Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-838-633/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-25
Bylos Nr.
1-838-633/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27730-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
R. Č.
Kaltinamasis
J. T.
Baudžiamoji byla Nr. 1-838-633/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27730-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos –1.1.6.3; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018-06-25,VilkaviškisMarijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas A. V.,

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorei G. M., nukentėjusiajai R. Č., gynėjui advokatui A. M., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. T., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, tačiau gyvenantis faktinėje šeimoje, išlaikytinių neturintis, vidurinio išsilavinimo, darbingas visiškai, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. T. 2018-06-11 apie 21.00 val. šeimos buto (duomenys neskelbtini) kambaryje, išgertuvių metu kilus šeiminio buitinio pobūdžio ginčui, tyčia fiziškai smurtavo prieš šeimos narį sugyventinę R. Č. - stipriai iš už nugaros pastumdamas nugriovė ant lovos ir sugriebęs rankomis spaudė kaklą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis J. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 140 str. 2 d.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

Kaltinamasis J. T. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio ir viešai pasižadėjo daugiau taip nesielgti, netrukus po įvykio atsiprašęs ir pačią nukentėjusiąją, su ja susitaikę ir toliau kartu gyvenantys bei auginantys jos mažametę dukterį. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio vakarą tame pačiame kambaryje dviese su nukentėjusiąja, su kuria šeimoje gyvenantis daugiau nei 6 m., gėrė alkoholį, abu buvo apsvaigę, dėl ko susipyko jis dėl apsvaigimo ir nuovargio (buvo nemiegojęs) neprisimenantis. Jis supykęs ant sugyventinės, nors ji pati prieš jį smurto nenaudojo ir jį tam neprovokavo, dėl girtumo nesusivaldė, iš už nugaros stiprokai nukentėjusiąją pastūmė ir ši ant pilvo nukrito ant lovos, tuomet jis sugriebė abiem rankomis jos kaklą iš sprando pusės ir jį kelioms sekundėms suspaudė, po to atsitokėjęs pats paleido ir smurtą nutraukė. Jo paleista sugyventinė verkė, šaukėsi pagalbos, išorinių sužalojimų žymių jis pats pas ją nepastebėjo, iki konflikto ji buvusi sveika. Į tą laiką į butą sugrįžo jo podukra su kaimyne liudytoja R. V., kurios iškvietė policiją, jis buvo sulaikytas. Jis alkoholiu nepiktnaudžiaujantis, prieš sugyventinę smurtavęs pirmąjį kartą, alkoholio poveikyje, nuo nusikaltimo įvykio alkoholio nevartojantis, toliau dirbantis.Nukentėjusioji R. Č. teisme patvirtino, jog sugyventinis kaltinamasis, grįžęs iš sulaikymo, ją atsiprašęs, ji jam atleidusi, jie susitaikę ir toliau kartu gyvenantys, auginantys jos mažametę dukrą, kaltinamasis toliau nuolat dirbantis, prisidedantis prie šeimos ūkio ir jos dukters išlaikymo, alkoholiu nepiktnaudžiauja, dėl nusikalstamo poelgio išgyvena ir gailisi, todėl ji tikinti, kad jis daugiau nenusikals, prašanti jį atleisti nuo atsakomybės jiems susitaikius.

Duodama parodymus ikiteisminiame tyrime, kurie teisiamajame posėdyje buvo ištirti (patikrinti) Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 273 str. 1 d. ir 291 str. tvarka, nukentėjusi R. Č. nurodė iš esmės tokias pačias nusikaltimo įvykio aplinkybes kaip ir kaltinamasis J. T. teisme (b. l. 24-25).

Liudytoja R. V., duodama parodymus bylos ikiteisminiame tyrime, kurie teisiamajame posėdyje buvo ištirti (patikrinti) BPK 273 str. 1 d. ir 291 str. tvarka, patvirtino, jog yra artimiausia kaltinamojo ir nukentėjusios šeimos kaimynė, kaip tik pas ją nusikaltimo įvykio metu buvo nukentėjusios mažametė dukra. Išgirdusios triukšmą jų bute, jos abi nuėjo į kaimynų šeimos butą, ten rado nukentėjusią R. Č., ji drebėjo, verkė, pasakojo, kad kaltinamasis ją stumdė, smaugė – ji pati, R. V., ant nukentėjusios kaklo mačiusi šviežius paraudimus (dėmes) odoje, kokie lieka stipriau suspaudus odą pirštais (b. l. 34-35).2018-06-11 įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog kaltinamojo ir nukentėjusios šeimos butas yra (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio gyvenamojo namo pirmame aukšte. Buto kambaryje aplinka tvarkinga, priešingoje nei įėjimas sienoje yra langas, prie jo pastatytas minkštųjų baldų „kampas“, jo miegamoji dalis išskleista ir paklota kaip lova, kairiau stovi televizorius ant staliuko, drabužių spinta, kt. apstatymas (b. l. 15-18).

