Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, Z. B. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. B. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2016-04-06 mirė K. B. mama. 2016-04-12 vykusio pokalbio tarp Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausios specialistės E. L. ir K. B. metu, K. B., nurodė, kad nenori gyventi su tėvu A. B.. Vaiko nurodytos priežastys buvo, kad tėvas paliko mamą bei netinkamos sąlygos gyventi. Pokalbio metu buvo išsiaiškinta, kad vaiko ir tėvo nesieja jokie emociniai ryšiai, savo tėvo vaikas buvo nematęs apie 10 metų. 2016-04-14 vaiko senelė D. T. pateikė Vaiko teisių apsaugos skyriui prašymą dėl mirusios dukros R. B. vaikų: K., A. ir E. B. laikinosios globos nustatymo jos šeimoje. Šiaulių miesto savivaldybės administratoriaus 2016-04-15 įsakymu buvo nustatyta K. B. laikinoji globa, jo laikinąja globėja ir turto administratore paskirta senelė D. T.. Šiaulių miesto savivaldybės administratoriaus 2016-04-15 įsakymu A. B. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. A. B. šeimai buvo pradėtos teikti socialinės paslaugos. 2016-06-01 Kristupas B. V. teisių apsaugos skyriaus sprendimu pagal Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktą, buvo paimtas iš laikinosios globėjos D. T. dėl netinkamos vaikų priežiūros ir apgyvendintas R. R. šeimynoje, adresu Linkuvos g. 34, Šiauliuose. 2016-08-24 atsakovas A. B. pateikė Vaiko teisių apsaugos skyriui prašymą dėl K. B. grąžinimo jam, nurodydamas, jog pats nori auginti sūnų, turi būstą, yra sveikas, turi pajamų, Kristupą lanko bei su juo bendrauja, be to vaikas pats nori pas jį grįžti. Pokalbio metu su K. B., vaikas nurodė, kad jis yra tvirtai apsisprendęs likti R. R. šeimynoje ir išreiškė nuomonę, kad nori bendrauti su savo tėvu. R. R. 2016-08-31 Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog A. B., susitikęs su sūnumi, vaiką auklėja nevengdamas keiksmažodžių, nėra nieko vaikui atvežęs, nėra matęs, kad būtų davęs pinigų, bendraudamas su vaiku surūko ne vieną cigaretę. Taip pat nurodė, jog yra paskambinęs neblaivus, iškoneveikęs globėją keiksmažodžiais, grasinęs susidoroti. 2016-09-19 Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras pateikė informaciją, jog nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio socialiniai darbuotojai neturi galimybės išsamiai ištirti, kokios yra A. B. gyvenimo ir buities sąlygos bei jo galimybės tinkamai pasirūpinti vaiku, nes pastarasis namuose nerandamas, neatsiliepia į telefono skambučius, nereaguoja į kvietimus atvykti pokalbiui pas socialinius darbuotojus. A. B. kaimynai socialiniams darbuotojams nurodė, jog vyras daugiau kaip mėnesį piktnaudžiauja alkoholiu, yra agresyvaus elgesio, dažnai konfliktuoja su kaimynais, dienomis ir naktimis kelia triukšmą. Socialiniai darbuotojai pateikė nuomonę, jog A. B. nesugebės užtikrinti tinkamo auklėjimo, priežiūros bei saugumo savo vaikui. Įvertinus visa surinktą informaciją, atsakovo A. B. prašymas nebuvo tenkintas. 2017-02-08 Z. B. V. teisių apsaugos skyriui pateikė prašymą dėl jos paskyrimo anūko K. B. laikinąja globėja, nurodydama, jog gali ir nori tinkamai pasirūpinti anūku, o anksčiau į Vaiko teisių apsaugos skyrių nesikreipė, nes buvo neapsisprendusi. 2017-02-28 K. B. pateikė Vaiko teisių apsaugos skyriui paaiškinimą, kuriame nurodė, jog norėtų, kad jį toliau globotų senelė Z. B., su ja bendrauja, gerai sutaria. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-03-16 įsakymu buvo pakeistas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-06-01 įsakymas, ir K. B. laikinąją rūpintoja ir turto administratore nuo 2017-03-09 paskirta senelė Z. B.. 2018-05-15 raštu Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras pateikė informaciją, jog socialiniams darbuotojams sunku teikti A. B. socialines paslaugas, nes vyras visiškai nemotyvuotas bendrauti, nereaguoja į kvietimus atvykti j Socialinės priežiūros socialinės rizikos Šeimoms tarnybą. A. B. neatsiliepia į telefono skambučius, namuose rasti nepavyksta, todėl socialiniai darbuotojai negali pateikti informacijos, ar A. B. keičia gyvenimo būdą, atlieka paskirtus įpareigojimus, ar yra pasirengęs savarankiškai pasirūpinti savo sūnumi K. B.. 2019-01-22 Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro organizuotame atvejo vadybos posėdyje Nr. 22 nutarta, kad tikslinga kreiptis į teismą dėl neterminuoto A. B. tėvo valdžios ribojimo nepilnamečio sūnaus K. B. atžvilgiu bei nuolatinės rūpybos jam nustatymo. Minėtame vadybos posėdyje A. B. nedalyvavo. K. B. vadybos posėdyje paaiškino, kad su tėvu bendrauja retai, tėvas jam yra nupirkęs tik striukę ir kamuolį. Z. B. vadybos posėdyje paaiškino, jog tėvas sūnaus neaugins. Z. B. 2019-02-07 Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė sutikimą, jog ji sutinka, kad būtų paskirta nuolatine savo anūko K. B. rūpintoja ir įsipareigoja juo tinkamai rūpintis iki jo pilnametystės. K. B. 2019-02-07 prašyme nurodė, jog gyventi su tėvu nenori, nori, kad senelė Z. B. būtų paskirta jo nuolatine rūpintoja. A. B. nedirba, nuo 2018-09-21 registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie jo pajamas Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi. A. B. daug kartų baustas už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus: už girto pasirodymą viešoje vietoje, triukšmavimą, girto plūdimąsi viešoje vietoje, girto griuvinėjimą viešoje vietoje ir pan. Mano, kad yra visi Lietuvos Respublikos civilinio kodekse numatyti pagrindai, kurie reikalingi A. B. apriboti neterminuotai tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu. Taip pat prašė nustatyti K. B. gyvenamąją vietą kartu su Z. B. iki kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko rūpybos nustatymo. Prašė priteisti iš A. B. išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur iki vaiko pilnametystės, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, Z. B. su ieškiniu sutiko ir teismo posėdyje parodė, kad yra atsakovo A. B. mama ir K. B. močiutė. K. B. gyvena pas ją, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, daugiau kaip metus laiko. Pradžioje vaikas gyveno su atsakovu, tačiau atsakovas negebėjo prižiūrėti sūnaus pamokų ruošos, dėl ko vaikas buvo perduotas jai, vaikas buvo labai apleistas. Todėl K. B. apsigyveno pas ją ir jos sutuoktinį, jie prižiūri anūką, juo rūpinasi, padeda paruošti pamokas. Šiuo metu K. B. pažymių vidurkis yra 6-7 balai. Teigė, kad vaikas su tėvu bendrauja normaliai, tačiau gyventi su tėvu nenori. A. B. su K. B. bendrauja telefonu, kartais jį aplanko. Tačiau pastaruoju metu retai, paskutinį kartą lankė dieną prieš teismo posėdį. Atsakovas A. B. laisvalaikiu su vaiku niekur nėra išėjęs, dovanų nėra dovanojęs. Nuo 2017 m., kai K. B. yra jos prižiūrimas, tėvas vaikui buvo atvežęs batų, striukę, pirštines. Pinigų vaiko išlaikymui neduoda daug, išlaikymo faktiškai neteikia. Jos gaunamos pajamos yra 250,00 Eur pensija ir sutuoktinio gaunamas 450,00 Eur atlyginimas bei 230,00 Eur pensija. Sutinka, kad būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia, nustatyta K. B. gyvenamoji vieta su ja ir priteistas išlaikymas siekiantis 150,00 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

