Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2010-09-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-584-337-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-09-15
Bylos Nr.
1A-584-337-2010
Teisminio proceso Nr.
1-50-2-00204-2009-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas (pirm.), Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis
Nukentėjusysis
G. T.
Nuteistasis
V. T.
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Kategorijos

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-584-337/2010

Teisėjas Kęstutis Venckus Teisminio proceso Nr.1-50-2-00204-2009-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1., (S) 2.1.15.3.3.3., 1.2.26.2.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Algirdo Gapučio ir Eligijaus Gladučio,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,nukentėjusiajai G. T.,gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,nuteistajam V. T.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-18 nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš V. T. priteista: G. T. 496,03 Lt turtinei žalai ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, bei 22,40 Lt procesų išlaidų valstybei, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 585,10 Lt civilinis ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. nuteistas už tai, kad jis 2009-08-30 apie 18 val., viešoje vietoje – Panevėžio m., (duomenys neskelbtini) namo kieme, tyčia, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: laikydamas laistymo žarną pylė vandenį pro atidarytą langą į G. T. butą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Nuteistasis V. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-18 nuosprendį ir išteisinti jį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teigia, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamo faktinių aplinkybių vertinimo. Teismas nuosprendyje nurodė, kad jo įžūlus elgesys pasireiškė vandens pylimo iš laistymo žarnos į G. T. butą per langą. Kitokių veiksmų, kuriais būtų pažeidęs viešąją tvarką, sutrikdęs visuomenės rimtį bei demonstravęs nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, teismas nenustatė. Apeliantas nurodo, kad jo ir nukentėjusiosios konfliktai yra įsisenėję ir tęsiasi ne vienerius metus. Todėl nuteistasis mano, kad jo veiksmas, kurį teismas įvertino kaip viešosios tvarkos pažeidimą (nors jis jo ir neatliko), turėjo būti vertinamas kaip atliktas iš asmeninių paskatų, turint tikslą pakenkti G. T., o ne pažeisti viešąją tvarką. Vandens pylimą į butą reikėtų vertinti ne kaip viešosios tvarkos pažeidimą, o kaip pasikėsinimą sugadinti svetimą turtą, tačiau nenustačius padarytos žalos dydžio, byla turėtų būti nutraukta. Apeliantas teigia, kad joks fizinis smurtas nebuvo pavartotas, nebuvo sugadintas ar sunaikintas joks turtas, todėl jo veiksmų negalima laikyti įžūliais. Taip pat nuteistasis nesutinka su tuo, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, nes (duomenys neskelbtini) namo kiemas yra uždara teritorija, aptverta tvora, į kurią negali patekti pašaliniai asmenys, išskyrus tuos, kurie ateina į svečius. Apelianto manymu, tai yra privati valda. Kaltinime nurodytu laiku, jokių asmenų nei (duomenys neskelbtini) namo kieme, nei gretimų namų kiemuose nebuvo, niekas šio įvykio nematė, nė vieno asmens rimtis už privačios teritorijos ribų sutrikdyta nebuvo. Be to, G. T. nenurodė, kad jis būtų kaip nors triukšmavęs, vartojęs necenzūrinius žodžius ar kitaip sutrikdęs visuomenės rimtį, dėl ko būtų sutrikęs kokios nors įstaigos, įmonės, organizacijos darbo ar veiklos ritmas, viešosios vietos rimtis ir tvarka, todėl visuomenės rimtis nebuvo sutrikdyta, o veiksmai atlikti ne viešoje vietoje. Taip pat apeliantas skunde pažymi, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių G. T. žodžius. Pastarosios žodžius apie įvykį patvirtino tik jos sūnus, kurio parodymus teismas privalėjo vertinti kritiškai, kadangi jie yra artimi giminaičiai ir sūnus palaikė mamos poziciją. Liudytojas V. F. parodė, kad atvykęs į įvykio vietą bute jokio vandens nematė, matė tik šlapią lango stiklą. G. T. parodymai apie tai, kad jis pripurškė jai į akis dujų, teismo posėdžio metu buvo paneigti. Apelianto manymu, kyla pagrįstų abejonių G. T. parodymų teisingumu. Be to, G. T. parodymai dėl vandens pylimo yra nelogiški ir dėl to, kad po jos butu gyvena jis pats, ir tokie veiksmai būtų padarę žalą ir jo paties turtui. Nuteistasis nurodo, kad G. T. ne kartą yra tyčia apipylusi jo ir V. J. butą vandeniu, dėl ko jie buvo priversti jį remontuoti ir kreiptis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Todėl neatmestina galimybė, kad G. T., melagingai pranešdama apie jo veiksmus, bando užsitikrinti galimybę ateityje prieštarauti draudimo regreso reikalavimui dėl jų buto remontui išmokėtų lėšų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą G. T. prašo palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-18 nuosprendį. Teigia, kad nuteistojo V. T. skundo teiginiai yra niekiniai, niekuo nepagrįsti, išgalvoti, nesusiję su šia byla ir teismui pateikti siekiant išvengti atsakomybės. Mano, kad jam paskirtoji bauda yra maža.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusioji ir prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. T. apeliacinis skundas tenkintinas, nuosprendis naikintinas, nuteistasis pagal BK 284 str. 1 d. išteisintinas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį, baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą byloje pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykio situaciją, pažeisdamas BPK reikalavimus padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl V. T. nusikalstamos veikos sudėties įrodytumo. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja, jog byloje darytinos priešingos išvados, tai yra, kad V. T. pagal BK 284 str. 1 d. nuteistas nepagrįstai.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo kaltumo klausimą ir priimdamas sprendimą pripažinti nuteistąjį V. T. kaltu, rėmėsi byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiosios G. T., liudytojų V. F., M. T., V. J., B. M., D. V., V. T., E. Š. parodymų turiniu, parodymų patikrinimo vietoje ir akistatų protokolais, juos vertino kaip kaltinančius įrodymus ir jais grindė nusikalstamos veikos sudėties buvimą nuteistojo veiksmuose dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje nurodyti konkretūs V. T. veiksmai – vandens pylimas laistymo žarna pro atidarytą langą į G. T. butą – apylinkės teismo nuomone, rodo BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę ir sukelia minėtoje teisės normoje numatytus padarinius. Tačiau baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių kaip duomenų visumos vertinimas iš tikrųjų nepagrindžia nuosprendyje nurodytos veikos padarinių bei V. T. tyčios sutrikdyti visuomeninę rimtį ar tvarką.