2018-06-11 policijos pareigūno pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu per bendrąjį pagalbos centrą policijos budėtojo gautą iš nukentėjusios nepilnametės dukters A. Č. informaciją apie smurtą prieš jos motiną, nukentėjusiąją R. Č., ši pasitvirtino – kilusio žodinio konflikto metu sugyventinis (kaltinamasis) ją nugriovęs ant lovos ir rankomis spausdamas kaklą ją smaugęs, dėl ko ji jautusi fizinį skausmą. Nukentėjusi buvo rasta sutrikusi, susijaudinusi, verkianti, ant jos kaklo matėsi šviežios spaudimo žymės (b. l. 11-14).2018-06-12 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 489/2018(09) nukentėjusiai R. Č. sveikatos sutrikdymas nekonstatuotas, kadangi ji medicininės pagalbos nesikreipė, teismo medicininei apžiūrai neatvyko, tačiau spręsta, jog jeigu 2018-06-11 jai buvo stipriai suimta už sprando bei kaklo ir suspausta, tai dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 39).Pranešimo telefonu Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC) įrašu ir jo stenograma nustatyta, kad apie nusikaltimo įvykį pranešė A. Č., nepilnametė nukentėjusios dukra, be kitų duomenų pranešėja nurodė, kad šeimos namuose kaltinamasis „tėtis“ mušė ir smaugė nukentėjusiąją, jos mamą (b. l. 45, 46-47).Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad 2018-06-11 d., 21.36 val. laiku nusikaltimo įvykio vietoje kaltinamajam J. T. alkotesteriu buvo nustatytas vidutinis 1,83 prom., o nukentėjusiai R. Č. – sunkus 2,66 prom. girtumas (b. l. 83-85).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

Kaltinamojo J. T. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenimis (nukentėjusios, tiesioginės nusikaltimo įvykio liudininkės parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūra, teismo medicinos specialisto išvada, pranešimo apie nusikaltimą BPC turiniu) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus ir išsamius.Nukentėjusios R. Č. liudijimas per visą bylos procesą buvo nuoseklus, jos byloje pateikti duomenys atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (policijos patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotą situaciją įvykio vietoje iškart po nusikaltimo įvykio, įskaitant šviežio smurto požymius ant jos kaklo (kas patvirtinta ir liudytojos R. V. parodymais), įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką, teismo medicinos specialisto išvadas dėl patirtu fiziniu smurtu jai sukeltų pasekmių bei ir kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 2-9) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami visiškai pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčui, nuovargio ir alkoholinio apsvaigimo būsenoje tyčia smurtu puolė jam neįtikusią nukentėjusiąją, savo sugyventinę, nugriaudamas ant lovos ir spausdamas rankomis jos sprandą ir kaklą, sukėlė šiai fizinį skausmą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 str. 2 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (stipriai pastumdamas ir tuo nugriaudamas ant lovos bei suspausdamas abiem rankomis kaklą iš sprando pusės) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą. Trečia, stiprus pastūmimas, nugriovimas, suspaudimas abiejų rankų plaštakomis sprando ir kaklo, sukėlęs nukentėjusiai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama fiziniu smurtu nukentėjusios atžvilgiu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos smurto prieš ją pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusios pareiškimais, tiek policijos patrulio fiksuotais bei liudytojos R. V. patvirtintais duomenimis apie nukentėjusios išvaizdą ir emocinę būklę iškart po nusikaltimo įvykio (buvo sutrikusi, susijaudinusi, drebėjo, verkė, ant kaklo buvo švieži paraudimai, charakteringi suspaudimui rankų pirštais), tiek paties kaltinamojo paaiškinimais (nukentėjusi verkė, šaukėsi pagalbos). Penkta, nesusituokusių kaltinamojo ir nukentėjusios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusi nesusituokę kartu kaip partneriai gyvena jau daugiau nei 6 metai, visą šį laiką veda bendrą ūkį, kartu augina nukentėjusios nepilnametę dukrą, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos faktinės šeimos nariai.