6. Iš byloje esančio gimimo liudijimo kopijos (6 b. l.) matyti, kad K. B. gimė (duomenys neskelbtini), jo motina R. B., kuri 2016-04-06 mirė (7 b. l.), o tėvas – atsakovas A. B.. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-15 įsakymo Nr. A-474 dėl K. B. laikinosios globos nustatymo matyti, kad nuo 2016 m. balandžio 12 d. K. B. nustatyta laikinoji globa ir globotinio K. B. laikinąja globėja ir turto administratore paskirta D. T. (35 b. l.). 2016-04-15 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-484 dėl A. B. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą A. B. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, A. B. šeimai buvo pradėtos teikti socialinės paslaugos (36 b. l.). 2016-06-01 K. B. Š. miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu pagal Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktą buvo paimtas iš laikinosios globėjos D. T. dėl netinkamos vaikų priežiūros ir apgyvendintas R. R. šeimynoje adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-06-01 įsakymu Nr. A-711, buvo pakeistas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-15 įsakymas Nr. A-474, ir K. B. laikinuoju globėju ir administratoriumi paskirta R. R. šeimyna (42 b. l.). 2016-08-24 A. B. pateikė VTAS prašymą dėl K. B. grąžinimo jam ir nurodė, kad pats nori auginti sūnų, turi būstą, yra sveikas, turi pajamų, Kristupą lanko, bei su juo bendrauja, vaikas pats nori pas jį grįžti (43 b. l.). K. B. 2016-08-31 VTAS pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog yra tvirtai apsisprendęs likti gyventi R. R. šeimynoje ir bendrauti su savo tėvu A. B. (44 b. l.). R. R. 2016-08-31 Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad A. B. susitikęs su sūnumi vaiką auklėja nevengdamas keiksmažodžių, nėra nieko vaikui atvežęs, nėra mates, kad būtų davęs pinigų, bendraudamas su vaiku surūko ne vieną cigaretę. Taip pat nurodė, jog yra paskambinęs neblaivus, iškoneveikęs globėją keiksmažodžiais, grasinęs susidoroti (45-46 b. l.).

