- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-13
- Bylos Nr.
- 1S-214-72/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Broniui Šiaudiniui, teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R. E. gynėjo advokato padėjėjo V. M. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-17 nutarties, kuria įtariamajam R. E. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviems mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. E. įtariamas tuo, kad 2011 m. spalio 30 d., apie 23.45 val., Panevėžio mieste, automobilyje (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupe su M. D. ir A. Š., panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo D. A. atžvilgiu, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą jo teisę – reikalavo 1700 Lt skolos, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. 2 d.
Įtariamasis R. E. BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2011-11-22 12.35 val. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-22 nutartimi įtariamajam R. E. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-17 nutartimi R. E. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviems mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu suimtojo R. E. gynėjas advokato padėjėjas V. M. prašo panaikinti įtariamajam R. E. kardomąją priemonę – suėmimą. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje teismas išvadą, jog įtariamasis siekė būti nesulaikytas, todėl galimai bėgs ar slapstysis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, grindė atsižvelgęs į įtariamojo tėvų ir gyvenimo draugės paaiškinimus pareigūnams, ieškantiems įtariamojo R. E.. Tačiau BPK ir Lietuvos Respublikos konstitucija laiduoja šeimos nariams teisę neduoti parodymų ar neatsakyti į klausimus apie nusikalstamos veikos padarymu įtariamą šeimos narį. Be to, įtariamajam nebuvo žinomi tokie jo šeimos narių veiksmai, jis neprašė jų taip elgtis, todėl neprivalo kentėti už tai, kad jo šeimos nariai nesuteikė informacijos apie įtariamojo galimą buvimo vietą. Pats įtariamasis tvirtina, kad jis nesiekė slapstytis – tai, kad pareigūnai jo nesurado keletą kartų galimose jo buvimo vietose yra viso labo atsitiktinumas, todėl suėmimas jam paskirtas nepagrįstai. Pažymi, kad įtariamasis nesiekia trukdyti procesui, priešingai, aktyviai dalyvauja visuose procesiniuose veiksmuose. Per visus procesinius veiksmus įtariamasis laikosi nuoseklios pozicijos, jo parodymai neprieštaringi. Pagrindinė aplinkybė, rodanti įtariamojo siekį bendradarbiauti ir padėti atskleisti veikos aplinkybes, yra ta, kad įtariamasis neneigia įvykių, įvykusių 2011 m. spalio 30 d. su nukentėjusiuoju D. A.. Galbūt teisinis įtariamojo situacijos vertinimas ir nesutampa su pareikštais įtarimais, tačiau to negalima vertinti kaip siekimo trukdyti procesui ar vengti jo. Taigi iš paminėtų aplinkybių, įtariamojo elgesio procesiniuose veiksmuose bei dėl to fakto, kad nuo pat pirmos apklausos įtariamasis pripažino faktus, įvykusius 2011-10-30, nesiekė klaidinti tyrėjų ar nuslėpti kokias nors aplinkybes, darytina išvada, jog įtariamasis nesiekė bei nesieks ateityje trukdyti procesui, o tai yra pagrindas naikinti kardomąją priemonę – suėmimą. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo eiga rodo, kad suėmimas jo ginamajam yra visiškai neproporcingas atliekamiems procesiniams veiksmams. Bylos duomenys rodo, kad užteko tik savaitės būtiniems procesiniams veiksmams atlikti, o įtariamasis buvo suimtas 2 mėnesius, o dabar jo suėmimo terminas pratęstas dar dviems mėnesiams. Mano, kad tai visiškai neatitinka proporcingumo tarp padarytos veikos, už ją paskirtos kardomosios priemonės bei atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Nesutinka su teismo išvada, kad suėmimas skirtinas siekiant užkardinti kelią naujoms įtariamojo nusikalstamoms veikoms, kurią teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad vos išbrauktas iš įskaitos pasibaigus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, įtariamasis vėl nusikalto. Tačiau nusikaltimo padarymas įrodomas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o kol tokio teismo dokumento nėra, galioja nekaltumo prezumcijos principas. Nurodo, kad vertinant konkrečias šios bylos aplinkybes, įtariamojo parodymus, darytina išvada, kad įtariamasis veikos darymo metu net nesuprato, kad jo veiksmuose gali būti įžvelgiami BK 294 str. 2 d. numatyti veikos požymiai. Tokią įtariamojo poziciją patvirtins arba paneigs įsiteisėjęs išteisinamasis ar apkaltinamasis teismo nuosprendis. Šiame etape, galiojant nekaltumo prezumpcijai ir esant nepaneigtiems įtariamojo parodymams, privalu vadovautis šiais parodymais vertinant įtariamojo psichinį ryšį su veiksmais, atliktais nukentėjusiojo D. A. atžvilgiu 2011 m. spalio 30 d. Kadangi savavaldžiavimo veikos sudėtis panaši į civilinių teisių gynimo būdą, o iš įtariamojo parodymų seka, kad jis nesiekė daryti ir nedarė nukentėjusiajam nei fizinio, nei psichinio poveikio, visus veiksmus nukentėjusysis darė savo noru ir be spaudimo, tai nepagrįsta laikyti, kad įtariamasis gali siekti daryti naujas nusikalstamas veikas. Įtariamojo psichinis ryšys su daromais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu tegali būti aiškinamas kaip kazusas, todėl teismo teiginys, jog įtariamasis gali daryti kitas nusikalstamas veikas, remiantis tuo, kad įvykdė savavaldžiavimo nusikaltimą, yra nepagrįstas ir atmestinas. Mano, kad jo ginamajam būtų pakakę paskirti švelnesnę kardomąją priemonę, kaip įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose ar registruotis nustatytu laiku policijos įstaigoje, juolab, kad prokuroras teismo posėdžio metu paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas žadamas baigti po mėnesio.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-17 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, suėmimo terminas R. E. pratęstas pagrįstai, esant sąlygoms bei pagrindui, numatytam BPK 122 str. 1 d. 1 p. Apylinkės teismas, pratęsdamas R. E. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, teisingai konstatavo, kad nutarties dėl suėmimo pratęsimo priėmimo dieną suėmimo pagrindas ir sąlygos nėra išnykę. Byloje surinkti, skundžiamoje teismo nutartyje išvardyti duomenys leidžia teigti, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis R. E. padarė jam inkriminuojamą tyčinę, apysunkę, savanaudišką nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato pakankamai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, įtariamasis R. E. ne kartą teistas už savanaudiškų nusikalstamų veikų padarymą, nevedęs, nesusaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, niekur nesimoko, nedirba, neturi pastovaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio, nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas, padarė galimai veikdamas bendrininkų grupe, praėjus 20 dienų po to, kai buvo išbrauktas iš įskaitos pasibaigus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo ir tai, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog įtariamasis, pradėjus ikiteisminį tyrimą ir žinodamas, kad yra ieškomas, siekė būti nesulaikytas ir slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų suprasdamas, kad gali būti suimtas dėl jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis R. E., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Taigi apylinkės teismas, pratęsdamas R. E. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, teisingai konstatavo, kad BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo pagrindas įtariamajam tęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą nebuvo pasikeitę, jis patvirtintas iki šios dienos byloje surinktais faktiniais duomenimis, kuriais abejoti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Panevėžio miesto apylinkės teismo išvada, kad jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti neįmanoma, kaip tik R. E. toliau taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, pagrįsta.
Esant tokioms aplinkybėms naikinti ar keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-17 nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,
nutaria:
Suimtojo R. E. gynėjo advokato padėjėjo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-17 nutartį.
Nutartis neskundžiama.