IV. Kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir kt. sprendimų argumentai.

Teisiamajame posėdyje nesunkų tyčinį nusikaltimą padaręs kaltinamasis J. T. visiškai prisipažino kaltas, pareiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo padaryto nusikalstamo veiksmo ir juo nukentėjusiai sukeltų pasekmių, netrukus po įvykio (kai buvo paleistas iš policijos įstaigos) pats savo iniciatyva nukentėjusiąją atsiprašė, su ja visiškai susitaikė ir toliau kartu gyvena, kasdien veda bendrą ūkį, augina nepilnametę jos dukrą, ką patvirtino ir pati nukentėjusioji, turtinės žalos nusikaltimu nepadaryta, neturtinę žalą kaltinamasis visiškai atlygino atsiprašydamas nukentėjusią ir su ja susitaikydamas. Kaltinamasis nors anksčiau buvo vieną kartą teismo teisiamas, tačiau teistumas yra seniai išnykęs, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 97 str. 6 d.) jis turi būti laikomas nusikaltusiu ir teisiamu pirmą kartą (b. l. 63), galiojančių administracinių nuobaudų ir (ar) administracinio poveikio priemonių kaltinamasis taip pat neturi (b. l. 62), su nedidelėmis pertraukomis dirba nuo 1993 metų, nuo 2016-05-07 – (duomenys neskelbtini) (b. l. 61), darbdavio charakterizuojamas palankiai (b. l. 53). Kita vertus, jis priklausomybės ligų gydytojo nedispancerizuotas, yra motyvuotas nebevartoti alkoholio, dirbti ir daugiau nenusikalsti, po nusikaltimo visiškai atsisakė ir nebevartoja alkoholio, nukentėjusios patvirtinimu išgyvena dėl savo poelgio ir labai gailisi - visų šitų aplinkybių visuma teismui duoda pagrindą manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nepadarys naujų nusikalstamų veikų. Teisiamajame posėdyje išklausęs proceso dalyvių nuomones, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį dėl minimalaus smurtinių veiksmų skaičiaus ir jų pobūdžio bei praktiškai minimalių neigiamų pasekmių nukentėjusios sveikatai įvertindamas ženkliai mažesniu nei rūšinio lygmens, pripažindamas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai kad jis visiškai prisipažino kaltas, davė išsamius paaiškinimus apie įvykį ir tuo padėjo teismui atskleisti esmines nusikaltimo įvykio aplinkybes, taip pat nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kartu pripažindamas kaltinamojo smurtą lėmusį jo vidutinį apsvaigimą nuo alkoholio atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat atsižvelgdamas į teigiamą kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia kaltinamojo, jo gynėjo ir pačios nukentėjusios prašymą, kuriam pritaria ir prokuroras, tenkinti ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. nuostatas (kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu), o bylą nutraukti (BPK 254 str. 5 d.). Atsižvelgdamas į teismo aukščiau jau aptartas aplinkybes, sudarančias faktinį pagrindą kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės (punktas 14), ypač kaltinamojo pozityvų elgesį po nusikaltimo įvykio, teismas sprendžia atleidžiamam nuo atsakomybės kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių neskirti, kadangi teigiama kaltinamojo asmenybė ir jo elgesys po nusikaltimo įvykio duoda pakankamą faktinį pagrindą teismui manyti, kad jau vien jo nusikaltimo fakto iškėlimas aikštėn ir šios bylos procesas, įskaitant bylos teisminį nagrinėjimą, padarė pakankamą pozityvų poveikį kaltinamojo nuostatoms ir elgesiui, kad jis laikysis teisės normų ir daugiau nenusikals ir be tokių baudžiamojo poveikio priemonių jam paskyrimo, juolab, kad jų (BK 67 str. 2 d.) paskyrimas paliestų ne tik patį kaltinamąjį, tačiau neišvengiamai neigiamai paveiktų ir jo faktinės šeimos, t. y. pačios nukentėjusios ir kasdienės globos bei išlaikymo būtinos nepilnametės jos dukters, interesus. Kitos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 68 ir 72 str. str.) kaltinamajam taip pat neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų.Kaltinamajam J. T. ligšioliniame bylos procese paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka civilinių ieškinių šioje byloje nepareikšta, daiktinių įrodymų, priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 4 d. d., bei Lietuvos Respublikos BK 38 str.,

nusprendžia:

J. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. atleisti, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d.), baudžiamąją bylą nutraukti.

Baudžiamojo poveikio priemonių J. T. neskirti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas A. V.