7. Iš byloje esančių dokumentų bei šalių paaiškinimų matyti, kad 2016-09-19 Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras informavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių, kad nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio socialiniai darbuotojai neturi galimybės išsamiai ištirti, kokios pastaruoju metu yra A. B. gyvenimo ir buities sąlygos, bei jo galimybės tinkamai pasirūpinti vaiku, nes pastarasis namuose nerandamas, neatsiliepia į telefono skambučius, nereaguoja į kvietimus atvykti pokalbiui pas socialinius darbuotojus. A. B. kaimynai socialiniams darbuotojams nurodė, jog vyras daugiau kaip mėnesį piktnaudžiauja alkoholiu, yra agresyvaus elgesio, dažnai konfliktuoja su kaimynais, dienomis ir naktimis kelia triukšmą. Socialiniai darbuotojai pateikė nuomonę, jog A. B. nesugebės užtikrinti tinkamo auklėjimo, priežiūros, bei saugumo savo vaikui (47 b. l.). 2016-09-21 Vaiko teisių apsaugos skyriaus protokoliniu sprendimu Nr. VV-134, įvertinus surinktą informaciją apie šeimos padėtį, nutarta A. B. prašymo dėl sūnaus K. B. grąžinimo netenkinti (48-49 b. l.). 2017-02-08 Zita B. V. teisių apsaugos skyriui pateikė prašymą dėl jos paskyrimo anūko K. B. laikinąja globėja. Ji nurodė, jog gali ir nori tinkamai pasirūpinti anūku, o anksčiau į Vaiko teisių apsaugos skyrių nesikreipė, nes buvo neapsisprendusi (50 b. l.).

