Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-06 · Byla Nr. ATP-882-327/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-06
Bylos Nr.
ATP-882-327/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03923-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-882-327/2014
Proceso Nr. 4-69-3-03923-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. bir­že­lio 18 d. nu­ta­ri­mo D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarimu D. S. pripažinta padariusi pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (to­liau – ATPK) 163² str. 4 d. ir nubausta dešimties tūkstančių litų bauda su prekių konfiskavimu už tai, kad ji 2014 m. balandžio 30 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Garliava, Kauno r., laikė 36000 vnt. cigarečių „NZ Super Slims Gold“, be banderolių, 19600 vnt. cigarečių „M. C.“, su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 1200 vnt. cigarečių „M. C.“, kurių bendra vertė viršija 50 G. T. D. S. pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsa­kymu Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių ga­be­nimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.1.1. p.

D. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. bir­že­lio 18 d. nutarimą ir paskirti jai švelnesnę, nei numatyta sankcijoje nuobaudą – nuo 100 Lt iki 300 Lt baudą; teismui netenkinus šio apeliacinio skundo reikalavimo prašo paskirtos baudos mo­kėjimą išdėstyti per 2 metų laikotarpį, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį (ATPK 313 str.).

Apeliantė pripažįsta, kad padarė ATPK 163² str. 4 d. numatytą pažeidimą ir dėl to labai gai­lisi. Tačiau, jos nuomone, Kauno apylinkės teismas neįvertino eilės svarbių aplinkybių teisingai ir protingai administracinei nuobaudai paskirti, neat­si­žvelgė į leng­vinančias aplinkybes bei į pasek­mes, kurias sukels skundžiamas nutarimas, todėl jis turi būti pakeistas, paskiriant jai švelnesnę nuo­baudą, negu numatyta sankcijoje. Teismas pažeidė lygiateisiškumo, įrodymų ver­ti­ni­mo principus bei ATPK 30 str.

Apeliantės nuomone, buvo visos sąlygos taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Šią nuomonę grindžia teismų praktika, kurioje nurodyta, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos ad­mi­nis­tra­ci­nio povei­kio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N17-103/2007). Taip pat Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rug­sėjo 25 d. nutarimais, kuriuose suformuotos nuostatos, kad individualizuojant pažeidėjams ski­ria­mas nuo­bau­das būtina nuodugniai įvertinti veikos pavojingumą, o teismams garantuojama ga­li­mybė, atsi­žvel­giant į reikšmingas bylos aplinkybes skirti švelnesnę nuobaudą. Lietuvos Aukš­čiau­siojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos leidžiančios, nustačius visumą konkrečios by­los aplinkybių rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas būtų už­tik­rintas ir netai­kant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui taikyti ATPK 30¹ str. nuostatos. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojamas teisingos pusiausvyros išlaikymas tarp už pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti (Lie­tu­vos Aukš­čiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

Šalies argumentai

Apeliantė nurodo, jog yra išimtinės aplinkybės, leidžiančios jos atžvilgiu paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, kurių teismas tinkamai neįvertino: ji visiškai prisi­pa­ži­no kalta, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, padėjo išsiaiškinti teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, bendradarbiavo su Muitinės kriminaline tarnyba. Dėl savo sveikatos būklės neturi gali­my­bių dirbti visą darbo dieną, iš gaunamo dar­bo užmokesčio (100 Lt per mėnesį) neturi galimybių tinkamai pasirūpinti savo poreikių ten­ki­ni­mu, o ji ir jos sutuoktinis K. S. rūko, todėl su­si­gundė pigiai įsigyti rūkalų. Sutuoktinis K. S. taip pat gauna tik 100 Lt atlyginimą. Todėl administracinis teisės pažeidimas buvo pa­da­rytas dėl sunkios materialinės padėties, siekiant save ir savo draugus aprūpinti cigaretėmis ir iš to prisidurti pragyvenimui. Tiesiogiai pažeidimu žalos nebu­vo padaryta. Už padarytą pažeidimą bus ap­s­kaičiuotas muito ir su juo susiję mokesčiai, kurią ji taip pat privalės padengti. Paskirta bauda su­kels šeimai ypatingai skaudžias pasekmes, ji yra neade­kvati padarytam pažeidimui, jos paskyrimas pažeidžia protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.). Dėl mažų atlyginimų šeimos mate­ria­linė padėtis yra labai sunki, todėl apeliantė neturi galimybės baudos sumokėti, o šeima gali prarasti automobilį ar namą, kuriame gyvena. Anksčiau ji nėra bausta ar teista už analogiškus pažeidimus.

