareiškėjui nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo suteikti papildomos apsaugos, numatytos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnyje. Nėra objektyvių ir patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui Pakistane galėtų grėsti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnyje 1 dalyje numatyti smurtiniai veiksmai ir kiti jo teisių pažeidimai.
Pareiškėjas atsakovo atlikto tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įvairiai ir nenuosekliai aiškino savo padėtį bei išvykimo iš Pakistano aplinkybes. Pareiškėjas teigė, jog Pakistane jam gresia fizinis smurtas dėl jo draugystės su mergina, tačiau, kita vertus, aiškino, jog iš Pakistano jis išvyko į Kazachstaną, kur kurį laiką studijavo rusų kalbą; Kazachstane jam nepatiko, todėl išvyko į Baltarusiją, kur studijavo mediciną; iš Baltarusijos atvyko į Lietuvą, nes norėjo susitikti su mergina iš Lietuvos, su kuria susipažino internete, bei pamatyti Vilnių; jis taip pat siekė nuvykti į Vokietiją dėl geresnio gyvenimo; Lietuvoje jis pasilikti neketino ir norėjo persikelti į Lenkiją; jis norėtų gyventi Europoje, nes čia geresnė politinė padėtis ir jis turėtų daugiau laisvės. Tokie pareiškėjo paaiškinimai bei jo elgesys nepatvirtina, jog jis nenori grįžti į Pakistaną dėl baimės patirti fizinį smurtą.
Pareiškėjo pateiktos pranešimo policijai bei laikraščio iškarpos kopijos negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjo teiginius apie jam gresiantį smurtą. Šios kopijos nebuvo pateiktos atsakovui jo atlikto tyrimo metu ir dėl neaiškių priežasčių buvo pateiktos tik bylą nagrinėjant teisme. Taip pat nėra aiškios šių kopijų padarymo bei jų atsiradimo pas pareiškėją aplinkybės. Vertinant šias kopijas visos bylos medžiagos kontekste jos negali būti laikomos patikimais įrodymais.
Taigi, pareiškėjui šiuo atveju negali būti taikomos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatytos prieglobsčio ar apsaugos priemonės ir jis turi būti grąžintas į Pakistaną. Atsakovo surinkti duomenys apie padėtį Pakistane nesudaro pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjui būtų nesaugu grįžti į šią šalį.
Atsakovo bei pirmosios instancijos teismo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.