8. 2017-02-28 K. B. V. teisių apsaugos skyriui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog norėtų, kad jį toliau globotų senelė Z. B., su ja bendrauja, gerai Sutaria (51 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-03-16 įsakymu Nr. A-374 buvo pakeistas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-06-01 įsakymas Nr. A-711 ir K. B. laikinąją rūpintoja ir turto administratore nuo 2017-03-09 paskirta senelė Z. B. (52 b. l.). 2018-05-15 raštu Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras pateikė informaciją, jog socialiniams darbuotojams sunku teikti A. B. socialines paslaugas, nes vyras visiškai nemotyvuotas bendrauti, nereaguoja į kvietimus atvykti j Socialinės priežiūros socialinės rizikos Šeimoms tarnybą. A. B. neatsiliepia į telefono skambučius, namuose rasti nepavyksta, todėl socialiniai darbuotojai negali pateikti informacijos, ar A. B. keičia gyvenimo būdą, atlieka paskirtus įpareigojimus, ar yra pasirengęs savarankiškai pasirūpinti savo sūnumi K. B. (53-59 b. l.). 2019-01-22 Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro organizuotame atvejo vadybos posėdyje K. B. paaiškino, kad su tėvu bendrauja retai, tėvas jam yra nupirkęs tik striukę ir kamuolį. Z. B. atvejo vadybos posėdyje paaiškino, jog tėvas sūnaus neaugins. Z. B. 2019-02-07 Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė sutikimą, jog ji sutinka, kad būtų paskirta nuolatine savo anūko K. B. rūpintoja ir įsipareigoja juo tinkamai rūpintis iki jo pilnametystės. K. B. 2019-02-07 prašyme nurodė, jog gyventi su tėvu nenori, nori, kad senelė Z. B. būtų paskirta jo nuolatine rūpintoja (60-63 b. l.).

9. Atsakovas A. B. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nekilnojamojo turto neturi, turi transporto priemonę, duomenų apie jo pajamas nėra (8-10, 73-77 b. l.). A. B. daug kartų baustas už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus: už girto pasirodymą viešoje vietoje, triukšmavimą, girto plūdimąsi viešoje vietoje, girto griuvinėjimą viešoje vietoje ir pan. (11-30 b. l.). A. B. kaimynai socialiniams darbuotojams nurodė, jog vyras daugiau kaip mėnesį piktnaudžiauja alkoholiu, yra agresyvaus elgesio, dažnai konfliktuoja su kaimynais, dienomis ir naktimis kelia triukšmą (47 b. l.). Atsakovas A. B. savo sūnaus K. B. neaugina, juo nesirūpina, su sūnumi ryšius palaiko epizodiškai, išlaikymo neteikia. K. B. ne kartą aiškiai išreiškė savo nuomonę, jog su tėvu gyventi nenori. A. B. socialinių darbuotojų pagalbos nepriima, bendrauti su jais vengia. Teisme nors ir nesutiko, jog jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia vaiko atžvilgiu, tačiau nenurodė, kokių priemonių ketina imtis, kad susigrąžintų vaiką, be to, abejojo, ar vis dar nori auginti vaiką, sutiko, jog vaikas augtų pas jo motiną.

10. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią sietuvoss Respublikos Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų – svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 str.), o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 9, 12 str.). Taip pat teismas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintomis teisės normomis, reguliuojančiomis šeimos bylų ypatumus, tuo pačiu susijusiomis su prioritetine vaiko teisių gynyba (CK 3.3 str. 1 d., 3.161 str.). CK ir CPK nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą, nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaikų interesus (CK 3.183 str. 2 d.). Laikinas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tuo tikslu, kad tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir iniciatyvą užmegzti abipusį ryšį su vaikais, tinkamai pasirengti juos savarankiškai auklėti ir prižiūrėti. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas tik išimtinais atvejais, kuomet tėvai visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja ji auklėjant, gyvena amoraliai ir nenori keisti padėties, iš jų gyvenimo būdo, įpročių matyti, kad nėra galimybes tikėtis pokyčių ateityje (CK 3.180 str. 3 d.). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-95/2009).

11. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 str. 2 d. – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.

12. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. ir LR vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 3 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas A. B. nesiekia tinkamai rūpintis vaiku, yra jam pasyvus ir abejingas, ryšius palaiko epizodiškai, išlaikymo faktiškai neteikia, yra nedirbantis, visiškai nebendrauja ir nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nepriima jų teikiamos pagalbos, nevykdo nurodymų, dėl vaiko grąžinimo kreipėsi tik 2016 m., atmetus prašymą, daugiau su tokiu prašymu nesikreipė, teismo posėdyje nurodė, jog negali atsakyti, ar augins vaiką, t. y. nededa jokių pastangų ir nesiekia, kad vaikas grįžtų pas jį. Be to, nepilnametis vaikas K. B. ne kartą aiškiai išdėstė savo nuomonę, nurodydamas, jog su tėvu gyventi nenori. Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas deda realias pastangas vaikui susigrąžinti.

14. Teismo vertinimu, atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip tėvo pareigas vaiku rūpintis, jį auklėti, prižiūrėti, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Teismas sprendžia, jog atsakovas A. B. vengia atlikti minėtas jo, kaip tėvo, pareigas, savo elgesiu (alkoholio vartojimas, dėl ko eilę kartų yra baustas administracine tvarka, vaiko nepriežiūra, išlaikymo neteikimas, epizodiškas bendravimas) daro žalą vaiko vystymuisi, vaiko ir tėvo beveik nesieja jokie emociniai ryšiai, vaiko motinai mirus, vaikas liko ne tik be motinos, bet ir be tėvo globos, nes jis vaiku nesirūpino, sąlygų auginti sūnų neturi, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nepriima jų pagalbos, nevykdo jų nurodymų, kas rodo, jog noro susigrąžinti vaiką neturi, beje, tai nurodė ir pats teismo posėdyje. Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovas sąmoningai ir toliau vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvo valdžia, daro žalingą įtaką vaikui savo neleistinu elgesiu, todėl darytina išvada, kad atsakovas neįgyvendina tėvo valdžios, nustatytos CK 3.155 str. 2 d., dėl ko jo nepilnamečiui vaikui K. B. buvo įsteigta laikinoji globa močiutės šeimoje. Teismo nuomone, tėvo, nevykdančio savo pareigų šiam nepilnamečiui vaikui, veiksmai ar neveikimas, laikytini priešingais teisei. Bylos duomenys leidžia konstatuoti, kad atsakovas neatlieka tėvo pareigų, numatytų CK 3.155 str., nesirūpina nepilnamečiu vaiku, nors bendrauja pagal galimybes, tačiau yra nusišalinęs nuo jo auklėjimo, savo elgesio keisti nenori, nors su ieškiniu sutinka iš dalies, tačiau negali atsakyti, ar ketina vaiką auginti, mano, jog vaikui geriau pas močiutę, nerodo nei noro, nei pastangų rūpintis vaiku, neturi tam tinkamų sąlygų. Atsakovas savo elgesiu bei veiksmais daro ir ateityje darys žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi ir nėra duomenų, kad ateityje jo elgesys galėtų pasikeisti. Dėl to, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, atsakovui taikytinas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas jo nepilnamečio vaiko K. B. atžvilgiu (CK 3.180 str.).

