Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 1-491 1 punktu patvirtintų Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 15 punkto nuostatą „arba jo įgaliotas asmuo“, 16 punkto nuostatą „ar jo įgalioto asmens įsakymu“ bei 17 punkto nuostatą „arba jo įgalioto asmens įsakymu“; 2) įpareigoti įgyvendinti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir pakeisti Tarybos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 1-491 1 punktu patvirtintus Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų nuostatus, nustatant įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo tvarką.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Taryba 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 1-491 „Dėl biudžetinės įstaigos Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų nuostatų tvirtinimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas) 1 punktu patvirtino Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų nuostatus, kurių 13, 15, 16 ir 17 punktai neatitinka aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – ir Biudžetinių įstaigų įstatymas) 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, jog biudžetinės įstaigos nuostatuose turi būti nurodyta biudžetinės įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo tvarka. Teigė, kad Nuostatų 13 punkte nėra aiškiai nurodyta, kokia tvarka yra skiriamas ir atleidžiamas įstaigos vadovas. Šiame punkte tik abstrakčiai nurodyta, jog direktorius į pareigas skiriamas ir atleidžiamas iš jų įstatymų numatyta tvarka. Pareiškėjo nuomone, Nuostatų 13 punktas neatitinka Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, todėl turi būti papildytas, nustatant aiškią įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo tvarką.

3. Pareiškėjo teigimu, Nuostatų 15–17 punktų dalis „arba jo įgalioto asmens įsakymu“ taip pat prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) nuostatos riboja ne tik asmenų, kuriems gali būti perduoti mero įgaliojimai, ratą bet kartu nustato išimtis, t. y. mero įgaliojimus, kurių negalima perduoti vykdyti kitiems asmenims. Akcentavo, kad su biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais susijusios funkcijos patenka į minėtą išimčių sąrašą, todėl jų negalima perduoti vykdyti kitiems asmenims. Pareiškėjo įsitikinimu, Nuostatų 15–17 punktai, ta apimtimi, kuria numatyta, jog meras gali įgalioti kitą asmenį vykdyti įgaliojimus, susijusius su biudžetinės įstaigos vadovo darbo santykiais, neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 8 dalies reikalavimų.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d. teikimu Nr. 1T-10 pasiūlė Tarybai svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 1-491 1 punktu patvirtintų Nuostatų 13, 15–17 punktų pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Teigė, kad per Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą terminą nebuvo informuotas apie atsakovo priimtą sprendimą dėl jo pateikto teikimo, prašymo pratęsti teikimo įvykdymo terminą pareiškėjas taip pat negavo. Pareiškėjo nuomone, toks elgesys, kuomet sprendimas per nustatytą terminą nėra priimamas, laikomas neveikimu ir vertinamas kaip atsisakymas patenkinti 2016 m. rugpjūčio 17 d. teikimą Nr. 1T-10.