Apeliantės nuomone, ATPK 20 str. nurodyti nuobaudoms keliami tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus jai švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje – baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų (kaip numato ATPK 163² str. 1 d.), o pagal ATPK 163² str. 4 d. paskirta nuobauda yra per griežta ir neproporcinga, todėl neteisinga.

Atsiliepimo į D. S. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

D. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra. D. S. pripažįsta savo kaltę pagal ATPK 163² str. 4 d. Apeliacinės instancijos teismas, pa­ti­krinęs byloje esančius įro­dy­mus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn pa­trauk­to asmens kaltės padarius mi­nėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos in­di­vi­dualizavimo klausimas, ape­liantė prašo taikant ATPK 30¹ str. nuostatas sumažinti jai paskirtą baudą arba leisti paskirtąją baudą mokėti dalimis, todėl byla na­grinėjama apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų nau­­jų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, nu­ma­tančio atsa­ko­my­bę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl ad­mi­nis­tracinių teisės pažeidimų bei atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, numatytas ATPK 31 ir 32 straipsniuose (ATPK 30 str.).

D. S. pripažinta kalta, padarius ATPK 163² str. 4 d. numatytą pažeidimą bei nu­bausta šio straipsnio sankcijoje numatyta minimalia – 10000 Lt – bauda su prekių konfiskavimu. Apeliantės nuomone, yra pagrindas jos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas.

Pritartina apeliantei, kad tiek Konstitucinio Teismo doktrina, suformuota skunde nuro­dy­to­se šio teismo bylose, tiek Aukščiausiojo Teismo ir kitų instancijų teismų praktika garantuoja teis­mams galimybę, individualizuojant skiriamą nuobaudą, atsižvelgus į reikšmingas aplinkybes, skirti švelnesnę nuobaudą.

Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str. 1 d., kuriame nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenu­ro­dy­tas lengvinančias aplinkybes, va­do­vaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti ad­ministracinės nuobaudos.

Visgi atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, (tai nurodo ir apeliantė savo skunde), administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nu­sta­čius visumą ap­lin­kybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam as­me­niui prieš­ta­rau­tų teisingumo ir propor­cingumo principams, o visuomenės interesas gali būti už­tik­rin­tas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lie­tuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-25-2013, 2AT-10-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N-62-4109-11, Nr. N-261-3042-11, N-575-879-12). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuo­bau­dą galėtų būti, pavyz­džiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo as­menybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvi­mas ir pan.

­Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės skunde nurodytos aplinkybės gali būti įvertintos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau jos nėra išskirtinės, todėl pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir dar labiau švelninti paskirtą minimalaus dydžio administracinę nuobaudą nėra.

Pirmosios instancijos teismas, už padarytą administracinės teisės pažeidimą skirdamas D. S. nuobaudą, nepažeidė ATPK 30 str. išdėstytų nuobaudos skyrimo bendrųjų taisyklių. Pirmosios instancijos teismas atsi­žvel­gė į visas aplinkybes, reikšmingas individualizuojant skiriamą nuobaudą: padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą, paimtų prekių kiekį, pa­žeidėjos asmenybę, sveikatos būklę, gaunamas pajamas, į nustatytą vieną jos at­sakomybę leng­vi­nan­čią aplinkybę, į sun­ki­nančių aplinkybių nebuvimą, kad tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, ad­mi­nistracine tvarka anksčiau nebausta, ir skyrė sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą. Ape­lian­tė skunde nenurodė jokių naujų jos padėtį lengvinančių ar pažeidimo pavojingumą mažinančių aplinkybių, kurios nebuvo įver­tintos pirmosios instancijos teisme.

Aukštesniojo teismo įsitikinimu, nėra pagrindo pripažinti pažeidėjos atsakomybę lengvi­nan­čia aplinkybe tai, kad pažeidimas buvo padarytas dėl labai sunkios kaltininkės materialinės pa­dėties. Vertinant asmens turtinę padėtį reikalinga atsižvelgti ne tik į jo gaunamas pajamas, bet ir į turimą turtą. Nors apeliantė tvirtina, kad ji ir jos sutuoktinis gauna itin mažas pajamas ir jos ma­te­rialinė padėtis yra ypač sunki, tačiau tokie apeliantės argumentai, kad jos šeima gali pragyventi iš 200 Lt bendrų pajamų yra neįtikinantys. Byloje esančiose pažymose nurodyta, kad oficialiai D. S. ir jos sutuoktinis K. S. uždirba vidutiniškai tik po 136,50 Lt per mė­ne­sį, tačiau turtinė D. S. padėtis nėra tokia jau bloga: Nekilnojamojo turto registro cen­tri­nio duomenų banko išrašas patvirtina, kad D. S. ir K. S. nuo­sa­vy­bės teise pri­klau­so namas su priklausiniais, kurio Registro vertinimu rinkos vertė yra 80900 Lt (b. l. 5-6). Auto­trans­por­to duomenų išrašas patvirtina, kad K. S. vardu buvo registruota 16 trans­porto prie­monių (b. l. 38-40), D. S. vardu – 3 automobiliai (b. l. 29). Be to, D. S. turi verslo liudijimą, kuriuo leidžiama užsiimti prekyba ne maisto produktais. Taigi pagrįstai ga­lima da­ryti iš­va­dą, kad oficialiai nurodytos pajamo nėra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis, o ape­lian­tės ma­te­rialinė būklė nebuvo beviltiška, jog pateisintų teisės pažeidimą.