15. Išaiškintina atsakovui, kad apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (CK 3.180 str. 4 d.). Įsiteisėjus sprendimui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (CK 3.219 str. 2 d.). Tačiau neterminuotas tėvų valdžios apribojimas ir vaiko perkėlimas globai į globos įstaigą yra laikina priemonė, todėl pasikeitus aplinkybėms (turint pastovią gyvenamąją vietą, tinkamą vaikui augti ir vystytis, nevartojant alkoholio, pradėjus dirbti ir esant įrodymams, kad tėvas gali pradėti tinkamai rūpintis vaiku), vaikas tėvo rašytiniu prašymu teismui gali būti grąžintas į biologinę šeimą, jeigu šis vaikas dar nebus įvaikintas (CK 3.181 str., 3.182 str. 4 d.), t. y. tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tai neprieštarauja vaiko interesams ir jei vaikas neįvaikintas. Vaikų teisių apsaugos skyrius turi pareigą retkarčiais peržiūrėti atsakovo situaciją, patikrinti, ar ji nepagerėjo.

16. CK 3.183 str. 4 d. numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia vaikui išlaikymą. Apribojus atsakovui A. B. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko K. B. atžvilgiu, spręstinas vaiko išlaikymo klausimas. CK 3.195 str. numato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. CK 3.194 str. 1 d. numatyta, kad jei nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas.

17. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas faktiškai neteikia vaikui išlaikymo, šios aplinkybės neginčijo ir pats atsakovas, sutikdamas su ieškinio reikalvimu dėl vaiko išlaikymo priteisimo, todėl ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

18. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti savo turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

19. Atsakovas A. B. sutiko, kad iš jo vaikui būtų priteistas išlaikymas, sutiko su jo dydžiu. Jis nedirba, registruotas darbo biržoje, savarankiškai ieško darbo, jo teigimu, pragyvena iš savo sutuoktinės gaunamų pajamų, kurios per mėnesį sudaro apie 600-700 Eur, neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, atsakovo vardu yra registruota viena transporto priemonė C. G. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kitų išlaikytinių neturi (73-75, 76, 77 b. l.), yra darbingas, duomenų byloje, kad jis būtų neįgalus, nėra, nepilnametis vaikas šiuo metu yra 16 metų amžiaus, sveikas, specialių poreikių neturi, teismo nuomone, prašoma priteisti išlaikymo suma iš atsakovo yra nedidelė, galinti patenkinti tik būtinuosius vaiko poreikius, atitinka atsakovo turtinę padėtį, jo neturėjimas nuolatinio darbo ir pajamų nesudaro pagrindo atleisti jo nuo pareigos išlaikyti vaiką, jis yra darbingo amžiaus vyras, turintis galimybę dirbti ir gauti pajamas, todėl privalo vaikui teikti išlaikymą.

20. Tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigos vykdymas ar visiškas nevykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, o šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymą iš atsakovo vaikui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tenkintinas, išlaikymas vaikui priteistinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti trečiajam asmeniui uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.).

21. Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 str. 1 d.). Teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaiko nuolatinės globos/rūpybos nustatymo, vaiko globėjo/rūpintojo paskyrimo (CPK 496¹ str.).

22. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, K. B. gyvenamoji vieta nustatytina su Z. B..

23. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo valstybei turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas paduodant ieškinį (CPK 83 str. 1 d. 5 p.): žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo, žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentus įteikimu (CPK 80 str., 88 str., 93 str. 1 d.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, atvyko į parengiamąjį teismo posėdį, kuriame bylą buvo pereita iš karto nagrinėti į teismo posėdį ir ji buvo išnagrinėta iš esmės per pirmą teismo posėdį, į tai, kad atsakovas bedarbis, registruotas darbo biržoje, pajamų neturi, į tai, kad prioritetas teiktinas jo turtinės pareigos vaikui, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, jos atlygintinos valstybės lėšomis (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270, 376, 400-407, straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su Z. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iki kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko rūpybos nustatymo.

Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų, 00 euro centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2019-05-14) iki vaiko pilnametystės.

P. Z. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui K. B., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Priimti atskirą nutartį, kuria pradėti nuolatinės rūpybos nustatymo procesą.

Sprendimo patvirtintą kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.