Nors nuteistasis V. T. neigia įvykio dieną su laistymo žarna liejęs vandenį į G. T. butą, tačiau nukentėjusiosios G. T. ir liudytojo M. T. parodymais, taip pat – netiesiogiai liudytojų V. T., V. F. parodymais konstatuota, kad veikos aprašyme minimas vandens liejimas įvykio dieną buvo. Tuoj pat po įvykio į G. T. butą atvykęs policijos pareigūnas V. F. matė akivaizdžiai šlapią buto langą, nors tą dieną lietus nelijo. Vertinant įrodymų visumą netikėti nukentėjusiosios bei aukščiau minėtų liudytojų parodymais apie vandens liejimą teismas neturi pagrindo, ypač, kai liudytojai E. Š. ir V. T. negalėjo patvirtinti nuteistojo V. T. parodymų apie jo betarpišką buvimą ir bendravimą su vaikais namuose įvykio dieną. Tačiau pažymėtina, kad vien pastarojo nuteistojo atlikto veiksmo konstatavimas nėra pakankamas BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos inkriminavimui, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo tyčia nebuvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką, be to, duomenų, patvirtinančių, kad dėl nuteistojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, byloje nėra.

Aiškinantis kaltininko tyčią svarbu nustatyti, jog asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tuo tarpu nuteistojo V. T. veiksmai bei kitos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad jis nesuvokė savo veiksmų kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai svarbus jo veikos aspektas. Tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji, tiek liudytojais apklausti jų artimieji bei draugai parodė, kad dar iki įvykio, t. y. nuo V. T. atsikėlimo gyventi į (duomenys neskelbtini), tarp V. T. ir G. T. buvo konfliktiški santykiai, pastovūs nesutarimai, vienas kitam priekaištaujant dėl įvairių būtų ar nebūtų aplinkybių. Tą patvirtino ir policijos pareigūnas V. F., parodęs, kad dėl kaimynų nesutarimų iškvietimai pas juos būna dažni. Taigi, V. T. atliktų veiksmų priežastimi buvo tarp jo ir nukentėjusiosios esantys priešiški asmeniniai santykiai, o jo tyčia buvo nukreipta į tarpusavio asmeninių santykių aiškinimąsi. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, laistymo žarna pilti vandenį į nukentėjusios butą V. T. paskatino vien asmeniniai motyvai, kas rodo, kad V. T. tyčia buvo nukreipta ne sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, o į kitus įstatymų saugomus teisinius gėrius. Be to, liudytojai bei pati nukentėjusioji įvykį suprato tik kaip nuteistojo ir nukentėjusiosios tarpusavio konfliktą, kuriam įvykus žmonių poilsis bei kita įprasta jų veikla nebuvo nutraukta. Nei nukentėjusioji, nei liudytojai M. T., M. T., nei iš kart po įvykio į butą atvykęs pareigūnas V. F. nenurodė jokių, dėl V. T. laistymo vandeniu kilusių BK 284 str. 1 d. nurodytų padarinių. Nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. T. pildamas vandenį žalos nepadarė. Liudytojas V. F. taip pat parodė, kad bute vandens nepastebėjo. Tokiu būdu, iš apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad apelianto veiksmai buvo padaryti dėl priešiškų asmeninių santykių su nukentėjusiąja, pats įvykis trūko labai trumpai, tiesioginė žala nebuvo padaryta, nebuvo ir kitokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima teigti, kad tokiu V. T. veiksmu buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Nesant nuteistojo V. T. veiksmuose visų viešosios tvarkos pažeidimo požymių, jam negalimas BK 284 straipsnio 1 dalies taikymas. Todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir nuteistasis V. T. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į neutralaus, su konfliktuojančiomis pusėmis nepažįstamo liudytojo V. F. parodymus, liudytojų ir nukentėjusiosios reakciją į įvykį, kaltininko sukeltų emocijų laipsnį, taip pat į V. T. veiksmų trumpalaikiškumą, daro kitą veikos teisiniam įvertinimui reikšmingą išvadą, kad V. T. padaryti veiksmai nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, už kurį V. T. galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad viešoje vietoje sprendžiant asmeninius santykius, necenzūrinių žodžių vartojimas, gestai, grasinimai panaudoti ateityje smurtą ir kiti panašūs veiksmai, nesiekiantys tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė, užtraukia tik administracinę atsakomybę už nedidelį chuliganizmą.

Priėmus sprendimą dėl V. T. išteisinimo nesant veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiosios G. T. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kaltininkui pareikšti civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprend ž i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. T. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. T. panaikinti.

Nukentėjusiosios G. T. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Teisėjai Evaldas VanagasEligijus GladutisAlgirdas Gaputis