Nesutiktina ir su skundo argumentu, kad D. S. Muitinės kriminalinei tarnybai padėjo išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes: kaip matyti iš 2014-04-30 kratos protokolo (b. l. 11-12) cigaretės be lietuviškų banderolių buvo rastos ir paimtos pritaikius prievartos priemonę – atlikus kra­tą. Nors D. S. dalyvavo atliekant kratą, tačiau paskelbus apie paieškomus daiktus, neprisipažino tokius laikanti ir jų nepateikė. Be to, du maišus cigarečių bandė paslėpti (b. l. 24). O tai, kad ji apklausoje nurodė cigarečių įsigijimo aplinkybes, bendrais bruožais apibūdino asmenį, iš kurio įsigijo cigaretes, nebuvo didelis indėlis padedant išsiaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis.

Sulaikytas cigarečių kiekis yra pakankamai didelis – 2840 pakelių, apskaičiuoti muito ir im­porto mokesčiai sudaro 20659 Lt (b. l. 20-21), todėl patekusios į rinką galėjo padaryti pakan­ka­mai žymią žalą ekonominiams santykiams, rinkos funkcionavimui, konkurencijai. O tai, kad ciga­re­tės buvo sulaikytos ir nepateko į rinką, nedaro veikos mažiau pavojinga, nes prie to apeliantė savo veiksmais neprisidėjo.

Nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog apeliantės sveikatos būklė yra labai sunki, ji yra ne­te­kusi darbingumo. Pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų rodo, kad D. S. į gydytojus dėl sveikatos problemų kreipėsi tik 2014-06-05, t.y. jau po pažeidimo padarymo, o išraše nurodyta diagnozė nepatvirtina labai sunkios apeliantės sveikatos būklės, taigi ši aplinkybė taip pat nėra išskirtinė, mažinanti jos atsakomybę.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn at­sa­komybėn traukiamo asmens materialinė, darbinė, šeimyninė padėtis, sveikatos būklė nesuteikia es­mi­nio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, todėl pažeidimą pada­riu­sio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti as­mens prašymą. D. S. pasirinkdama savo elgesio modelį, turėjo numatyti galimas jai kil­siančias neigiamas pasekmes dėl padaryto pažeidimo, todėl turi jas prisiimti. Dėl savo neatsakingo ir nerūpestingo elgesio pažeidėja yra priversta patirti tam tikrų negatyvių, nema­lonių padarinių, ji netenka tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patiria kitokių teisės suvaržymų bei ap­ribojimų. Tokie administracinės nuobau­dos padariniai yra būtina sąlyga.

Atsižvelgus į išdėstyta konstatuojama, kad pažeidėjai paskirta sankcijoje numatyta mini­ma­laus dydžio administracinė nuobauda per griežta nelaikytina, o skunde išvardintų aplinkybių vi­suma nėra pakankama ATPK 30¹ str. numatytai administracinės nuobaudos švel­ninimo galimybei.

Apeliantė skunde taip pat prašo išdėstyti dalimis jai paskirtos baudos mokėjimą. ATPK 313 str. 3 d. numato, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn as­mens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (šiuo atveju teismas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per ke­tu­riasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per lai­ko­tarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Iš šios normos matyti, kad su prašymu išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą, pagrįstu sunkią materialinę padėtį patvirtinančiais įrodymais, pažeidėjas turi kreiptis į baudą paskyrusį pirmosios instancijos teismą. Tokiu būdu asmeniui yra su­teikiama galimybė ir užtikrinama jo teisė apskųsti dėl tokio prašymo priimtą teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas būtinas aplinkybes ir nuobaudą paskyrė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Ji atitinka pa­žei­dimo pobūdį, jo pavojingumą ir, tikėtina, ja bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai, todėl naikinti ar keisti apylinkės teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

D. S. skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos apskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas